JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Rio de Žaneire prasidėjusiame viršūnių susitikime paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius didinti spaudimą „Hamas“ siekiant paliaubų su Izraeliu. Jis taip pat pažadėjo toliau siekti susitarimo paskutinėmis savaitėmis prieš Donaldui Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį lankėsi Ukrainos pietryčiuose esančiame Kupjanske, kur praėjusią savaitę buvo trumpam įžengę Rusijos pėstininkai. „Šiandien aš esu fronto linijoje. Dabar esu Kupjanske“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis, praėjus kelioms valandoms po apsilankymo Pokrovske, prie kurio taip pat artėja Rusijos pajėgos.

Lapkričio 15 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje taikinius atakomis iš oro naikino Jungtinių Amerikos Valstijų strateginiai ilgo nuotolio bombonešiai B-52 „Stratfortress“ bei Italijos EF2000 „Eurofighter“ naikintuvai, kurie iš beveik 6 kilometrų aukščio metė lazeriu valdomas bombas bei naikino antžeminius taikinius tiesiogine pabūklų ugnimi.

Rusija pirmadienį vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo reikalaujama nedelsiant užbaigti karo veiksmus Sudane, kur nuo 2023 m. balandžio vyksta karas tarp dviejų tarpusavyje nesutariančių generolų.

Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“ pirmadienį pranešė, kad nutrūko vienintelis į Vidurio Europą nutiestas povandeninis ryšių kabelis „C-Lion1“.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad planuoja paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienio saugumo srityje ir pasitelkti JAV kariuomenę masinei dokumentų neturinčių migrantų deportacijai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.

Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“ pirmadienį pranešė, kad nutrūko vienintelis į Vidurio Europą nutiestas povandeninis ryšių kabelis „C-Lion1“. Transliuotojas cituoja valstybės įmonę „Cinia“, kuri tiesia šviesolaidinius tinklus. Kabelis driekiasi dujotiekio „Nord Stream“ maršrutu, Baltijos jūros dugnu, ir jungia Suomiją ir Vokietiją. Nežinoma, ar kabelis, kuris buvo pradėtas eksploatuoti 2016 metais, buvo nutrauktas tyčia, ar atsitiktinai.

Turkija neleido savo oro erdve pasinaudoti lėktuvui, kuriuo skrido Izraelio prezidentas Izchakas Herzogas. Izraelio institucijos prašė leidimo kirsti Turkijos oro erdvę orlaiviui, kuriuo I. Herzogas turėjo skristi į Baku vykstančią JT klimato kaitos konferenciją, pranešė turkų naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi vyriausybės šaltiniai. Tačiau Turkija esą prašymą atmetė. Kada buvo gautas neigiamas atsakymas, nežinoma. Dėl jo, anot pranešimo, Izraelio prezidentas į Azerbaidžaną neišvyko.

Į Lietuvos darbo rinką įsilieja latviai – čia juos atvilioja didesnis atlyginimas, papildomos naudos ir nemokamas transportas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnyba praneša, kad remiantis lapkričio 1 d. duomenimis, Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 3,5 tūkst. Latvijos piliečių, o metų pradžioje (sausio 1 d.) – 2,4 tūkst. Latvijos piliečių. Šiuo metu dirbančių Latvijos piliečių yra 1,1 tūkst. daugiau. Daugiausia latvių dirba statybos sektoriuje – 34 proc.

Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. „Taip, federalinė vyriausybė buvo apie tai informuota ir ne, tai neturės įtakos kanclerio sprendimui netiekti „Taurus“, – Berlyne sake vyriausybės atstovas Wolfgangas Büchneris.

Nuo š.m. gruodžio 2 d. JAV ambasada Vilniuje nebeteiks įprastų imigracinių vizų paslaugų. JAV Valstybės departamentas paskyrė JAV ambasadą Stokholmo mieste Švedijoje tvarkyti Lietuvos gyventojų, siekiančių gauti imigracines vizas pagal šeimos narių susijungimą arba laimėjus žalios kortelės loteriją, o taip pat besikreipiančių dėl sužadėtinių (K tipo) ir V92/V93 (prieglobstį/ pabėgėlio statusą turinčio šeimos nario) vizų, paraiškas.

Argentina tapo vienintele Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimi, nepasirašiusia pasaulinės kovos su badu iniciatyvos, apie kurią bus paskelbta per G-20 viršūnių susitikimo atidarymą Rio de Žaneire, pranešė šeimininkė Brazilija. Argentinos, kuriai vadovauja dešiniojo sparno lyderis ir Donaldo Trumpo gerbėjas prezidentas Javieras Milei, sprendimas pagilino politinį atotrūkį tarp jos ir kaimyninės Brazilijos.

Naujiems valdantiesiems numatant galimybę leisti elektros vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, rinkos reguliuotojas sako, kad tokia tvarka pakenktų pažeidžiamiems vartotojams. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus teigimu, rinkos liberalizavimas turėtų būti užbaigtas, kaip numatyta, iki 2026 metų nepriklausomą tiekėją pasirenkant ir trečiojo etapo dalyviams. „Tvarus sprendimas būtų iki galo atlikti liberalizavimą, jį įgyvendinti.

Šią savaitę į Lietuvą atvyksiantis Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas Vilniuje dalyvaus dronų sektoriaus verslo forume, susitiks su dalimi parlamentarų. Kartu su Taivano užsienio ministru Vilniuje ketvirtadienį lankysis ir forume dalyvaus šios salos verslo delegacija. Po renginio numatyta vakarienė.

Kitąmet visuomeniniame tiekime esantys gyventojai už elektrą mokės brangiau, kaina už kilovatvalandę (kWh) didės iki 5 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jau anksčiau VERT nustatė kitų metų pirmajam pusmečiui (nuo 2025 m. sausio 1 iki birželio 30 d.) prognozuojamas didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas.

Lietuva 2025 metais iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto turėtų gauti apie 2,49 mlrd. eurų – maždaug 0,2 mlrd. eurų, arba 7,7 proc. mažiau nei šiemet (apie 2,7 mlrd. eurų). ES lėšų Lietuvai suma yra beveik keturis kartus didesnė nei šalies įnašas į ES biudžetą, kuri urėtų siekti 685,9 mln. eurų. Finansų ministerijos teigimu, tai paaiškėjo po to, kai Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė sutarimą dėl 2025 metų ES biudžeto.

Viename iš didžiausių prekybos tinklų pastebėtas kanapių aliejus, kuriame yra per daug medžiagos, už kurią ir vertinamos kanapės. Pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša apie ekologiškas nerafinuotą šalto spaudimo kanapių sėklų aliejų Bionatūralis (250 ml), kuriame esą nustatytas cheminis užterštumas.

Laisvės partijos frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje į Vilniaus vicemerus siūlo buvusį Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą. Kaip skelbiama partijos pranešime žiniasklaidai, dėl šios kandidatūros Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti lapkričio 27 d.

Socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ valdančioji dauguma nesutinka opozicijai atiduoti Seimo Audito komiteto vadovo pareigų.

Po rinkimų ir kartais suirute virtusio valdančiosios koalicijos formavimo naujai išrinktos valdžios darbas pagaliau prasidėjo. Pirmasis naujasis Seimo posėdis prasidėjo iškilmingai, o pirmoji Seimo darbo diena  baigėsi kelių tūkstančių žmonių protestu. 

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo komanda kritiškai vertina praėjusią savaitę Laikinojoje sostinėje, kaip ir Vilniuje bei Tauragėje, vykusį protestą prieš Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje.

Po įkalinimo įstaigose praleistų 15 metų į butą Kaune, Vytenio gatvėje, sugrįžo bene garsiausias Lietuvos pedofilas 74 metų Ervydas Čekanavičius. Liūdnai pagarsėjęs kaunietis dėl liguisto potraukio berniukams ir jaunuoliams teisėsaugai buvo žinomas dar nuo sovietmečio, garsėjo įžūliu elgesiu bei išradingumu. Jis prisistatydavo mediku, klastodamas receptus įsigydavo psichiką veikiančių vaistų, kuriais svaigindavo savo aukas. Dėl prastos sveikatos būklės E. Čekanavičius į namus atvežtas iš kalėjimo ligoninės, pedofilas atrodė stipriai pasiligojęs, sunkiai vaikštantis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas rengiasi tapti ministru pirmininku, tačiau tam reikės dar ir Seimo pritarimo. Viena vertus, ne visi jo partiečiai buvo patenkinti sprendimu sudaryti valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“, tačiau ar tai gali reikšti, kad Seime jo netvirtins ir bendražygiai?

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime lyderiams siūlo palaikyti jo planą įšaldyti karą Ukrainoje, įšaldant ir dabartines fronto linijas, tai agentūrai „Bloomberg“ sakė su situacija susipažinę šaltiniai.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per daugiau nei 13 mėnesių besitęsiantį Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 43 922 žmonės.

Darbą baigiantis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė nebeturintis žodžių padėčiai Artimuosiuose Rytuose apibūdinti.

Bronkse, Niujorke, nuo apsinuodijimo kokainu mirė keturių mėnesių kūdikis, rašo „The New York Times“. Kūdikis mirė dar rugpjūtį, tačiau praėjusį ketvirtadienį Niujorko teismo medicinos ekspertas nurodė, kad kūdikis mirė dėl apsinuodijimo narkotikais. Kūdikio mirtis pripažinta žmogžudyste Kūdikio mirtis buvo pripažinta žmogžudyste. Rugpjūčio 10 d. 21:12 policija, atvykusi į Bronkso Eagle Avenue 707 namą, rado kūdikį be sąmonės.

Dėl Rusijos atakos Odesoje ir srityje elektros neturi 321 tūkst. vartotojų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos bendrovės DTEK atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu Odesoje ir srityje be elektros likę 321 tūkst. klientų“, – rašoma pranešime. Regione atliekami avariniai remonto darbai. Stabilizacinių išjungimų grafikai kol kas netaikomi, avariniai elektros išjungimai tęsiami. Energetikai pridūrė, kad per praėjusią parą jiems pavyko atnaujinti elektros tiekimą 400 tūkst.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas pirmadienį pareiškė, kad Paryžius išlieka atviras galimybei leisti Ukrainai naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas smūgiams į karinius taikinius Rusijos teritorijoje, kai prieš tai JAV leido Kyjivui tam pačiam tikslui pasitelkti amerikietiškas raketas.

Leidinys „Le Figaro“ pašalino informaciją, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas SCALP/„Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos teritoriją. Straipsnis buvo paskelbtas lapkričio 17 d. vakare. Kitų šios informacijos patvirtinimų nebuvo.

Indijos sostinė Naujasis Delis pirmadienį iki kito pranešimo pervedė mokyklas į nuotolines pamokas, nes blogėjantis nuodingas smogas 60 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą dienos maksimumą. Įvairiomis pavienėmis vyriausybės iniciatyvomis nepavyko deramai išspręsti šios problemos, dėl smogo įvyksta tūkstančiai ankstyvų mirčių, jis ypač kenkia vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai.

Sumų mieste nuo Rusijos raketos smūgio nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 89, tarp sužeistųjų – 11 vaikų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žmonių, nukentėjusių nuo raketos smūgio Sumams, skaičius išaugo iki 89, tarp jų – 11 vaikų“, – sakoma pranešime. Kaip rašė „Ukrinform“, lapkričio 17-osios vakarą Rusijos kariuomenė balistine raketa smogė gyvenamajam namui Sumuose.

Šiaulių apygardos teismui perduota byla dėl neteisėto disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda kaltinami 7 asmenys, pranešė prokuratūra.

Užkliūti ir numesti kokį nors meno kūrinį. Tai didžiausias meno kritikės Aistės Paulinos Virbickaitės košmaras muziejuje. Ar ir jūs esate apie tai pagalvoję? Bet šįkart ne apie blogiausius scenarijus, o kaip tik apie tai, kaip praskaidrinti tamsų žiemos laiką kelionėmis po meno pasaulį. Būtent tam į pagalbą A. P. Virbickaitė siūlo ką tik pasirodžiusią knygą „Ką veikti muziejuje“, rašoma leidyklos „Tyto Alba“ pranešime žiniasklaidai.