JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Ignalinos rajone įkurtos socialinės dirbtuvės intelekto negalią turintiems žmonėms. Čia besilankantieji ne tik įgyja įgūdžių, bet ir užsidirba, sulaukę užsakymų iš įvairių įmonių. Tai kol kas vienintelė kaimiškoji bendruomenė, įgyvendinanti tokio pobūdžio socialinį projektą.

Romoje ginčų kelia planas į Koliziejų laikinai grąžinti gladiatorių kautynes. Taip pavadintą pramogą siūlo viena trumpalaikės nuomos bendrovių. Bet planą griežtai kritikuoja miestiečiai, pabrėžiantys, kad Koliziejus – ne linksmybių parkas ar atrakcionas, o turistų srautai nebevaldomi.

Keičiantis klimatui ir miestuose potvynius keliant stiprioms liūtims, Kopenhaga sako planuojanti šimtus projektų, kurie padės suvaldyti nuotekas. Ruošiami nauji vandens surinkimo rezervuarai, įrengiama daugiau žaliųjų erdvių.

Vienam ciklonui traukiantis į šiaurės rytus, iš pietvakarių atslenka kita žemo atmosferos slėgio sritis.

„Jis iki šiol lieka labai pavojingu“, – taip po 15 kalėjime praleistų metų liūdnai pagarsėjusį pedofilą Ervydą Čekanavičių apibūdino „Delfi“ kalbintas aukšto rango prokuroras. Anot jo, paliegęs, susenęs ir ligotas kaunietis dar gali sukelti nemažai problemų, nes pedofiliją buvo pavertęs savo gyvenimo būdu, panašu, ir pragyvenimo šaltiniu. Kai kurie teisėsaugos veteranai yra minėję, kad E. Čekanavičius galėjo užsiimti ir panašių polinkių turinčių „bičiulių“ šantažu. Antraip, sunku paaiškinti, iš kur jis gaudavo lėšų pragyvenimui, kai nebūdavo patupdomas už grotų.

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas tikina matantis poreikį peržiūrėti kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, bus siekiama, jog gynybai skiriamų lėšų dalis artimiausiu metu išaugtų iki 3,5 proc. nuo BVP.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė galimus kandidatus į ministrus. Tačiau viso būsimų ministrų sąrašo nepateikė. G. Palucko kandidatūrą į premjerus šalies vadovas Seimui teiks antradienį. Opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos dar turėtų su siūlomu premjeru susitikti, tačiau, anot frakcijų seniūnų, mažai tikėtina, kad jos palaikys G. Palucko kandidatūrą.

8 iš 10 gyventojų mano, kad imigrantams pritapti Lietuvoje trukdo tai, kad jie per mažai stengiasi, rodo neseniai skelbta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa. O kalba – viena iš esminių sėkmingos integracijos sąlygų, pastebi ir specialistai, ir patys imigrantai. Vis dėlto vien noro išmokti lietuviškai neužtenka. Reikia ir daugiau mokymuisi skirtų kursų, ir aukštesnės jų kokybės. 

Valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“, pasidalijo, kas vadovaus Seimo komitetams. Iš viso parlamente yra 16 komitetų, nuo komiteto ir jo pirmininko darbo ir profesionalumo dažnai priklauso reformų kokybė, teisės aktų priėmimo greitis. 

Pasitraukęs iš politikos, buvęs Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis įsidarbino „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“.

Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi protarpiniai krituliai: lietus, šlapdriba, vakariniuose rajonuose – vietomis smarkūs. Kai kur plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9-14 m/s, pajūryje gūsiai kils iki 15 m/s. Temperatūra naktį svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad „Teltonika“ Lietuvoje nebestatysianti Taivano puslaidininkių lustų gamyklos. Įvardintos priežastys – šalyje trūksta elektros pajėgumų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija stabdo žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei. „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovui Arvydui Paukščiui apie tai pranešus socialiniame tinkle „Linkedin“ viešojoje erdvėje kilo skandalas.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Gerai žinomas žurnalistas Skirmantas Malinauskas socialiniuose tinkluose pasidalijo nuomone apie jam keistą tendenciją. Jo teigimu, pastaruoju metu pasirodė du pranešimai spaudai, kai juose ne tiesiog paminimas faktas apie baigtą bendradarbiavimą su žinomesniu darbuotoju, bet ir nurodoma daugiau informacijos, nei reikia.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai primena, kad nueinantis JAV prezidentas davė leidimą Ukrainos pajėgoms smūgiuoti amerikietiškomis ilgo nuotolio raketomis ATACMS Rusijos teritorijoje. Ar tai liečia visą agresoriaus teritoriją, ar tik Kursko sritį – nėra aišku. Tačiau svarbiausia ne tai.

Pasitraukęs iš politikos, buvęs Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis įsidarbino „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“.

Ekvadore dėl vandens trūkumo, sausros ir šį mėnesį šalies pietuose jau daugiau nei 10 000 hektarų miškų suniokojusių gaisrų paskelbta nepaprastoji padėtis. Aplinkos ministerijos sankcionuota nepaprastoji padėtis truks 60 dienų, nurodoma šalies krizių valdymo sekretoriato SNGR pranešime. Ji suteiks galimybę skirti lėšų spręsti šią daugialypę krizę ir, be kita ko, kovoti su Azuajaus ir Lochos provincijose sutelktais gaisrais, kurie pirmadienį buvo užfiksuoti 17 vietovių.

Antradienį sukanka 1000-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Tai yra niūrus etapas visoje Europoje, per kurį žūsta vis daugiau žmonių. Nuostoliai dėl karo toliau didėja, todėl Ukraina yra labiau pažeidžiama nei bet kada anksčiau, rašoma „Reuters“. 2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusija turėjo apie 300 sparnuotųjų raketų Kh-101. „Remiantis atvirais duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusijos pajėgos buvo apginkluotos maždaug 300 iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų Kh-101“, – 24 kanalui sakė HUR. Rusijos kariuomenė kai kurias iš jų jau panaudojo per naujausią plataus masto ataką, teigė HUR.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Rio de Žaneire prasidėjusiame viršūnių susitikime paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius didinti spaudimą „Hamas“ siekiant paliaubų su Izraeliu. Jis taip pat pažadėjo toliau siekti susitarimo paskutinėmis savaitėmis prieš Donaldui Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį lankėsi Ukrainos pietryčiuose esančiame Kupjanske, kur praėjusią savaitę buvo trumpam įžengę Rusijos pėstininkai. „Šiandien aš esu fronto linijoje. Dabar esu Kupjanske“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis, praėjus kelioms valandoms po apsilankymo Pokrovske, prie kurio taip pat artėja Rusijos pajėgos.

Lapkričio 15 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje taikinius atakomis iš oro naikino Jungtinių Amerikos Valstijų strateginiai ilgo nuotolio bombonešiai B-52 „Stratfortress“ bei Italijos EF2000 „Eurofighter“ naikintuvai, kurie iš beveik 6 kilometrų aukščio metė lazeriu valdomas bombas bei naikino antžeminius taikinius tiesiogine pabūklų ugnimi.

Rusija pirmadienį vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo reikalaujama nedelsiant užbaigti karo veiksmus Sudane, kur nuo 2023 m. balandžio vyksta karas tarp dviejų tarpusavyje nesutariančių generolų.

Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“ pirmadienį pranešė, kad nutrūko vienintelis į Vidurio Europą nutiestas povandeninis ryšių kabelis „C-Lion1“.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad planuoja paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienio saugumo srityje ir pasitelkti JAV kariuomenę masinei dokumentų neturinčių migrantų deportacijai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.

Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“ pirmadienį pranešė, kad nutrūko vienintelis į Vidurio Europą nutiestas povandeninis ryšių kabelis „C-Lion1“. Transliuotojas cituoja valstybės įmonę „Cinia“, kuri tiesia šviesolaidinius tinklus. Kabelis driekiasi dujotiekio „Nord Stream“ maršrutu, Baltijos jūros dugnu, ir jungia Suomiją ir Vokietiją. Nežinoma, ar kabelis, kuris buvo pradėtas eksploatuoti 2016 metais, buvo nutrauktas tyčia, ar atsitiktinai.

Turkija neleido savo oro erdve pasinaudoti lėktuvui, kuriuo skrido Izraelio prezidentas Izchakas Herzogas. Izraelio institucijos prašė leidimo kirsti Turkijos oro erdvę orlaiviui, kuriuo I. Herzogas turėjo skristi į Baku vykstančią JT klimato kaitos konferenciją, pranešė turkų naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi vyriausybės šaltiniai. Tačiau Turkija esą prašymą atmetė. Kada buvo gautas neigiamas atsakymas, nežinoma. Dėl jo, anot pranešimo, Izraelio prezidentas į Azerbaidžaną neišvyko.

Vienas didžiausių šalyje prekybos tinklų keičia savitarnos kasų sistemą. Naujoje sistemoje pirkėjui reikės atlikti kitokius veiksmus ir rinktis iš skirtingų mygtukų, nei yra dabar. Pavyzdžiui, iki šiol prekių kategorijas „Lidl“ savitarnos kasa atvaizduodavo paveiksliukais. Naujoje sistemoje yra piktogramos. Keičiasi ir kai kurie kategorijų pavadinimai – pvz.

Į Lietuvos darbo rinką įsilieja latviai – čia juos atvilioja didesnis atlyginimas, papildomos naudos ir nemokamas transportas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnyba praneša, kad remiantis lapkričio 1 d. duomenimis, Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 3,5 tūkst. Latvijos piliečių, o metų pradžioje (sausio 1 d.) – 2,4 tūkst. Latvijos piliečių. Šiuo metu dirbančių Latvijos piliečių yra 1,1 tūkst. daugiau. Daugiausia latvių dirba statybos sektoriuje – 34 proc.

Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. „Taip, federalinė vyriausybė buvo apie tai informuota ir ne, tai neturės įtakos kanclerio sprendimui netiekti „Taurus“, – Berlyne sake vyriausybės atstovas Wolfgangas Büchneris.

Nuo š.m. gruodžio 2 d. JAV ambasada Vilniuje nebeteiks įprastų imigracinių vizų paslaugų. JAV Valstybės departamentas paskyrė JAV ambasadą Stokholmo mieste Švedijoje tvarkyti Lietuvos gyventojų, siekiančių gauti imigracines vizas pagal šeimos narių susijungimą arba laimėjus žalios kortelės loteriją, o taip pat besikreipiančių dėl sužadėtinių (K tipo) ir V92/V93 (prieglobstį/ pabėgėlio statusą turinčio šeimos nario) vizų, paraiškas.

Argentina tapo vienintele Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimi, nepasirašiusia pasaulinės kovos su badu iniciatyvos, apie kurią bus paskelbta per G-20 viršūnių susitikimo atidarymą Rio de Žaneire, pranešė šeimininkė Brazilija. Argentinos, kuriai vadovauja dešiniojo sparno lyderis ir Donaldo Trumpo gerbėjas prezidentas Javieras Milei, sprendimas pagilino politinį atotrūkį tarp jos ir kaimyninės Brazilijos.