Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, Ukrainai minint tūkstantį dienų nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, kreipėsi į visus ukrainiečius, ragindamas juos išlikti stiprius ir drąsius.

Pirmadienį paskelbta apie tai, kad Baltijos jūroje nutrauktas Suomiją ir Vokietiją jungiantis kabelis, taip pat apgadintas iš Švedijos į Lietuvą nutiestas kabelis. Kol tiriamos incidentų aplinkybės, tiek Suomijos, tiek Lietuvos įmonės skelbia, kad kabelius fiziškai apgadino „jėga iš išorės“, o kai kurios šalys kalba, kad tai yra vykstančio hibridinio karo įrodymas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigia, kad šviesolaidinio kabelio į Lietuvą apgadinimas galimai buvo sabotažo aktas, skelbia „Reuters“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“. „1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė atnaujintos branduolinės doktrinos dokumentą. Anksčiau Kremlius skelbė, kad tai – perspėjimas Vakarams. Rusija savo branduolinę doktriną keičia siekdama apriboti Vakarų pagalbą Ukrainai ir gąsdindama branduoliniu smūgiu, kaip atsaku į leidimą Kyjivui smūgiuoti Rusijos gilumoje Vakarų šalių ginkluote.

Po skandalingų įvykių Pravieniškių kalėjime, kai nuteistųjų prižiūrėtojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes esą įkalbėjo du kalinius pabėgti iš įkalinimo įstaigos ir taip norėjo sukompromituoti kalėjimo vadovybę, – dar skandalingesnė pabaiga: vienam „bėglių“ viešai prabilus, kad jis su kameros draugu melagingai apkaltino pareigūnus, teisėjai paskelbė, jog piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinti prižiūrėtojai turi būti išteisinti.

Antradienį atsistatydino Maskvos remiamos separatistinės Abchazijos lyderis Aslanas Bžanija, praneša „France 24“. Sprendimą jis priėmė po didžiulių teritoriją apėmusių protestų dėl ekonominio susitarimo su Maskva.

Sakartvelo policija išardė protestuotojų palapinių miestelį šalies sostinėje.

Honkongo teismas antradienį nuteisė 45 demokratiją palaikančius aktyvistus kalėti iki 10-ies metų už kontroversiško Kinijos nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimus.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Pagaliau. Tokios džiugios reakcijos pasipylė po to, kai kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV tiekiamas raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje. Gerokai per vėlai – nusivylimo neslepia pesimistai ir priduria, kad dar esama ir papildomų sąlygų, nes dalis ribojimų vis tiek išliko. Vis dėlto sprendimas priimtas ir dabar laukiama poveikio bei pasekmių. Kokie jie bus, priklausys nuo kelių veiksnių.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Ignalinos rajone įkurtos socialinės dirbtuvės intelekto negalią turintiems žmonėms. Čia besilankantieji ne tik įgyja įgūdžių, bet ir užsidirba, sulaukę užsakymų iš įvairių įmonių. Tai kol kas vienintelė kaimiškoji bendruomenė, įgyvendinanti tokio pobūdžio socialinį projektą.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija.

Romoje ginčų kelia planas į Koliziejų laikinai grąžinti gladiatorių kautynes. Taip pavadintą pramogą siūlo viena trumpalaikės nuomos bendrovių. Bet planą griežtai kritikuoja miestiečiai, pabrėžiantys, kad Koliziejus – ne linksmybių parkas ar atrakcionas, o turistų srautai nebevaldomi.

Keičiantis klimatui ir miestuose potvynius keliant stiprioms liūtims, Kopenhaga sako planuojanti šimtus projektų, kurie padės suvaldyti nuotekas. Ruošiami nauji vandens surinkimo rezervuarai, įrengiama daugiau žaliųjų erdvių.

Vienam ciklonui traukiantis į šiaurės rytus, iš pietvakarių atslenka kita žemo atmosferos slėgio sritis.

„Jis iki šiol lieka labai pavojingu“, – taip po 15 kalėjime praleistų metų liūdnai pagarsėjusį pedofilą Ervydą Čekanavičių apibūdino „Delfi“ kalbintas aukšto rango prokuroras. Anot jo, paliegęs, susenęs ir ligotas kaunietis dar gali sukelti nemažai problemų, nes pedofiliją buvo pavertęs savo gyvenimo būdu, panašu, ir pragyvenimo šaltiniu. Kai kurie teisėsaugos veteranai yra minėję, kad E. Čekanavičius galėjo užsiimti ir panašių polinkių turinčių „bičiulių“ šantažu. Antraip, sunku paaiškinti, iš kur jis gaudavo lėšų pragyvenimui, kai nebūdavo patupdomas už grotų.

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas tikina matantis poreikį peržiūrėti kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, bus siekiama, jog gynybai skiriamų lėšų dalis artimiausiu metu išaugtų iki 3,5 proc. nuo BVP.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė galimus kandidatus į ministrus. Tačiau viso būsimų ministrų sąrašo nepateikė. G. Palucko kandidatūrą į premjerus šalies vadovas Seimui teiks antradienį. Opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos dar turėtų su siūlomu premjeru susitikti, tačiau, anot frakcijų seniūnų, mažai tikėtina, kad jos palaikys G. Palucko kandidatūrą.

8 iš 10 gyventojų mano, kad imigrantams pritapti Lietuvoje trukdo tai, kad jie per mažai stengiasi, rodo neseniai skelbta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa. O kalba – viena iš esminių sėkmingos integracijos sąlygų, pastebi ir specialistai, ir patys imigrantai. Vis dėlto vien noro išmokti lietuviškai neužtenka. Reikia ir daugiau mokymuisi skirtų kursų, ir aukštesnės jų kokybės. 

Valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“, pasidalijo, kas vadovaus Seimo komitetams. Iš viso parlamente yra 16 komitetų, nuo komiteto ir jo pirmininko darbo ir profesionalumo dažnai priklauso reformų kokybė, teisės aktų priėmimo greitis. 

Pasitraukęs iš politikos, buvęs Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis įsidarbino „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“.

Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi protarpiniai krituliai: lietus, šlapdriba, vakariniuose rajonuose – vietomis smarkūs. Kai kur plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9-14 m/s, pajūryje gūsiai kils iki 15 m/s. Temperatūra naktį svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad „Teltonika“ Lietuvoje nebestatysianti Taivano puslaidininkių lustų gamyklos. Įvardintos priežastys – šalyje trūksta elektros pajėgumų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija stabdo žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei. „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovui Arvydui Paukščiui apie tai pranešus socialiniame tinkle „Linkedin“ viešojoje erdvėje kilo skandalas.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Gerai žinomas žurnalistas Skirmantas Malinauskas socialiniuose tinkluose pasidalijo nuomone apie jam keistą tendenciją. Jo teigimu, pastaruoju metu pasirodė du pranešimai spaudai, kai juose ne tiesiog paminimas faktas apie baigtą bendradarbiavimą su žinomesniu darbuotoju, bet ir nurodoma daugiau informacijos, nei reikia.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai primena, kad nueinantis JAV prezidentas davė leidimą Ukrainos pajėgoms smūgiuoti amerikietiškomis ilgo nuotolio raketomis ATACMS Rusijos teritorijoje. Ar tai liečia visą agresoriaus teritoriją, ar tik Kursko sritį – nėra aišku. Tačiau svarbiausia ne tai.

Pasitraukęs iš politikos, buvęs Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis įsidarbino „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“.

Ekvadore dėl vandens trūkumo, sausros ir šį mėnesį šalies pietuose jau daugiau nei 10 000 hektarų miškų suniokojusių gaisrų paskelbta nepaprastoji padėtis. Aplinkos ministerijos sankcionuota nepaprastoji padėtis truks 60 dienų, nurodoma šalies krizių valdymo sekretoriato SNGR pranešime. Ji suteiks galimybę skirti lėšų spręsti šią daugialypę krizę ir, be kita ko, kovoti su Azuajaus ir Lochos provincijose sutelktais gaisrais, kurie pirmadienį buvo užfiksuoti 17 vietovių.

Antradienį sukanka 1000-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Tai yra niūrus etapas visoje Europoje, per kurį žūsta vis daugiau žmonių. Nuostoliai dėl karo toliau didėja, todėl Ukraina yra labiau pažeidžiama nei bet kada anksčiau, rašoma „Reuters“. 2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusija turėjo apie 300 sparnuotųjų raketų Kh-101. „Remiantis atvirais duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusijos pajėgos buvo apginkluotos maždaug 300 iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų Kh-101“, – 24 kanalui sakė HUR. Rusijos kariuomenė kai kurias iš jų jau panaudojo per naujausią plataus masto ataką, teigė HUR.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Rio de Žaneire prasidėjusiame viršūnių susitikime paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius didinti spaudimą „Hamas“ siekiant paliaubų su Izraeliu. Jis taip pat pažadėjo toliau siekti susitarimo paskutinėmis savaitėmis prieš Donaldui Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus.