Šiais metais iš Ukrainos Charkivo srities evakuota daugiau kaip 48 500 žmonių, 6 600 jų – vaikai, spaudos konferencijoje pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Jaroslavas Šanko. Civilių evakuacija, anot jo, tęsiasi.

Tiek prieš Seimo rinkimus, tiek jau po jų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai teko atlaikyti ne vieną kritikos strėlę. Laidoje „Politikos chirurgija“ savo nuomone apie situaciją partijoje pasidalino ilgametė konservatorė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Politikė neslepia, kad pergyvena dėl to, kad partija yra šiek tiek pakeitusi kryptį.

Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. Favoritu rinkimuose, remiantis apklausomis, laikomas ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu iš Socialdemokratų partijos (PSD). Prezidento posto siekia iš viso 14 kandidatų. Jei pirmajame rate nė vienas jų nesurinks absoliučios daugumos, gruodžio 8 d. vyks antrasis ratas. Rinkimų punktai duris užvers 21.00 val. Vidurio Europos laiku. Tada tikimasi pirmųjų prognozių.

Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. Galutiniame susitarime išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2035-ųjų kasmet skirti bent 300 mlrd. dolerių (288 mlrd. eurų), kad padėtų išsivysčiusioms šalims paversti savo ekonomikas žalesnes ir pasirengti skaudesnėms nelaimėms. Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd.

Ukrainos oro gynyba naktį į sekmadienį sunaikino mažiausiai 10 Rusijos dronų, kėlusių grėsmę Kyjivui. Karinės administracijos duomenimis, aukų nėra, žalos sostinėje nepadaryta. Remiantis pranešimu, bepiločiai į Ukrainos sostinę skriejo iš įvairių krypčių. Prieš tai buvo pranešta, kad Kyjive ankstų sekmadienio rytą vėl girdėjosi sprogimai.

Azerbaidžano sostinėje baigiamojoje Jungtinių Tautų klimato derybų COP 29 sesijoje po dvi savaites trukusių varginančių 200 šalių derybų paryčiais pasiektas galutinis susitarimas.  Besivystančios šalys kritikuoja jį kaip nepakankamą.

1 005-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos sostinėje Kyjive, anot vietos žiniasklaidos ir liudininkų, ankstų sekmadienio rytą vėl girdėjosi sprogimai. Jų garsas buvo kaip naudojamų oro gynybos sistemų, pasakojo gyventojai agentūrai „Reuters“. 

Pradėjusi su Antrojo pasaulinio karo aukomis, darbą tęsusi Donbaso karo metu, dabar ši savanorių komanda grąžina žuvusiuosius jų šeimoms – tiek ukrainiečių, tiek rusų. „Būna, kad palaikų fragmentų randame juos suėdusių kiaulių išmatose. Karas toks ir yra – jame nėra nieko teisingo, jis tiesiog yra beprasmis“, – sako „Platsdarm“ paieškų grupės įkūrėjas Oleksėjus Jukovas. 

Kalifornijoje policijos pareigūnai išsprendė bylą kodiniu pavadinimu „Lokio letena“. Lokio kostiumu persirengę sukčiai suniokojo savo automobilius, kad gautų draudimo išmoką. Apgavystė pavyko, nusikaltėliai iš draudikų išviliojo 150 tūkst. dolerių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vienos namų apsaugos kameros Kalifornijoje vaizdo įrašas. Staiga nakties tamsą perskrodžia netoliese stovinčio automobilio šviesa. Kažkas įlipa į automobilį.

Egiptietis Omaras 274 dienas keliavo iš Kairo į Tokiją. Nors skrydis šiuo maršrutu užtruktų 12 valandų, jaunas keliautojas užsibrėžė neskristi lėktuvu. Nuotykių ieškotojas sukorė 46 tūkst. kilometrų, išmaišė Artimuosius Rytus bei Aziją ir sako, kad jei žmonės keliautų taip, kaip jis – žeme – pasaulyje įsivyrautų taika. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos sostinėje Kyjive, anot vietos žiniasklaidos ir liudininkų, ankstų sekmadienio rytą vėl girdėjosi sprogimai. Jų garsas buvo kaip naudojamų oro gynybos sistemų, pasakojo gyventojai agentūrai „Reuters“. Oficialaus Ukrainos kariuomenės pareiškimo kol kas nėra. Kyjive, jo apylinkėse ir didžiojoje Šiaurės Rytų Ukrainos dalyje nuo 1..00 val. galiojo perspėjimas dėl oro smūgių.

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių – atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos, rašoma „The Guardian“. Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Švedija ir Norvegija sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų.

Dvasininkai pastebi, kad mažėja lankančiųjų bažnyčią, pradeda trūkti ir kunigų. Kelias parapijas aptarnaujantys dvasininkai sako, kad kito pasirinkimo nėra – finansinė situacija nelengva, todėl dirbant vienoje parapijoje išgyventi būtų sudėtinga. 

Daugelis pensinio amžiaus ar neįgalių žmonių guodžiasi, kad pragyventi vien iš pensijos sunku. Ypač jeigu žmonės gyvena vieni. Todėl „Sodra“ jiems papildomai per mėnesį sumoka beveik 40 eurų. Ir dėl šių pinigų kreiptis niekur nereikia. Tačiau gyventojams klausimų vis tiek kyla. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Stasys pasakojo, kad neseniai sulaukė pranešimo, kad jam priklauso vienišo asmens išmoka. „Apsidžiaugiau, papildomi pinigai nepamaišys.

Braškanti Vokietijos ekonomika gali privirti didelių problemų ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Negana to, į Europos automobilių rinką vis stipriau beldžiasi ir kinų elektromobilių gamintojai.

Tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo per Barseloną reikalaudami mažesnių nuomos mokesčių šiame Ispanijos mieste.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos orus lėmęs aukštesnio atmosferos slėgio laukas po truputį traukiasi, o iš vakarų atplaukia šiltesni orai. Šiandien debesų šydas darysis vis storesnis. Antroje dienos pusėje kai kuriuose vakariniuose rajonuose pradės kristi nedideli krituliai (lietus, šlapdriba). Pūs juntamas pietų, pietryčių vėjas. Baltijos pakrantėje ir prie Kuršių marių šio vėjo gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s. Iki vidurdienio dar kai kur matysime plikledį, tačiau vėliau jis ištirps, nes temperatūra pasieks teigiamas reikšmes. Įdienojus aukščiausia temperatūra pakils iki 1–5 laipsnių šilumos.

Nuo maisto eksporto koridoriaus Juodojoje jūroje veikimo pradžios dėl Rusijos atakų Ukrainos uostuose buvo apgadintas 321 infrastruktūros objektas. Taip teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis per Trečiąją tarptautinę Ukrainos grūdų konferenciją, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas netiesiogiai patvirtino, kad Ukraina gali naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas prieš Rusiją, tačiau susilaikė nuo detalizavimo, ar prancūzų ginkluotė jau buvo dislokuota tokiose operacijose. Anot „Ukrinform“, jis tai pareiškė interviu BBC. „Principas nustatytas.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas mano, kad Europos šalys nėra pasirengusios užsitęsusiam karui su Rusija. Šia perspektyva jis pasidalijo interviu su „Ukrainska Pravda“, praneša „Ukrinform“. „Jei kalbame apie trumpalaikius karinius veiksmus, Europos šalys greičiausiai yra pasirengusios. Tačiau klausimo esmė buvo, ar jos yra pasirengusios sekinimo karui. Paskaičiuokime.

„Niekada neužmiršiu šito skausmo, norėčiau, kad nebūtų tokių žmonių kaip jis – jo vieta yra kalėjime“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo nepilnametė, ilgą laiką kentėjusi seksualinę prievartą. Ji bijojo pasipriešinti, ilgą laiką tylėjo ir nesuprato, kad gali kreiptis pagalbos – net tada, kai reaguodami į pagalbos šauksmą atvyko policijos pareigūnai, mergaitė lyg mažas kačiukas slėpėsi spintoje.

Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų.

Kremlius ir toliau bando atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai: esą raketą „Orešnik“, kuria ketvirtadienį smogė Ukrainai, gamins pramoniniu būdu. Vladimiras Putinas viešai meluoja, kad jokia priešraketinė sistema negali numušti „Orešnik“, nors ginklų ekspertai vardija bent jau keturias sistemas, kurios su raketa susidorotų. Klausimų kyla ir dėl ketvirtadienį įvykusio V. Putino televizinio kreipimosi. Jame akivaizdžiai matyti, kad montažu užmaskuotos V. Putino rankos.

Du lepečkojai lokiai sukėlė ant kojų vieną Amerikos miestą. Gyvūnai, užuot buvę miške, ėmė „medžioti“ maistą iš šiukšliadėžių, esančių netoli vietos mokyklų. Iš sraigtasparnio lokių nuotykius stebėję pareigūnai į situaciją pasižiūrėjo labai rimtai: žmonėms liepta užsidaryti namuose, vaikai slėpėsi mokyklose. Meškos nuotykius Pasadenos rajone pareigūnai stebėjo iš sraigtasparnio.

Jungtinę Karalystę siaubia sniego, lietaus ir vėjo audra Bertas. Šalies meteorologai padėtį keliuose vadina „žiauria“. Prasčiausia padėtis Škotijoje ir Anglijoje, vietomis čia iškrito daugiau kaip 40 cm sniego. Mažiausiai 4000 namų ūkių liko be elektros. Sinoptikai taip pat perspėja dėl pavojų keliančio vėjo ir staigių potvynių. Anglijoje automobilis vargais negalais įvažiuoja į įkalnę. Reikalavimo važiuoti su žieminėmis padangomis Britanijoje nėra, todėl vos pasnigus keliai tampa čiuožykla.

Aš jaučiu labai stiprų atsakomybės jausmą ir stengiuosi išlaikyti tam tikrą lygį, kuris priklauso prezidento pozicijai, LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ sako prezidentas Valdas Adamkus, didelę dalį gyvenimo praleidęs ir Lietuvos vardą garsinęs už Atlanto. 

Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti, rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime žiniasklaidai. 

Kokie įvykiai buvo aptarinėjami „Panoramoje“ prieš 30 metų? Kokios problemos ir naujovės buvo aktualios tada ir kur dingo prezidento automobilis? Iš laikmečio reportažų galima rekonstruoti to meto įvykius ir situaciją šalyje, pažvelgti į parduotuvių lentynas ar prisiminti Lietuvą sukrėtusius kriminalinius įvykius.

Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Tšaskovskį. Ministro pirmininko Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“ yra dominuojanti jėga vyriausybėje, kurios santykiai su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda yra įtempti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. Tai jis pareiškė per pokalbį su užsienio žiniasklaida trečiosios tarptautinės Ukrainos grūdų konferencijos metu, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kalbant apie tai, kada baigsis karas... jis baigsis, kai Rusija nuspręs, kad nori baigti karą. Kai JAV užims tvirtesnę poziciją. Kai pasauliniai pietūs stos su Ukraina ir pasisakys už karo pabaigą“, – sakė V. Zelenskis.

Ekspertai Raudonojoje jūroje aptiko „mirties baseinus“ – zonas be deguonies, kuriose žūsta jūros gyvybė, bet klesti unikalūs mikrobai. Pranešama, kad šie organizmai gali padėti mokslininkams ieškoti gyvybės net ir atokiose planetose, rašoma CNN. Raudonosios jūros gelmes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jūros dugne esančiuose baseinuose taip trūksta deguonies, kad bet kuris jūros gyvūnas, priartėjęs per arti, iš karto apsvaigsta dėl deguonies trūkumo ir dažniausiai žūsta.

Seimas ketvirtadienį patvirtino premjerą Gintautą Palucką, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis pristatė ir kelias galimų ministrų pavardes. Nors naujasis Seimas į pirmą posėdį susirinko tik praėjusią savaitę, bet jau įvyko du protestai, smerkiantys antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ pakvietimą į valdančiąją koaliciją. Apie tai, ko laukti iš naujosios valdžios laidoje „Delfi interviu“ VU Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Šeštadienio vakarą sužibo pirmoji Lietuvos miestų žaliaskarė: Kaune, Vienybės aikštėje įžiebta jaukumu pulsuojanti, meduoliais puošta 18 metrų aukščio eglė. Ant pagrindinio Kalėdų simbolio nutūpė šimtai meduolių, o viršūnę puošia ilgos, dailios smilgos. Po daugybės metų pertraukos laikinoji sostinė džiaugiasi gyva kalėdine egle.

Du trečdalius Klaipėdos nuniokojęs 1854 metų gaisras tapo savotiška naujos miesto eros pradžia – anksčiau į kairįjį Dangės krantą nesidairę miestiečiai čia ėmė kurti naują traukos centrą, iškilo įspūdingos architektūros pastatai. Vieni jų – iki šiol žvilgsnius prikaustantys Karališkieji Klaipėdos teismo rūmai. Ką slepia šio pastato sienos?

Mažųjų salų ir mažiausiai išsivysčiusių šalių derybininkai šeštadienį pasitraukė iš užsitęsusių konsultacijų dėl klimato kaitos susitarimo su Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos COP 29 pirmininku Azerbaidžanu, sakydami, kad jų interesai finansų srityje buvo ignoruojami.