Libano sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paskelbė, kad žuvusiųjų per Izraelio smūgį darbininkų klasės rajone centrinėje Beiruto dalyje skaičius išaugo iki 29.

Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Maksimas Tkačenka sakė, kad į Rusijos okupuotus Ukrainos regionus jau grįžo apie 150 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų, rašo „Ukrinform“.

Pirmadienio dieną mūsų šalies orus lems šiltoji ciklono dalis. Debesuotumas bus nepastovus ir nevienodas, tačiau saulė ilgesniam ar trumpesniam laikui turėtų pasirodyti daugelyje rajonų. Daugiausia debesų bus ir vėliausiai saulė turėtų pasirodyti rytiniuose rajonuose, o šalies vakaruose ir saulė turėtų pasirodyti pirmiausiai, ir debesų turėtų būti mažiausiai. Kritulių tikimybė bus nedidelė. Pūs stiprokas pietų, pietryčių vėjas, 8-13 m/s greičiu, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Į šalį plūstelės šilto oro masė, todėl temperatūra pakils iki 4-9 laipsnių šilumos.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose suimti trys asmenys dėl Moldovos piliečio nužudymo, pranešė Vidaus reikalų ministerija, turėdama omenyje Izraelio rabiną, kuris buvo rastas negyvas Persijos įlankos šalyje. Emyratų valdžios institucijos „per rekordiškai trumpą laiką suėmė tris asmenis dėl gyventojo Zvi Kogano, kuris pagal asmens tapatybės dokumentus, su kuriais jis atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, turi Moldovos pilietybę, nužudymo“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Lietuvių turistui, kuris Franklino upe plaukė plaustais, Tasmanijos ligoninėje amputuota koja. Lietuvio gelbėjimo operacija truko 20 valandų, skelbia „SkyNews“. 65-erių metų lietuvis, su draugais plaustais plaukiojęs Australijos saloje, penktadienio popietę įstrigo uolos plyšyje bei iš dalies panėrė į Franklino upę, pranešė policija.

Ukrainoje pagerbtos Holodomoro aukos. Ukrainiečiai sako, kad šiandien istorija kartojasi, tik ukrainiečių tautą bando išnaikinti jau kitas rusų diktatorius – Vladimiras Putinas. O Ukrainos prezidentas vardija, kaip prieš šimtą metų Stalinas, taip ir dabar Putinas nusitaikė į ukrainietiškus grūdus. Ukrainiečiai šalia paminklo Holodomoro aukoms degė žvakutes, dėjo saldainius ir obuolius. Žmonės atėjo pagerbti Holodomoro aukas. Holodomoru vadinamas sovietmečiu Ukrainoje kilęs badas.

Kaip gali Rusija – didele degaline vadinama ir sankcijomis baudžiama šalis, kurios BVP teprilygsta kai kurioms Europos valstybėms, šokdinti visą Vakarų pasaulį? Kodėl Vladimiras Putinas ir toliau jaučiasi nebaudžiamas, nesustabdomas, verčia krūpčioti savo tariamai neprognozuojamais veiksmais, į kuriuos sulaukia tik riboto, pavėluoto atsako? Tokie klausimai – vis aktualesni, Kremliui ne tik nemažinant apsukų, bet „raunantis“ toliau.

Šaltakraujiškai dvi moteris ir du vyrus sušaudęs žudikas, nors jau praėjo beveik 30 metų po jo įvykdyto nusikaltimo, iki šiol nėra linkęs pripažinti kaltės – tikina, kad jam iškeltą baudžiamąją bylą esą sufabrikavo pareigūnai.

Nesėkmes rinkimuose išgyvenusieji ieško priežasčių ir strateguoja ateitį. Tam buvo skirtas ir svaitės pabaigoje įvykęs valstiečių žaliųjų sąjungos Tarybos posėdis. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nors pripažįsta padaręs klaidų, mano, kad galėtų likti partijos pirmininku po rinkimų, kartoja, kad socdemai buvo bejėgiai, formuodami koaliciją, ir dėl to kaltas Saulius Skvernelis. Pasak R. Karbauskio, prezidentas taip pat neturėjo kitos išeities, nei skirti Gintautą Palucką premjeru, nors jis per silpnas šioms pareigoms. 

Naujos sudėties parlamentinis Švietimo ir mokslo komitetas svarstys buvusios kadencijos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” iniciatyvą nemokamai maitinti visus pradinukus.

Daliai mažųjų gimnazijų pasirašius peticiją dėl mokyklų tinklo taisyklių keitimo, Vyriausybė nusprendė joje išdėstytiems pasiūlymams nepritarti. Ministrų kabineto teigimu, pastarojoje numatytas siūlymas sudaryti 12 mokinių turinčias klases gali pakenkti ugdymo kokybei.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį, prie ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų prisijungė įvairių šalių piliečiai. Latvija, matydama šį pavyzdį, dar spalį priėmė įstatymo pataisas, numatančias galimybę užsieniečiams tarnauti šalies kariuomenėje dalinės ar visuotinės mobilizacijos atveju. Lietuva apie tokią iniciatyvą svarstė, tačiau sprendimų nepriimta. Visgi, LRT.lt kalbinti ekspertai vieningai sutaria – Lietuvai pirmiau reikia išspręsti esamas problemas.

Artėjanti žiema, anot energetikų, privers dar plačiau atverti pinigines: brangs dujos, centrinis šildymas. Brangstant dujoms, kurių europiečiai atšalus orams degina vis daugiau, brangs ir elektra, o sausį didinami akcizai kels ir degalų kainas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilkaviškietis Ramutis savo 200 kvadratinių metrų ploto namą šildo dujomis. Šis šildymo būdas jam per metus atsieina apie 2000 eurų, o žiemos mėnesiais sąskaitos siekia 300 ir daugiau eurų.

Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė, kad pritarė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio (Jechielio Leiterio) paskyrimui žydų valstybės ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Apie tai paskelbta po to, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kandidatu į JAV ambasadorius Izraelyje paskyrė griežtosios linijos konservatorių Mike'ą Huckabee.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinktas patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais sekmadienį paragino nutraukti karo tarp Ukrainos ir Rusijos eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie derybų stalo. „Turime tai atsakingai užbaigti. Turime atkurti atgrasymo priemones, atkurti taiką ir užuot reagavę į šią eskalacijos tendenciją, užbėgti jai už akių“, – sakė Mike‘as Waltzas, D. Trumpo pasirinktas į įtakingas JAV nacionalinio saugumo patarėjo pareigas (angl.

Palestiniečių teritorijos, lapkričio 24 d. (AFP-BNS). Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per daugiau nei 13 mėnesių besitęsiantį Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 44 211 žmonių.

Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. „D. Trumpas per rinkimų kampaniją kalbėjo apie tai, kad ketina kažkaip pasiekti taiką ir visus atvesti į taikų kelią“, – Rusijos televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Ir dabar jie daro viską, jog taip paaštrintų padėtį, kad šios taikos sąlygos patirtų fiasko“, – kalbėjo D. Peskovas laidai „Maskva. Kremlius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu išreiškė norą plėtoti prekybinius santykius tarp Ankaros ir Maskvos. „Prezidentas Erdoganas pareiškė, kad siekia stiprinti Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą įvairiose srityse, visų pirma plėsti prekybos apimtis“, – sakoma Turkijos prezidentūros išplatintame pranešime.

Iranas sekmadienį pranešė, kad kitą savaitę surengs derybas branduoliniais klausimais su Prancūzija, Vokietija ir Jungtine Karalyste (JK) – šalimis, kurios inicijavo Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Teheranu. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baghaei (Esmaelis Bahajis) sakė, kad šalių užsienio reikalų viceministrai susitikimą surengs penktadienį. Tačiau E.Baghaei nepateikė būsimo susitikimo detalių.

Pirmojo pasimatymo laukimas dažnam žmogui siejasi su jauduliu ir nerimu, kaip jame pasirodys, ar paliks gerą įspūdį. Deja, kartais pasimatymas gali pasisukti ir siaubinga linkme. Kai dar nepažįstame žmogaus, o tik bendrais bruožais apie jį žinome iš pateiktos informacijos ir susirašinėjimo pažinčių portale, ne visada galime įvertinti tikruosius kėslus. Viename Lietuvos miestelyje nutikusi istorija įrodo, kad sadistinių polinkių gali turėti bet kas.

Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Pasak socialdemokrato, šios situacijos nereikėtų lyginti su politikų skyrimais į diplomatines pozicijas.

„Remiantis turimais duomenimis, 14–17 m. paaugliai – viena jautriausių vaikų grupių, kuriai pagalbos poreikis kasmet išlieka ypač intensyvus“, – apibendrintais duomenimis vaiko teisių gynėjų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotoje diskusijoje dalinosi ekspertai. 

Nors Europos Sąjunga yra įvedusi šūsnį prekybos sankcijų diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdomos Baltarusijos ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, prekyba su šia šalimi tebevyksta. O per pastaruosius metus ženkliai išaugo į Baltarusiją eksportuojamų transporto prekių skaičius. Muitinės departamento duomenimis, lengvieji automobiliai, keturračiai, priekabos ir kita technika iš Baltarusijos patenka į Rusiją, o iš ten – į frontą Ukrainoje.

Technologijoms vis tobulėjant, o darbo laikui vis trumpėjant baiminamasi, kas bus, kai ims sparčiai mažėti darbo vietų ir vis daugiau darbų atliks robotai. Dėl to pasaulyje vis daugėja eksperimentų, tiriančių universaliąsias bazines pajamas (UBP). T. y. pajamas, kurios gyventojams būtų mokamos be jokių išlygų, nepriklausomai nuo amžiaus ar darbo. Apie tai, kad visiems žmonėms kada nors ateityje galėtų būti garantuotas pragyvenimas, buvo kalbėta dar 16 amžiuje.

Už piktnaudžiavimą organizuojant viešuosius pirkimus nuteistas buvęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas atlygino savivaldybei padarytą 4 tūkstančių 672 eurų žalą.

Šią savaitę Ukrainą pasiekė Lietuvos perduoti elektros generatoriai, šarvuočių M113 atsarginės dalys, įvairaus tipo ginklai bei jų dalys, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Dezinformacija, pasitikėjimo klausimai ir politikų spaudimas – su tokiais iššūkiais šiandien susiduria visuomeniniai transliuotojai. Štai BBC, siekdamas padidinti žmonių pasitikėjimą, išskyrė penkis savo darbo kriterijus. Belgijos visuomeninis transliuotojas į tiesioginį eterį nekviečia kraštutinės dešinės politikų. O Lenkijos radijo žurnalistas pasakoja, kad ir dabar susiduria su politikų spaudimu.

Už piktnaudžiavimą organizuojant viešuosius pirkimus nuteistas buvęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas atlygino savivaldybei padarytą 4 tūkstančių 672 eurų žalą.

Remiantis Europos klimato tarnybos prognozėmis, šiuo metu jau beveik neabejotina, kad 2024-ieji, intensyvių karščių ir mirtinų audrų persmelkti metai, bus šilčiausi per visą Žemės istoriją, rašoma BBC. Šią aukštą temperatūrą labiausiai nulėmė žmogaus sukelta klimato kaita, o gamtiniai veiksniai, tokie kaip „El Ninjo“ reiškinys, daro mažesnę įtaką. Prognozuojama, kad 2024 m. gali viršyti dabartinį 1,48 laipsnių rekordą, kuris buvo pasiektas praėjusiais metais.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Izraelio duomenimis, rastas nužudytas be žinios dingusiu laikytas rabinas, turintis Izraelio ir Moldovos pilietybę. Zvi Kogano nužudymas yra „šlykštus antisemitinis teroro aktas“, bendrame pareiškime pareiškė Izraelio premjero Benyamino Netanyahu ir užsienio reikalų ministro Gideono Saaro biurai. Z. Koganas priklausė ultraortodoksų chasidų judėjimui „Chabad“ ir jau kurį laiką gyveno Emyratuose. Jis nuo ketvirtadienio buvo laikomas dingusiu.

Ukrainoje sekmadienį žurnalistams buvo parodyti Rusijos naujosios balistinės raketos „Orešnik“, kuria praėjusią savaitę buvo smogta Dnipro miestui, fragmentai. Ketvirtadienį Rusija sudavė smūgį miestui.

Jau netrukus visi verslininkai prekybos vietose privalės naudoti išmaniuosius kasos aparatus. Jų duomenys apie vykdomus mokėjimus iš karto keliaus į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Išmaniuosius kasos aparatus naudojančiam verslui kasos pajamų apskaita tampa skaitmenizuota. Vietoje ranka pildomų ir saugomų popierinių kasos operacijų žurnalų, visi jų duomenys iš karto atsidurs atskiroje sistemoje.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį. Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios Rusija turi biudžeto deficitą. Jau 2025 m. Rusijai numatomas 1,1 trilijono rublių (apie 10 mlrd. eurų) deficitas. Šiuo metu Rusija atotrūkį panaikina skolindamasi iš kitų valstybių.