Pirmadienį paskelbtame interviu Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pasisakė už tolesnį palūkanų normų mažinimą siekiant palaikyti ekonomiką. „Iš anksto neskelbsime konkretaus palūkanų normų mažinimo tempo, bet aišku, kad jas mažinsime palaipsniui“, – sakė Ph. Lane'as interviu Prancūzijos finansiniam laikraščiui „Les Echos“. Pasak Ph. Lane'o, pinigų politika neturėtų pernelyg ilgai išlikti ribojanti.

Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jos, pagal tarptautinę Monrealio konvenciją, kompensacijos prašyti galės mirusio piloto artimieji, pažeisto namo gyventojai bei asmenys, dėl incidento praradę krovinį.

Į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai ateityje, tikėtina, galės pasipildyti alternatyvių degalų – metanolio, amoniako ar žaliojo vandenilio. Klaipėdos uostas kartu su kitais Europos uostais dalyvauja „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos finansuojamame projekte. Visoms šalims skirtas 2,28 mln. eurų ES finansavimas, iš kurių Klaipėdai – 181 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į aviakatastrofą Vilniuje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informuoja, kad mirė akademiko, politiko Eugenijaus Jovaišos žmona.

Aviacija visų pirma yra apie saugumą. Visi orlaivių protokolai, įranga, medžiagos yra sertifikuojamos, siekiant išvengti incidentų ir sumažinti jų žalą.

Savaitę pradėsime gana ramiais ir sausais orais, temperatūra kai kur gali pasiekti ir 9 laipsnių šilumą, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Buvęs Seimo narys Giedrius Surplys pranešė pasitraukiantis iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).

Sostinėje pirmadienio rytą nukritus krovininiam DHL lėktuvui, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šio įvykio nesieja su sabotažu ar teroristiniu aktu.

Prekybos tinklo „Maxima“ administracijos darbuotojai vyks į pagalbą kolegoms parduotuvėse, kur padės aptarnauti klientus. Pačias šventes daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų leis su šeimomis – pirmąją Kalėdų bei Naujųjų metų dieną parduotuvės nedirbs, o kitomis šventinėmis dienomis darbo laikas bus trumpesnis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per tris šių metų ketvirčius pritraukė 2,142 mln. svečių – 10,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Kita vertus, šis skaičius – 5,7 proc. kuklesnis nei per atitinkamą ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpį. Svečių iš užsienio sausį-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo 13,5 proc. iki 1,254 mln., vietinių klientų – 6,7 proc. iki 889 tūkstančių.

Vilniuje pirmadienio rytą nukritus DHL krovininiam orlaiviui, bendrovė sako pradėjusi tyrimą. „Galime patvirtinti, kad šiandien, maždaug 4 val. 30 min. Vidurio Europos laiku (5 val. 30 min. Lietuvos laiku), „Swiftair“ orlaivis, kurį DHL vardu valdė paslaugų partneris, avariniu būdu leidosi maždaug už vieno kilometro nuo Vilniaus oro uosto0, sakoma DHL pranešime. „Iš viso lėktuve buvo keturi žmonės. Įgulos narių būklė vis dar tikslinama, tačiau mintimis esame su jais ir jų šeimomis.

Prorusiškas kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu netikėtai gerai pasirodė Rumunijos prezidento rinkimuose, aplenkė proeuropietišką ministrą pirmininką ir tikriausiai pateks į antrą rinkimų ratą, rodo rezultatai, paskelbti pirmadienį, suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų.

Nepaisant pranešimų apie pažangą derybose dėl paliaubų, mūšiai tarp Izraelio ginkluotųjų pajėgų ir Libano „Hezbollah“ grupuotės tęsiasi. Po daug aukų pareikalavusių smarkių Izraelio oro antskrydžių Libane Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai į Izraelį paleido neįprastai daug raketų. Izraelio kariuomenės duomenimis, sekmadienį suskaičiuota apie 250 raketų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad 9 valandą prezidentas buvo susitikęs su Policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų, kontržvalgybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnais ir aptarė pirmadienio ryto tragišką incidentą.

Pirmadienio rytą pranešta, kad ant gyvenamojo namo netoli Vilniaus oro uosto nukrito krovininis lėktuvas. Vėliau informacija buvo tikslinta – lėktuvas nukrito šalia namo, jo gyventojai evakuoti, nesužeisti. Bet visiškai sumaitotame krovininiame DHL siuntas gabenusiame lėktuve rastas vienas įgulos nario kūnas, įguloje buvo 4 asmenys. Institucijų atstovai teigia, kad atsakymų į klausimus gali tekti palaukti.

Lėktuvo avarija Vilniuje baigėsi geriausiu būdu kaip tik galėjo, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, pirmadienį per pietus avarijos vietoje bus paskelbta lokali ekstremali situacija.

Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Antalijos oro uoste vos nusileidęs užsidegė Rusijos keleivinis lėktuvas. 79 keleiviai buvo evakuoti nenukentėję, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Oro uosto ugniagesiai greitai užgesino Rusijos oro linijų bendrovės „Azimuth“ lėktuvo „Sukhoi Superjet 100“ kairiojo variklio gaisrą. Po nedidelės pertraukos Antalijos oro uoste atnaujintas oro transporto eismas.

Rusijoje po bepiločių orlaivių atakos kilo gaisras. Skelbiama, kad gaisras įsiplieskė pramoniniame rajone, maždaug už 200 kilometrų nuo Maskvos. Leidinio „Meduza“ žiniomis, dronas pataikė į nafros perdirbimo gamyklą.

Vilniuje sudužus DHL krovininiam lėktuvui „Boeing 737“ primename, kad vasarą DHL sandėliuose Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Vokietijoje kilo keletas gaisrų, o Rusija buvo apkaltinta prisidėjusi prie įžūlaus sąmokslo gabenti savaime užsidegančias siuntas komerciniais lėktuvais. Vėliau buvo sulaikyti keli asmenys, įskaitant ir Lietuvoje, tęsiamas tyrimas.

Gyventojai Lietuvoje yra nuolat skatinami dirbti skaidriai, mokėti socialinio draudimo įmokas, sukaupti kuo didesnį stažą ir dar investuoti į II ar III pensijų pakopų fondus, kad tik senatvėje nepritrūktų pinigų. Vis tik, kol vieni dirba 30–40 metų ir pensiją kaupia net keliuose fonduose, kitus – turinčius dvigubai mažesnį stažą ar visai nedirbusius – išlaikome mes, visi mokesčių mokėtojai.

1 006-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Prie Zaporižios kruopščiai statomi įtvirtinimai Rusijos puolimo atveju, tačiau kai kurie Ukrainos vadai mano, kad Rusija dar nėra pasirengusi didelio masto puolimui šia kryptimi, skelbia „The Economist“.

Ekonominis karas, kuriuo įvesdami sankcijas ir eksporto ribojimus Vakarai atsakė į Rusijos invaziją Ukrainoje, yra fundamentaliai kitoks nei visi ankstesni bandymai pakeisti režimų elgesį ekonominiais svertais. Karo tai nesustabdė, tačiau dabar Vakarams teks rasti, kaip nusavinti ir panaudoti įšaldytą Rusijos turtą. „Deja, tai dar vienas dalykas, kuris galų gale įvyks, bet nepakankamai greitai, kad turėtų reikšmingų pasekmių“, – išskirtiniame interviu LRT.lt teigia „Bloomberg“ vyresnioji reporterė Stephanie Baker.

Panašu, kad Seime yra politikų, nusiteikusių keisti apkaltos tvarką – esą jei Konstitucinis Teismas pripažintų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, jis mandato netektų be balsavimo Seime. Tačiau valios keisti tvarką dar labiau, kad ir po apkaltinamojo nuosprendžio nereikėtų balsavimo Seime ir Seimo narys automatiškai netektų mandato, ne tiek daug. O būtent tokie pakeitimai galėtų būti aktualūs žinant Remigijaus Žemaitaičio padėtį – jis gali būti nuteistas ir pripažintas kaltu.

Būsimos Vyriausybės ir prezidentūros planuose – ministerijų pokyčiai. Įkurti naują regionų ministeriją bei sujungti Susisiekimo ir Energetikos į vieną Infrastruktūros ministeriją. Viešojo valdymo ir vadybos ekspertai į šias idėjas žiūri kritiškai. Sako, ministerija tėra priemonė, o ne problemos sprendimas. Reikia keisti valdininkų darbo kultūrą, o ne struktūrą. 

Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) spalį paskelbtoje ataskaitoje, Lietuvos valdžios institucijos raginamos įsteigti nuolatinę LGBT lygybės darbo grupę ir užtikrinti geresnes galimybes romų tautybės žmonėms gauti išsilavinimą.

Libano sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paskelbė, kad žuvusiųjų per Izraelio smūgį darbininkų klasės rajone centrinėje Beiruto dalyje skaičius išaugo iki 29.

Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Maksimas Tkačenka sakė, kad į Rusijos okupuotus Ukrainos regionus jau grįžo apie 150 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų, rašo „Ukrinform“.

Pirmadienio dieną mūsų šalies orus lems šiltoji ciklono dalis. Debesuotumas bus nepastovus ir nevienodas, tačiau saulė ilgesniam ar trumpesniam laikui turėtų pasirodyti daugelyje rajonų. Daugiausia debesų bus ir vėliausiai saulė turėtų pasirodyti rytiniuose rajonuose, o šalies vakaruose ir saulė turėtų pasirodyti pirmiausiai, ir debesų turėtų būti mažiausiai. Kritulių tikimybė bus nedidelė. Pūs stiprokas pietų, pietryčių vėjas, 8-13 m/s greičiu, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Į šalį plūstelės šilto oro masė, todėl temperatūra pakils iki 4-9 laipsnių šilumos.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose suimti trys asmenys dėl Moldovos piliečio nužudymo, pranešė Vidaus reikalų ministerija, turėdama omenyje Izraelio rabiną, kuris buvo rastas negyvas Persijos įlankos šalyje. Emyratų valdžios institucijos „per rekordiškai trumpą laiką suėmė tris asmenis dėl gyventojo Zvi Kogano, kuris pagal asmens tapatybės dokumentus, su kuriais jis atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, turi Moldovos pilietybę, nužudymo“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Lietuvių turistui, kuris Franklino upe plaukė plaustais, Tasmanijos ligoninėje amputuota koja. Lietuvio gelbėjimo operacija truko 20 valandų, skelbia „SkyNews“. 65-erių metų lietuvis, su draugais plaustais plaukiojęs Australijos saloje, penktadienio popietę įstrigo uolos plyšyje bei iš dalies panėrė į Franklino upę, pranešė policija.

Ukrainoje pagerbtos Holodomoro aukos. Ukrainiečiai sako, kad šiandien istorija kartojasi, tik ukrainiečių tautą bando išnaikinti jau kitas rusų diktatorius – Vladimiras Putinas. O Ukrainos prezidentas vardija, kaip prieš šimtą metų Stalinas, taip ir dabar Putinas nusitaikė į ukrainietiškus grūdus. Ukrainiečiai šalia paminklo Holodomoro aukoms degė žvakutes, dėjo saldainius ir obuolius. Žmonės atėjo pagerbti Holodomoro aukas. Holodomoru vadinamas sovietmečiu Ukrainoje kilęs badas.

Kaip gali Rusija – didele degaline vadinama ir sankcijomis baudžiama šalis, kurios BVP teprilygsta kai kurioms Europos valstybėms, šokdinti visą Vakarų pasaulį? Kodėl Vladimiras Putinas ir toliau jaučiasi nebaudžiamas, nesustabdomas, verčia krūpčioti savo tariamai neprognozuojamais veiksmais, į kuriuos sulaukia tik riboto, pavėluoto atsako? Tokie klausimai – vis aktualesni, Kremliui ne tik nemažinant apsukų, bet „raunantis“ toliau.

Šaltakraujiškai dvi moteris ir du vyrus sušaudęs žudikas, nors jau praėjo beveik 30 metų po jo įvykdyto nusikaltimo, iki šiol nėra linkęs pripažinti kaltės – tikina, kad jam iškeltą baudžiamąją bylą esą sufabrikavo pareigūnai.