Italija nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai pirmadienį surengtame G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Italijos diplomatijos vadovas Antonio Tajanis, praneša naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Pasak A. Tajanio, Italija nesiųs „nė vieno kario kariauti į Ukrainą“. „Mes padedame Kyjivui politiniu, finansiniu ir kariniu požiūriu, teikdami pagalbą, bet mes nesiųsime karių kariauti į Ukrainą“, – patikino Italijos užsienio reikalų ministras.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Vokiečių istorikas ir Rytų Europos ekspertas Karlas Šlegelis įspėjo Vokietijos valdžios institucijas dėl tolimesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų. Jis pareiškė, kad Vokietija iš esmės turėtų pakoreguoti savo politiką Rusijos atžvilgiu, rašoma „Unian“. „Rusija yra priešas. Rusija pradėjo karą Europoje, todėl vokiečiai turi tam ruoštis. Tai reiškia: būti pasirengę gintis“, – sakė ekspertas.

Kaip ir ankstesniais metais, pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, visos fizinės „Rimi“ parduotuvės nedirbs, o pirmąją 2025 metų dieną, pritrūkus ingredientų šventiniams patiekalams, bus galima apsipirkti budinčiose parduotuvėse, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Taigi, „Rimi“, kaip ir „Iki“, kitų metų sausio 1 d. leis pailsėti ne visiems darbuotojams. Kita vertus, „Maxima“, „Lidl“ ir „Norfa“ praneša, kad pirmą kitų metų dieną visai nedirbs nė viena jų tinklų parduotuvė.

Artėjant šventėms ir vis labiau pasineriant į dovanų paieškas, gyventojai stengiasi gaudyti nuolaidas. Didžiausia išpardavimų diena tarptautiniu mastu yra „Juodasis penktadienis“. Šiemet tai oficialiai bus lapkričio 29 d., tačiau daugelis parduotuvių „Juodojo penktadienio“ pasiūlymus teikia visą savaitę ar net mėnesį.

Lietuvos prokurorai atlieka keliolika ikiteisminių tyrimų dėl įtariamų sabotažo operacijų. Tarp jų ir sustabdytas pasikėsinimas padegti privačios bendrovės gamybines patalpas, ir nutrauktas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. Analitikai tai vadina pilkąja zona, kai prieš Vakarus Rusija ir Kinija kariauja visomis priemonėmis, išskyrus tiesiogiai. O, tinkamai nereaguojant, galimos ir karinės atakos. Vakarų reakcijose analitikai pasigenda kūrybingumo, ryžtingumo ir drąsos eskaluoti. Tai nauja geopolitinė realybė, ir kuo greičiau prie jos prisitaikysime, tuo mažesnė karo tikimybė.

JAV kuria atsarginius strateginius planus dislokuoti pajėgoms Japonijoje ir Filipinuose, jeigu dėl Taivano kiltų krizė, skelbia Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.

Izraelio saugumo kabinetas antradienio vakarą priims sprendimą dėl paliaubų Libane susitarimo.

Į valdančiąją koaliciją nepatekusių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad jo strategija remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose, o vėliau su juo keliauti ir į Seimą nepasiteisino, todėl vasario mėnesį partiečiams jis siūlo surengti pirmalaikius partijos vadovo rinkimus. Pats Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas šias pareigas viliasi tęsti.

Vadovavimą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai pirmadienį perėmė pulkininkas Ričardas Dumbliauskas, jis šiose pareigose pakeitė brigados generolą Almantą Leiką, paskirtą eiti Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus pareigas.

Vilniuje ankstų rytą netoli oro uosto nukritęs krovininis lėktuvas kliudė keturių butų gyvenamąjį namą. Žuvo vienas įgulos narys – Ispanijos pilietis. Dar trys įgulos nariai sužeisti – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Santaros klinikos skelbia, kad vieno iš nukentėjusiųjų būklė kritiškai sunki. Krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas į Vilnių skrido iš Leipcigo. Iš namo evakuota 12 žmonių.

Egipto valdžios atstovai pirmadienį pranešė, jog 17 žmonių, o tarp jų ir užsieniečiai, yra dingę be žinios, o 28 kiti buvo išgelbėti po to, kai turistinė jachta apsivertė Raudonosios jūros pakrantėje.

Ukrainos boksininkas Vladimiras Klyčko, kurio broils Vitalijus yra Kyjivo meras, apkaltino vieną garsiausių pasaulyje tinklalaidžių vedėją Joe Roganą skleidžiant Rusijos propagandą apie karą Ukrainoje, skelbia „SkyNews“.

Europos Komisija Latvijos karinių technologijų bendrovei „Origin Robotics“ skyrė 4,5 mln. eurų, pranešė Latvijos krašto apsaugos ministerija. Finansavimo tikslas – plėtoti dronų technologijas, kurios išplėstų didelio tikslumo užtaisų panaudojimo galimybes. Latvijos krašto apsaugos ministras Andris Sprudas pareiškė, jog karinės pramonės plėtra šiuo metu yra vienas iš Latvijos prioritetų, o Latvijos įmonių dalyvavimas Europos gynybos fondo veikloje – vienas būdų jį pasiekti.

Regionų administracinis teismas nesumažino sostinės Valakupių plastinės chirurgijos klinikai „VitkusClinic“ skirtos 20,3 tūkst. eurų baudos už netinkamai reklamuojamas paslaugas. Pagal Reklamos įstatymą, sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Pirmadienį Vilniuje sudužęs lėktuvas iki aukų pareikalavusios tragiškos pabaigos skrido akivaizdžiai per žemai, dėl to ir rėžėsi į žemę. Bent jau išankstiniais pareigūnų vertinimais, lėktuvo katastrofa nėra susijusi su išoriniais veiksniais, o orlaivis ne krito, bet leidosi. Vadinasi, labiausiai tikėtina, kad jos neišvengta dėl pilotų klaidos arba techninių priežasčių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurio trijų partijų koalicija žlugo anksčiau šį mėnesį, pirmadienį buvo vienbalsiai paskirtas pagrindiniu socialdemokratų kandidatu vasarį vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose, pranešė partijos šaltiniai.

„Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per daugiau nei 13 mėnesių trunkantį Izraelio ir Palestinos smogikų karą šioje teritorijoje jau žuvo mažiausiai 44 235 žmonės.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu iš principo pritaria paliaubų susitarimui su teroristine organizacija Libane „Hezbollah“, šaltiniai sako CNN.

Pirmadienio rytą šalia Vilniaus oro uosto nukrito krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas. Maždaug 5.30 val. įvykusi katastrofa aukų pareikalavo – žuvo vienas iš pilotų, Ispanijos pilietis, likę 3 įgulos nariai gyvi, vieno būklė sudėtinga. Avarijos metu gyventojai, į kurių namą nukrito lėktuvas, nenukentėjo. Apie galimas įvykio priežastis ir atliekamą tyrimą paklausti Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovai sutartinai ragino palaukti tyrimo išvadų, nespekuliuoti.

Pirmadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos ir Ispanijos ambasadoriais Lietuvoje apsilankė DHL krovininio lėktuvo aviakatastrofos vietoje.

Atsitikus rimtai nelaimei, sirenų kauksmą Panevėžyje išgirstų 88 proc. gyventojų, rajone – perpus mažiau. Kritiniais atvejais gyvybiškai svarbios perspėjimo ir informavimo sirenos abiejose savivaldybėse įrengtos dar giliu sovietmečiu. Modernių šiuolaikiškų, kuriomis galima transliuoti ir pranešimus, Aukštaitijos sostinė ir ją žiedu juosiantis rajonas teturi tik po dvi.

Rumunijos provakarietiškų pažiūrų ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu, kuriam buvo prognozuojama pergalė prezidento rinkimuose, pirmadienį pasitraukė iš varžybų, rodo beveik galutiniai rezultatai.

Taivanas pirmadienį paskelbė, jog aptiko kinų oro balioną virš vandenų į šiaurės vakarus nuo salos – pirmą tokį nuo balandžio.

Vilniuje pirmadienį nukritus krovininiam DHL orlaiviui, vienas aukšto rango Vokietijos politikas ragina nuodugniai ištirti incidentą, skelbia šios šalies žiniasklaida.

„Pirmadienio rytą kiekvieno mūsų emocijos kito kas keliolika minučių. Nuo pirmo sukrėtimo išgirdus, kad lėktuvas krito į gyvenamųjų namų kvartalą, iki palengvėjimo, kad tai neįvyko. Nuo užuojautos sužeistiesiems ir žuvusiojo šeimai iki šią akimirką svarbiausio klausimo – kodėl tai įvyko?“, – socialinėje erdvėje po krovininio lėktuvo katastrofos rašo prezidentas Gitanas Nausėda.

Internete pasklido Vilniuje sudužusio DHL krovininio orlaivio „Boeing 737“ pilotų ir skrydžio kontrolierių pokalbis prieš pat orlaiviui patiriant katastrofą. Pokalbis buvo visiškai rutininis, nefiksuota jokių nerimo ženklų, tačiau krovininis orlaivis staiga nėrė žemyn, kelis šimtus metrų čiuožė ir kliudė gyvenamąjį namą. Įvykio metu žuvo vienas pilotas, dar trys asmenys, buvę orlaivyje, buvo sužeisti, bet per įvykį nenukentėjo kiti civiliai gyventojai.  

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pulkininkui Aurelijui Alasauskui suteikė brigados generolo laipsnį.

Kazachstano prezidentas pirmadienį nurodė šalies kariuomenei sustiprinti teritorinės gynybos ir specialiųjų operacijų pajėgas, ruošiantis po kelių dienų įvyksiančiam artimo sąjungininko Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitui. Kazachstanas priklauso Maskvos vadovaujamam tarpusavio gynybos aljansui – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), nors Rusijos invazija Ukrainoje privertė šią Vidurio Azijos šalį pradėti nerimauti.

Raudonojoje jūroje prie Egipto krantų nuskendo laivas su 45 žmonėmis, tarp kurių buvo apie 30 turistų iš įvairių šalių. „Sea Story“ įgula pirmadienio rytą pasiuntė nelaimės signalą, sakė regiono gubernatorius Amris Hanafis. Keli išgyvenusieji rasti netoli Marsa Alamo miesto, kuris yra mėgstamas nardytojų ir kitų atostogautojų. Iš kokių šalių yra turistai, kol kas neaišku. „Sea Story“ yra dvejų metų senumo motorinė jachta su kajutėmis daugiau kaip 30 keleivių.

Pirmadienį paskelbtoje plataus masto tyrimo, kurio metu buvo bandoma nustatyti smurto prieš moteris Europos Sąjungoje apimtis, ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis nė kiek nepasitaisė, o smurto apimtys yra „pribloškiančios“. „Europoje gyvena apie 229 milijonai moterų“, – kalbėdama Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Pagrindinių teisių agentūros – vienos iš tyrimą užsakiusių ES organizacijų – vadovė Sirpa Rautio.

Lietuvos pramonės ir kitų sektorių įmonėms 2024-2025 metais trūksta 5 mlrd. eurų arba 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės lėšų investicijoms, rodo finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atliktas tyrimas. ILTE prognozuoja, kad minėtu laikotarpiu ir toliau augs įmonių išorinio finansavimo poreikis. „Iš viso per praėjusius metus įmonėms pritrūko apie 5 mlrd. eurų arba tai yra 6 proc. Lietuvos BVP.

Europos aeronautikos ir kosmoso bendrovė „Airbus“ paskelbė apie antrąją akcijų išpirkimo programos etapą. Pirmadienį „Airbus“ pranešė, kad nuo lapkričio 25 d. iki sausio 24 d. ketina išpirkti iki 2,12 mln. akcijų – tai dalis viso plano išpirkti iki 4,25 mln. akcijų. Akcijų išpirkimo programa „Airbus“ ketina paremti būsimas darbuotojų akcijų nuosavybės programas ir kompensavimo akcijomis planus.

Pirmadienį paskelbtame interviu Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pasisakė už tolesnį palūkanų normų mažinimą siekiant palaikyti ekonomiką. „Iš anksto neskelbsime konkretaus palūkanų normų mažinimo tempo, bet aišku, kad jas mažinsime palaipsniui“, – sakė Ph. Lane'as interviu Prancūzijos finansiniam laikraščiui „Les Echos“. Pasak Ph. Lane'o, pinigų politika neturėtų pernelyg ilgai išlikti ribojanti.

Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jos, pagal tarptautinę Monrealio konvenciją, kompensacijos prašyti galės mirusio piloto artimieji, pažeisto namo gyventojai bei asmenys, dėl incidento praradę krovinį.