Antradienį tarnybos pateikia naujausią informaciją apie ankstyvą pirmadienio rytą Vilniuje nukritusį Vokietijos įmonės DHL krovininį lėktuvą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl gynė ginčytiną savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Honkongo aukščiausios instancijos teismas antradienį nutarė pritarti tos pačios lyties porų teisei į būstą ir paveldėjimą, taip išreikšdamas prieštaraujančią vyriausybei nuomonę dėl LGBTIQ teisių apsaugos.

Švedų ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Stokholmas norėtų, kad prie Danijos krantų sustojęs Kinijos laivas atplauktų į Švedijos vandenis ir padėtų atlikti tyrimą dėl dviejų povandeninių telekomunikacijų kabelių pažeidimo.

Ukrainiečių ir NATO šalių ambasadoriai antradienį Briuselyje surengs derybas dėl praėjusią savaitę Rusijos į Ukrainą paleistos eksperimentinės vidutinio nuotolio hipergarsinės raketos. Ketvirtadienį Maskva smogė Dnipro miestui, tam tikslui panaudodama naują hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino neigiamą savo poziciją dėl didelio nuotolio raketų tiekimo Ukrainai. „Manau, kad būtų neteisinga Vokietijai priimti tokį sprendimą, – sakė jis pirmadienio vakarą ZDF televizijos laidoje „heute journal“. – Ne tik dėl to, kad nesame branduolinė valstybė, bet ir todėl, kad esame didelė šalis Europos viduryje ir turime gerai galvoti, ką darome“. Anot O. Scholzo, jis laikosi pozicijos, kurią yra išsakęs anksčiau: „Nors esame – ir būtent todėl, jog esam...

„Skaldyk ir valdyk“ – garsusis romėnų šūkis šiandienos Rusijos politikoje įgauna ryškų atgimimą. Ketvirtadienį Rusijai į Ukrainą paleidus naują branduolinį ginklą galinčią nešti vidutinio nuotolio balistinę raketą, Rusija grasino Kyjivui ir jo sąjungininkams Vakaruose, siekdama sustabdyti Ukrainos smūgius Vakarų tiekiamais ginklais Rusijos teritorijoje.

Lapkričio 26 d., antradienį, nuo 10 iki 11 val. uždaromas Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Tuo metu policija dronais filmuos vietą, kurioje lapkričio 25 d. nukrito krovininis lėktuvas. Laikotarpis nuo 10 iki 11 val. parinktas, nes tuo metu poveikis operacijoms oro uoste mažiausias. Šis sustabdymas viso paveiks iki 4 skrydžių.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 388,2 euro ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiajame – 2 177 euro ir buvo 1,7 proc. didesnis, pranešime žiniasklaidai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Neretai manoma, kad mūsų namų kanalizacijos vamzdžiai gali susidoroti su viskuo, ką kartu su nuotekomis į juos išpilame: maisto likučiais, panaudotais riebalais, įvairiomis higienos priemonėmis, popieriniais rankšluosčiais. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad daugelis atliekų, kurias neatsakingai nuleidžiame į kanalizaciją, kaupiasi vamzdžiuose, ilgainiui juos užkemša, gadina infrastruktūrą ir gali atnešti nemenkų finansinių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visos versijos vis dar ant stalo dėl to, kas galėjo nutikti iš Vokietijos skridusiam DHL krovininiam lėktuvui, nukritusiam netoli oro uosto Vilniuje: ar piloto klaida, ar techninis gedimas, ar teroristinė operacija. Vyksta tyrimas, laukiama konkrečių atsakymų. Kokios reakcijos į šį įvykį Vokietijoje ir ar turime realių priemonių, jeigu paaiškėtų, kad tai dar vienas sabotažo atvejis, Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo ekspertai.

Per kompanijos DHL lėktuvo katastrofą netoli Vilniaus oro uosto nukentėję trys asmenys toliau gydomi ligoninėse, informacija apie jų sveikatos būklę neskelbiama.

Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti naujuoju vidaus reikalų ministru, socialdemokratai į šias pareigas ketina siūlyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, buvusį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, rašo portalas „15 minučių“.

Berlynui teigiant, kad krovininio DHL orlaivio katastrofa Vilniuje galėjo būti ir „hibridinis incidentas“, kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė sako, kad Vokietijos jautrumas intensyvėjančiam Rusijos hibridiniam veikimui yra geras ženklas Lietuvai. 

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tiriant lėktuvo katastrofą Vilniuje, nereikėtų eskaluoti apie galimą sabotažo aktą, tačiau kartu, anot šalies vadovo, tokios versijos atmesti negalime ir ji bus tiriama.

Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemtos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad praėjusią savaitę „Žalgirio“ arenoje susirinkusių sirgalių skanduotėje jam taikyta necenzūrinė leksika pasitarnauja Kremliaus režimui. Anot jo, šių metų balandį verslus Rusijoje pardavusi „Vičiūnų grupė“ ten daugiau nebegrįš.

Japonijos kosmoso agentūros aikštelėje, kurioje buvo bandoma kietojo kuro raketa „Epsilon S“, antradienį kilo didelis gaisras, rodo televizijos filmuota medžiaga. Pranešimų apie sužeistuosius per incidentą atokiame Pietų Japonijos Kagošimos regione kol kas negauta. Iš Tanegašimos kosminio centro kilo aukšti ugnies kamuoliai ir balti dūmai, rodo nacionalinio transliuotojo NHK filmuota medžiaga. Kol kas nepavyko gauti Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) pareigūnų komentarų.

Jungtinė Karalystė slapta perdavė Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“, leidiniui „Bloomberg“ teigia šaltiniai. Pasak jų, Ukrainą pasiekė dešimtys tokių raketų ir perdavimas įvyko slapta dėl saugumo sumetimų. Svarbiausios naujienos: 07:28 | „Bloomberg“: JK slapta perdavė Ukrainai naują „Storm Shadow“ partiją JK neseniai Ukrainai slapta perdavė naują ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ partiją.

Koks yra tikrasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingas? Nepriklausomo projekto „Kronikos“ tyrėjai metė iššūkį oficialiai statistikai ir atliko anoniminę telefoninę 800 suaugusių rusų apklausą. Rezultatai parodė, kad realūs V. Putino palaikymo rodikliai gali būti daug mažesni už deklaruojamus. „Galima kalbėti apie 55–60 proc. palaikymą“, – LRT sakė projektą „Kronikos“ vykdęs tyrėjas Vsevolodas Bedersonas. 

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Ir kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis, ir Energetikos ministerijai vadovauti pretenduojantis Žygimantas Vaičiūnas – buvę ministrai.

Institucijos aiškinasi pirmadienį ryte Vilniuje įvykusios krovininio lėktuvo avarijos priežastis. Naktį įvykio vietą saugo policijos pareigūnai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina su lėktuvo katastrofos Vilniuje tyrimu nesusijusius oficialius asmenis susilaikyti nuo komentarų, nes tai gali pakenkti įvykio tyrimui.

Valdančioji koalicija toliau rengiasi darbui ketveriems metams. Seimui pritarus socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į ministrus pirmininkus, jis paviešino būsimų ministrų pavardes. Kol kas daugiausia neaiškumų dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į tris ministerijas. Pasak politologų, apskritai ši partija didžiausias nežinomasis koalicijos lygtyje. 

Pirmadienio rytą Vilniuje šalia oro uosto įvyko krovininio orlaivio katastrofa, jos metu žuvo vienas žmogus, trys sužeisti, o 13 žmonių neteko savo namų ir yra apgyvendinti viešbutyje. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie incidentą kalba policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ir Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.

Ankstų pirmadienio rytą Lietuvą sukrėtė tragedija, kokios dar nėra buvę šalies istorijoje: netoli Vilniaus oro uosto sudužo krovininis siuntų bendrovės DHL lėktuvas „Boeing 747“, žuvo pilotas, dar trys lėktuve žmonės gydomi ligoninėje.

Paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui užsiminus apie galimybes normalizuoti santykius su Pekinu, Kinijos Užsienio reikalų ministerija nurodo, jog yra atvira dialogui su Vilniumi. Visgi, akcentuojama, jog siekiant gerinti dvišalius santykius, Lietuva turėtų laikytis politinių įsipareigojimų ir vienos Kinijos politikos.

Antradienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Ryto valandomis jis pirmiausia pasieks pajūrį ir per Lietuvą judės iš vakarų į rytus.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey'is mano, kad parama Ukrainai turėtų būti padvigubinta ir kad bendra penkių kariniu požiūriu galingiausių Europos šalių pozicija padės sustabdyti Rusijos agresijos plėtrą. J. Healey'is tai pasakė brifinge po Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrų susitikimo Berlyne, praneša „Ukrinform“. „Pirmiausia su Rustemu Umerovu aptarėme būtinybę padvigubinti paramą Ukrainai.

Danija, stebinti netoli jos krantų po dviejų povandeninių telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo sustojusį Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pareiškė, jog veda derybas su Kinija dėl šio laivo.

Nors protestai ir opozicijos boikotas Sakartvele trunka jau mėnesį, šalies valdantieji pradėjo naujai išrinkto parlamento darbą. Dar nėra konstitucinio teismo sprendimo po to, kai šalies prezidentė paprašė anuliuoti rinkimų rezultatus. Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidze teigia, kad valdantieji, panašu, neketina trauktis.

Pagrindinių socialinių tinklų platformų gynėja pirmadienį Australijos Senato komitetui pareiškė, kad įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, reikėtų atidėti bent metams. 

Italija nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai pirmadienį surengtame G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Italijos diplomatijos vadovas Antonio Tajanis, praneša naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Pasak A. Tajanio, Italija nesiųs „nė vieno kario kariauti į Ukrainą“. „Mes padedame Kyjivui politiniu, finansiniu ir kariniu požiūriu, teikdami pagalbą, bet mes nesiųsime karių kariauti į Ukrainą“, – patikino Italijos užsienio reikalų ministras.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Vokiečių istorikas ir Rytų Europos ekspertas Karlas Šlegelis įspėjo Vokietijos valdžios institucijas dėl tolimesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų. Jis pareiškė, kad Vokietija iš esmės turėtų pakoreguoti savo politiką Rusijos atžvilgiu, rašoma „Unian“. „Rusija yra priešas. Rusija pradėjo karą Europoje, todėl vokiečiai turi tam ruoštis. Tai reiškia: būti pasirengę gintis“, – sakė ekspertas.