Jei karas Ukrainoje bus stabilizuotas, Rusija galėtų atkurti savo pajėgumus iki tokio lygio, kad nuo 2027 metų ir jų pabaigos galėtų būti pasiruošusi eiti į karą prieš Baltijos šalis ir NATO, sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikas Justinas Mickus remdamasis Lietuvos ir tarptautinių partnerių situacijos analize.

Vakarų pasaulyje antisemitizmą dabar įgarsina radikalių kairiųjų ir musulmonų bendruomenės, todėl juolab keista, kai antisemitinių elementų Lietuvos Vyriausybėje radosi netgi nesant gausios musulmonų mažumos šalyje, atkreipia dėmesį Izraelio žurnalistas Eldadas Beckas.

Nors viešojoje erdvėje vis dar keliami klausimai dėl to, kas iš tikrųjų pasiūlė tam tikras ministrų kandidatūras į naująją Vyriausybę, premjeras Gintautas Paluckas tikina – to nereikia sureikšminti. Anot socialdemokrato, Ministrų kabinetas dirba tam, kad įgyvendintų koalicinės Vyriausybės programą, o ne atskirų partijų užgaidas. Todėl tai, kas skambino kuriam nors ministrui ir pakvietė jungtis prie Vyriausybės, jo manymu, tėra detalės.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms.

Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nėra apsisprendęs dėl kandidatavimo į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus. Politikas sako, jog apie tokią galimybę svarstytų tik įsivertinęs, ar šis darbas būtų suderinamas su ministro pirmininko pareigomis.

Per retą bendrą pasirodymą kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo viceprezidentė Kamala Harris paragino demokratų rinkėjus toliau kovoti už savo vertybes. Demokratų nacionalinio komiteto renginyje jie sekmadienį dėkojo aukotojams, surinkusiems daugiau kaip 2 mlrd. dolerių 2024 m. rinkimų kampanijai, praneša agentūra „Reuters“. „Mūsų dvasia nepalaužta. Mes nepalaužti, – sakė K. Harris.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms. „Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana.

Kaip ir tikėtasi, Šiaurės Korėjos kariškiai susidūrė su sunkumais, kurie susiję su dideliais nuostoliais ir prasta komunikacija su Rusijos kariuomene RF Kursko srityje. Kaip praneša „Ukrinform“, tai sakoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pažymi, kad šie sunkumai greičiausiai komplikuos Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariškių veiksmų koordinavimą.

Dėl stipraus vėjo nuo ankstaus pirmadienio ryto, 6 valandos, Klaipėdos jūrų uoste ribojama laivyba. „Šiuo metu įplaukti laukia trys laivai, vienas laukia leidimo išplaukti. Matydami prognozes, mes visą laiką ruošiamės: būna patraukiami laivai toliau į uostą ir t.t“, – Eltai sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė Pukenė. Šiuo metu uoste vėjo greitis siekia 19 metrų per sekundę, gūsiai siekia 24 metrus per sekundę.

Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusią savaitę ketvirtą kartą šiais metais apkarpius bazines palūkanas, jo vadovė Christine Lagarde sako, kad palūkanų normos bus mažinamos toliau. „Kaip jau sakiau per spaudos konferenciją (praėjusį ketvirtadienį – BNS), judėjimo kryptis (palūkanų normų – BNS) yra aiški ir ji eina žemyn. Tai ne paskutinis palūkanų normų mažinimas, kurį atliekame“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Ch. Lagarde.

Pirmadienį prieš pietus dėl labai stipraus vėjo sutriko susisiekimas su pagrindiniu šalyje Vilniaus oro uostu. Ryte iš Berlyno į Lietuvos sostinę skridęs „Ryanair“ lėktuvas „Boeing 737-8AS“ turėjo leistis 10 val. Tačiau taip ir nenusileido. Apsukęs kelis ratus virš Vilniaus galiausiai jis buvo nukreiptas į Kauną. Šiuo metu taip pat vėluoja „Scandinavian airlines“ skrydis iš Kopenhagos į Vilnių. Jis turėjo nusileisti 10 val. 35 min. Tačiau iki šiol nenusileido.

Reaguodama į Lietuvos ir Estijos įvestas sankcijas, Sakartvelo vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad šių valstybių suverenumas yra mažiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) narių, o jų sprendimus esą diktuoja viena užsienio šalis.

Pirmadienį Gargždų gyventojai išvydo liūdinantį vaizdą miesto centre – stipraus vėjo neatlaikiusi sulūžo ir nuvirto pagrindinė Klaipėdos rajono kalėdinė eglė. Apie nuvirtusias miesto egles pranešė ir Šilalės rajono meras, neatlaikė ir kalėdinė eglė Mažeikiuose, Raseiniuose, Alytuje, įsisiautėjęs vėjas nulaužė ir Kauno rajone, Ringauduose, esančią eglę, kitose vietovėse.

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui patarinės buvęs „Socialinio taksi“ direktorius Liutauras Vičkačka.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) komisija ketina svarstyti, ar šnipinėjimu Rusijai įtariam Eduardui Manovui tremtinio statusas buvo suteiktas pagrįstai, skelbia portalas delfi.lt. Centras taip pat ketina išsiaiškinti, kodėl duomenų bazėje atsirado įrašas apie tariamą E. Manovo mirtį.

Taivanas iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo 38 pažangius kovinius tankus „Abrams“, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija. Sala stiprina savo karinius pajėgumus prieš galimą Kinijos puolimą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pranešė, kad bloko pasiuntinys Sirijai vyksta į Damaską kalbėtis su naująja islamistų vadovaujama vadovybe.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos kareivių, Rusijos dislokuotų vakarinėje Kursko srityje, kurios dalį Ukraina yra užėmusi. „Gruodžio 14 ir 15 dienomis Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) kariuomenės daliniai patyrė didelių nuostolių prie Plechovo, Vorožbos, Martynovkos kaimų Rusijos Kursko srityje – žuvo ir buvo sužeista mažiausiai 30 kareivių“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.

Praėjusią parą okupantai smogė 201 smūgį 11-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė smogė 3 aviacijos smūgius Huliaipolei ir Novodarivkai. 112 įvairių modifikacijų dronų atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Biloghirią, Temyrivką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Putino kišeninis diktatorius į Maskvą išsiuntė kelias tonas eurų ir dolerių. Nuverstas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas išsiuntė į Rusiją milžinišką kiekį grynųjų, dalį jų galimai panaudojo prabangių būstų sau ir savo giminaičiams įsigijimui.

Lietuvos civilinis kodeksas leidžia vaikams, kurie mano, kad tėvai ar globėjai pažeidinėja jų teises, kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba tiesiogiai į teismą, jeigu vaikas jau yra sulaukęs 14 metų. Advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė dirba su keletu paauglių, kuriems nepavyksta susikalbėti su tėvais paprastu būdu ir kurie siekia apginti savo teises teisme.

Dėl prasto Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariuomenių veiksmų koordinavimo ir kalbos barjero Kursko regione kilo rimtų problemų mūšio lauke. Draugiškos ugnies atvejai ir bendravimo sunkumai mažina bendrų operacijų veiksmingumą. Apie tai rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvaudamas Čekijos iniciatyva surengtoje diskusijoje dėl Rusijos sulaikymo ir atsako į hibridines atakas, pabrėžė, jog šios šalies vykdomos kinetinės atakos bei sabotažo aktai tampa vis pavojingesni.

Baltarusijoje iš kalėjimo paleista Antonina Konovalova, kuri buvo opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinė per 2020 metų prezidento rinkimus.

Vis garsiau kalbama apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, kurios galėtų užbaigti karą Ukrainoje ar bent jį įšaldyti. Tačiau svarbus ne tik taikos planas – Europos valstybės kalba apie galimą taikdarių siuntimą į Ukrainą, kai karas bus įšaldytas, tačiau ar tai yra įmanoma ir ar Vakarai turi pakankamai pajėgumų? Kol kas šis planas vadinamas miglotu ir sunkiai įgyvendinamu.

1027-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Padėtis mūšio lauke išlieka sudėtinga Pokrovsko sektoriuje ir Kurãchovėje, taip pat Kursko operacijos teritorijoje.

Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas pirmadienį pradėjo prezidento Yoon Suk-yeolo apkaltos nagrinėjimą.

2023 ir 2024 metais dalis turtingiausių šalies gyventojų nedeklaravo beveik 25 mln. eurų pajamų ir taip bandė nuslėpti 3,5 mln. eurų mokesčių, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Pasak jo, 2023 metais buvo nustatyta apie 10 mln. eurų nedeklaruotų pajamų, už kurias papildomai priskaičiuota 2 mln. eurų mokesčių, o šiemet – atitinkamai 14,8 mln. ir 1,5 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybei vėl nepavyko pasiekti daugiau nei 10 mln. eurų vertės buvusių Lazdynų baseino statybos rangovų turto arešto. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 12 dieną atmetė savivaldybės skundą dėl turto arešto ginče su „MG grupės“ statybų bendrove „Mitnija“, koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektų įmone „Axis Power“, bendrovėmis „Montuotojas“ bei „HSC Baltic“. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo rugpjūčio 8 dienos nutartį.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį Briuselyje dalyvaus transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje. Tai bus pirmasis naujo Energetikos ministerijos vadovo darbinis vizitas. Kartu su kitais už energetiką atsakingais ministrais Ž. Vaičiūnas aptars bendrijos energetikos politikos veiksmus geopolitinių įvykių kontekste. Taip pat vyks ministrų diskusijos dėl šio sezono šildymo aktualijų, o taip pat geoterminės energijos ateities.

Pirmadienį Vilniuje lankosi Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde bei už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Aukšto lygio Europos pareigūnai dalyvaus centrinio šalies banko metinėje ekonomikos konferencijoje, skirtoje 10-osioms euro įvedimo metinėms.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį spręs, ar įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų iki 2023 metų vasaros iš jų pareikalautų mokesčių ar netesybų už sutarčių nutraukimą ar tiekėjo keitimą.

Žiniasklaidoje garsiai sušmėžavus istorijoms apie naktinių klubų lankytojų apsvaiginimo incidentus, į paviršių vėl iškilo seksualinio smurto temos. Socialiniuose tinkluose mirgėjo lyčių lygybės, seksualinio smurto prevencijos ekspertų diskusijos, siekiant atkreipti dėmesį į smurto problemą Lietuvoje. LRT.lt kalbinti pašnekovai meta akmenuką į švietimo daržą – seksualinio smurto problemas paaštrina lytiškumo ugdymo stoka.