Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio pabaigoje rašytinio proceso tvarka nagrinės „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kasacinį skundą.

Klaipėdoje įsigaliojo turisto rinkliavos mokestis – nuo sausio 1 dienos Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę.

Per praėjusius metus kone milijonu sumažėjus į Lietuvą atvykstančių ir išvykstančių baltarusių srautui, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako nematantis poreikio švelninti esamų ribojimų.

Aplinkos ministerija siūlo beveik hektaru sumažinti Vilniaus rajono rytuose esančio Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio plotą. Ministerija sako, kad jį sumažinus 0,9 ha, jo reikšmė ir vertė iš esmės nesumažės. 

Kaune, privačios įmonės aikštelėje, trečiadienį degė pjuvenos.

Naujajai valdžiai – kritika dėl paskelbto „kryžiaus žygio“ už tradicines vertybes ir raudonųjų linijų stūmimo pirmyn. Iš pradžių pripažįstamas antisemitizmas, vėliau – ir smurtas prieš moteris, sako diskusijos dalyviai. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas taip pat pripažįsta, kad „Nemuno aušra“ – tikrai netobula jėga, tam tikra prasme socialdemokratus įvariusi į kampą. 

2024-aisiais Lietuvoje įvyko net treji rinkimai: prezidento, Seimo ir taip pat rinkome atstovus į Europos Parlamentą. Vis dėlto, ar galima sakyti, kad pagrindiniai rinkimų laimėtojai šįmet – Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis? Ir kas prisidėjo prie jų sėkmės rinkimuose?

2024-siais Lietuvos žiniasklaidos priemonėse dažniausiai figūravo prezidento Gitano Nausėdos, ekspremjerės Ingridos Šimonytės bei Konstituciją pažeidusio „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pavardės, rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys. Tuo metu daugiausiai žiniasklaidoje cituotos partijos titulas atiteko „Nemuno aušrai“.

Ne visi gyventojai turi fizinių galimybių ar gebėjimų užsidirbti pakankamai pinigų pragyvenimui. Tokiems gyventojams teikiama valstybės parama, kurią iš valstybės biudžeto lėšų moka savivaldybės, kuriose paramos stokojantys žmonės gyvena. Nuo 2025 m. parama bus kiek didesnė nei praėjusiais metais. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Pernai nemaža dalis įmonių stabdė plėtrą, mažino darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Tikėti, kad ir šiemet kai kurios įmonės patirs sunkumų. Taigi specialistai įvardijo, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos duomenimis gruodžio 1 d. šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

Darbuotojai po truputį planuojasi 2025 m. atostogas. Tačiau svarbu atminti, kad dėl atostoginių skaičiavimo, kai kuriais mėnesiais atostogauti yra finansiškai naudingiau. Buhalteriai apskaičiavo, kokiais mėnesiais kitąmet atostogauti lietuviams apsimoka labiausiai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pastebi, kad dažnai darbuotojas net nežino, jog įvairiais mėnesiais yra mokami skirtingi atostoginiai.

Nuo sausio 1-osios Lietuvoje apjungiami teismai: vietoje esamų 43 teismo rūmų apylinkių teismuose veiklą tęs 27 rūmai. Vietoje 12 apylinkių teismų šalyje veiks 11 apylinkių teismų – Plungės apylinkės teismas bus prijungtas prie Klaipėdos apylinkės teismo ir šio teismo sudėtyje veikla bus vykdoma Plungės rūmuose.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas žada 2025–ais metais pabaigti karą Ukrainoje. Tačiau esminis klausimas, kokios paliaubų sąlygos, lieka neatsakytas. Ar Ukrainai bus pasiūlyta narystė NATO ar kitos saugumo garantijos? Kas laukia okupuotų teritorijų? Ar galimos paliaubos Ukrainoje atgrasys Vladimirą Putiną, ar tik paskatins jį naujiems karo žygiams? Kokia tikroji Rusijos ekonomikos ir visuomenės padėtis? Atsakymų į visus šiuos klausimus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ieškojo savo sričių ekspertai. Jie svarstė, ko Ukraina gali laukti iš ateinančių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio pabaigoje rašytinio proceso tvarka nagrinės „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kasacinį skundą.

Naujųjų metų išvakarėse Vokietijos sostinės Berlyno gatvėse buvo sulaikyta apie 330 žmonių, daugiausia dėl pavojingo fejerverkų naudojimo, trečiadienį pranešė miesto policija, tačiau pridūrė, kad apskritai naktis miestui buvo sėkminga. Dauguma areštų buvo susiję su įstatymų pažeidimais dėl fejerverkų ir ginklų, sakė policijos atstovas. Fejerverkai draudžiami kai kuriose gatvėse, o švenčiant Naujuosius metus Berlyne galima leisti fejerverkus tik išvakarėse nuo 18 val.

96 metų mirė buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis, laikomas vienu iš 1991-ųjų nepriklausomybę atkūrusios Estijos tėvų, pranešė prezidento biuras. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Sovietų Sąjunga pradėjo byrėti, A. Ruutelis dirbo komunistų partijos pareigūnu, o paskui tapo pagrindiniu Baltijos šalies veikėju, vadovaujančiu šalies pastangoms atgauti nepriklausomybę po pusę amžiaus trukusio Maskvos valdymo.

Vengrija prarado teisę į daugiau nei milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) pagalbą dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, šalis turėjo įgyvendinti reformas iki 2024 m. pabaigos, patvirtino Europos Komisijos atstovė.

 Sirijos pereinamojo laikotarpio vyriausybės informacijos ministras naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad po dešimtmečius trukusios buvusių vadovų kontrolės sieks spaudos laisvės ir yra įsipareigojęs užtikrinti žodžio laisvę.

Nelegalių migrantų, 2024-aisiais mažomis valtimis per Lamanšo sąsiaurį pasiekusių Jungtinę Karalystę (JK), skaičius išaugo ketvirtadaliu, palyginti su praėjusiais metais, rodo trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys.

Gruodžio 22 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vladimiras Putinas nori su juo susėsti ir aptarti karo Ukrainoje baigtį. Tačiau, artėjant valdžios perdavimui Vašingtone darosi vis akivaizdžiau, kad nė vienas iš siūlomų sprendimų nėra pajėgus užbaigti karo veiksmus, teigia ukrainiečių politologas Heorhijus Čižovas. Pažadėjęs užtikrinti taiką „per 24 valandas“, D. Trumpas negalės šio klausimo nustumti į savo darbotvarkės paraštes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pažadėjo, kad jo šalis išnaudos 2025 metus kovai už beveik trejus metus trunkančios Rusijos invazijos pabaigą ir tam imsis visų būtnų priemonių. Šiuo kreipimusi Ukrainos lyderis užbaigė sunkius metus jo karo krečiamai šaliai, beveik trejus metus atremiančiai daugiau išteklių turinčią Rusijos kariuomenę. „Tegul 2025-ieji būna mūsų metai“, – sakė V. Zelenskis, prieš pat vidurnaktį kreipdamasis į tautą.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji dydžiai, nuo kurių priklauso, kokios išmokos gyventojams bus mokamos už vaikus. Yra dvylika skirtingų tokių išmokų rūšių. Taip pat yra vaiko išlaikymo išmokos, mokamos tais atvejais, kai išsiskyrę tėvai nemoka teismo nustatytų alimentų. Visos minėtos išmokos yra susietos su dydžiu, kuris vadinamas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja transporto priemonių vairuotojams aktualūs pokyčiai – neturint galiojančios medicininės pažymos, negalios ir turimas vairuotojo pažymėjimas. Bendrovės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu sveikatos dar nėra pasitikrinę apie 72 tūkst. vairuotojų. Atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas vėl atstatomas automatiniu būdu.

2025 m. sausio 1 d. sukanka 10 metų, kai vienintelė Lietuvos valiuta yra euras. Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, euras padėjo mūsų šaliai atlaikyti pastarųjų metų išbandymus ir leido Lietuvai tapti patrauklia šalimi užsienio investuotojams. „Euro turėjimas ir priklausymas euro zonos klubui turėjo labai reikšmingą reputacinę naudą Lietuvai, nes tai vienareikšmiškai yra rimtas pripažinimas.

1043-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Gruodžio 31 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo naujametinį kreipimąsi 2025-uosius oficialiai paskelbė „Tėvynės gynėjo metais“, taip parodydamas, kad Kremlius toliau stengiasi militarizuoti Rusijos visuomenę ir išlaikyti režimo stabilumą, pataikaudamas augančiai Rusijos karo veteranų bendruomenei, nurodo JAV Karo studijų institutas (ISW).

Naujametinė parduotuvių ir degalinių apgultis. Gyventojai iš lentynų šluoja maistą, alkoholį, vis dar ieško, ką padėti ant naujametinio stalo ir tam išleidžia šimtus eurų. O besibaigiant metams – viena populiariausių prekių degalai, kurių žmonės suskubo įsigyti, mat žino, jog nuo kitų metų benzinas ir dyzelinas brangs dėl didėjančių akcizų. Šalia parduotuvių nelengva rasti vietos, kur pastatyti automobilį, mat visi ieško, ką padėti ant naujametinio stalo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka – baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, jūs vairuoti automobilio negalėsite. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo išsiėmimo ar keitimo metu. Apie šį pokytį vairuotojai buvo reguliariai informuojami nuo 2023 m. spalio mėnesio.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvą su artėjančiais 2025-aisiais.

Apniukusią antradienio naktį Lietuva peržengė Naujųjų metų slenkstį. Būriai žmonių 2025-uosius triukšmingai sutiko pagrindinėse miestų aikštėse. Vilniuje žiūrovus džiugino lazerių šou, Kaune ir Klaipėdoje nugriaudėjo fejerverkai. 

Naujųjų naktį Telšiuose užsidegė vieną iš miesto eglių puošianti dekoracija. 

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene sveikina Lietuvos žmones Naujųjų metų proga, linkėdami jiems ramybės ir gerovės.

Laikrodžiams mušant vidurnaktį, visa Lietuva pasitiko Naujuosius, 2025–uosius metus.

Suomijos policija antradienį pranešė, kad septyniems tanklaivio „Eagle S“ jūreiviams, įtariamiems praėjusią savaitę pažeidus povandeninį elektros kabelį tarp Suomijos ir Estijos, pradėtas tyrimas dėl sabotažo ir jiems uždrausta išvykti iš šalies.

Baltijos jūroje besikartojantys incidentai, kai apgadinama NATO valstybių infrastruktūra, atskleidžia, kad sąjungininkai nėra nusprendę, kaip reaguoti į hibridines operacijas. Tai daryti reikės, nes europiečiams teks vis labiau rūpintis savo pačių saugumu – kol kas ES yra tokioje pozicijoje, kad veikiausiai nė negalės sėsti prie derybų stalo ir spręsti dėl Ukrainos ateities.