Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda davė interviu televizijos kanalui CNN, kuriame kalbėjo apie karą Ukrainoje, Lenkijos paramą šiai šaliai ir viltis, susijusias su Donaldu Trumpu. Žurnalistės Becky Anderson paklaustas apie JAV prezidento požiūrį į paramą Ukrainai kaip į sandorį, A. Duda pareiškė, kad „D. Trumpas pirmiausia yra verslininkas“. „Dabar jis mąsto taip: o kas iš to Amerikai? Ką gi, toks gyvenimas“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.

Buvusi Bangladešo vyriausybė atsakinga už plačiai paplitusias ir sistemingas atakas prieš protestuotojus, kai ji praėjusiais metais siekė išlaikyti valdžią, trečiadienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT), perspėjusios, kad šie pažeidimai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. JT žmogaus teisių biuras naujoje ataskaitoje sakė, kad pernai vasarą, kai policija susidorojo su protestuotojais, reikalavusiais premjerės Sheikh Hasinos atsistatydinimo, žuvo apie 1,4 tūkst. žmonių.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė netoli Jarocino miesto šalies vakarinėje dalyje aptikusi naują gamtinių dujų telkinį, kuriame jų gali būti beveik ketvirtadalis milijardo kubinių metrų, skelbia Lenkijos radijas. Telkinys glūdi trijų kilometrų gylyje, yra vietovėje, kuri vertinama kaip labai perspektyvi angliavandenilių gavybos požiūriu, todėl „Orlen“ planuoja jos tęsti telkinių paieškas ir plėtoti atitinkamą infrastruktūrą.

Bandydama išvengti nuostolių, netinkamai atlikusi darbus įmonė „Egsta“ pernai bandė papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, skelbia LRT tyrimų skyrius. Šis korupcijos atvejis buvo nustatytas pernai gegužę Rukloje. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, vienam karininkui, atsakingam už remonto darbų priežiūrą, įmonės „Egsta“ atstovas už netinkamai teritorijoje įrengtus bordiūrus pasiūlė kyšį – išsirinkti savo namams plyteles iki 500 eurų.

Laurynas Žukauskas pradės vadovauti „Volkswagen“ lengvųjų automobilių prekės ženklui Baltijos šalyse. Jis į šias pareigas atėjo su dvidešimtmečio patirtimi automobilių sektoriuje ir prisijungs prie „Møller Baltic Import“ vadovų komandos, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Latvijos skrydžių bendrovės „Air Baltic“ akcininkų susirinkimas antradienį pritarė bendrovės akcinio kapitalo sumažinimui 571,293 mln. eurų, arba beveik 24 kartais – nuo 596,473 mln. iki 25,179 mln. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija. 97,97 proc.

Šaulys, įtariamas surengęs baisiausias masines šaudynes Švedijos istorijoje, paleido daugiau kaip 50 šūvių ir iki tol kelerius metus gyveno atsiskyrėliškai, antradienį pranešė policija, atskleisdama daugiau detalių apie šias žudynes. Praėjusios savaitės antradienį 35-erių vyras, kurį Švedijos žiniasklaida įvardijo kaip Rickardą Anderssoną, pateko į švietimo centrą jauniems suaugusiesiems ir paleido ugnį. Jis pražudė 10 žmonių ir, regis, vėliau atsuko ginklą prieš save patį.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänenu aptarė Europos gynybos plėtrą bei Šiaurės ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimo klausimus, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jos teigimu, ministrai susitikime sutarė, kad būtina raginti sąjungininkus didinti investicijas į gynybą ir NATO viršūnių susitikime Hagoje siekti įsipareigojimo skirti gynybai bent 3 proc. nuo BVP.

Pagrindiniame Šiaurės Makedonijos oro uoste nerimą ir stresą patiriantiems keleiviams atsipalaiduoti išvykimo salėje padeda auksaspalvis retriveris Dino. Pasak oro uosto vadovybės, keturių metų Dino, labiau žinomas kaip „zen šuo“, nuolat pasirodo Skopjės oro uoste, kad „suteiktų atpalaiduojančią ir malonesnę kelionės patirtį“. „Mes žinome, kad kelionės gali sukelti stresą“, – sakė sostinės oro uosto komunikacijos vadovė Maja Bajalska Georgievska.

Iš moters buvo pareikalauta 60 eurų, kai jos netinkamą bagažą pastebėjo „Ryanair“ darbuotojai. Tačiau mokestis jai buvo priskaičiuotas ne dėl per didelio bagažo, o dėl to, kad su savimi turėjo vandens buteliuką, rašo „Mirror“ reporterė Ruby Flangan. Airijos oro linijų bendrovė garsėja tuo, kad siūlo vienas mažiausių kainų keliaujant į užsienį. Tačiau ji taip pat garsėja ir dėl savo papildomų mokesčių.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel vėliau trečiadienį Budapešte turėtų susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, likus mažiau nei dviem savaitėms iki Vokietijos parlamento rinkimų. Oficialūs pokalbiai planuojami V. Orbano rezidencijoje buvusiame karmelitų vienuolyne Budapešto pilyje, po to bus surengta bendra spaudos konferencija.

Buvo rengiami sabotažai prieš Vokietijos karinio jūrų laivyno laivus, rašo NTV. Apie tai patvirtino Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Christianas Kaackas. Anot jo, sabotažininkai apgadino Bundesvero karo laivus, taip pat buvo bandymų patekti į bazes. Tekste rašoma, kad buvo fiksuotas ne vienas toks atvejis. Įvedė papildomas saugumo priemones J. Ch.

Apsimesdami policijos, telekomunikacijų įmonės „Tele2” ir banko darbuotojais, sukčiai iš dviejų moterų išviliojo 37,8 tūkst. eurų. 

Pasibaigus pirmajai naujos kadencijos Seimo sesijai, beveik 4 proc. punktais smuko gyventojų pasitikėjimas valdančiajai daugumai priklausančia „Nemuno aušra“.

Praėjusi naktis buvo šalčiausia šią žiemą – temperatūra daug kur krito iki 7-13, Varėnoje atšalo ir iki 15 laipsnių šalčio, LRT RADIJUI teigia Hidrometeoerologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas. Pasak jo, šalčiai iš Lietuvos nesitrauks.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, kaltinamųjų advokatai trečiadienį tęs baigiamąsias kalbas.

Vyras svarsto galimybę įsigyti šiukšlyną, kuriame, jo manymu, dingo jo 600 mln. svarų sterlingų (719,8 mln. eurų) vertės bitkoinų turtas, rašoma „The Guardian“. Jis pasirinko tokį būdą po to, kai pralaimėjo teisinę kovą su vietos valdžios institucijomis, kad jam šioje vietoje būtų suteikta galimybė atlikti kratą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs apsikeisti teritorijomis derybose su Rusija, kuri antradienį paleido kalintą amerikietį, o prezidentas Donaldas Trumpas tai pavadino geros valios gestu siekiant užbaigti karą. V. Zelenskis, kuris penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u, griežtu karinės paramos Ukrainai kritiku, sakė esąs pasirengęs rimtoms deryboms.

Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį balistinėmis raketomis apšaudė Kyjivą, rašo UNIAN. Mieste kilo gaisrai....

Pastaruoju metu vis nusiskundžiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje nėra gerbiama. Esą, kol žmones ar maistą vežiojantiems svetimšaliams leidžiama nė žodžio nepratarti lietuviškai, darbdaviai reikalauja užsienio kalbų iš lietuvių, kad jie aptarnautų užsieniečius, kurie gyvendami čia lietuvių kalbos nesivargina išmokti. Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus.

Premjeras Gintautas Paluckas nesutinka su partiečio Vytenio Povilo Andriukaičio samprotavimu, esą apie tikslą iki 5-6 proc. BVP didinti išlaidas gynybai pranešęs prezidentas Gitanas Nausėda rėmėsi ne skaičiavimais, bet siekiu įsiteikti naujajai JAV administracijai. Vyriausybės vadovas sako netikintis, kad tokioje situacijoje šalies prezidentas galėjo užsiimti viešaisiais ryšiais.

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas teigia nesitraukiąs nuo praėjusį mėnesį Valstybės gynimo taryboje (VGT) iškelto siekio iki 5-6 proc. BVP didinti išlaidas gynybai.

Pastarosiomis dienomis sausus ir šaltus orus lėmęs anticiklonas per daug nenutols. Aukštas slėgis sukurs palankias sąlygas sklaidytis debesims, todėl trečiadienio dieną sulauksime daug pragiedrulių.

Panevėžyje duris atvėrė kavinė, siekianti keisti požiūrį į negalią. Ją įkūrę intelekto negalią turintys panevėžiečiai tiki, kad kavos puodelis gali ne tik laužyti stereotipus, bet ir padėti žmonėms su negalia įsilieti į darbo rinką. 

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad nuo tikslo gynybai skirti per 5 proc. BVP Vyriausybė neatsitraukia. Jis įvardijo, kokius šaltinius pasitelktų krašto apsaugai finansuoti, ir pabrėžė, kad dėl lėšų skyrimo galiausiai spręs Seimas. Beje, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi G. Paluckas akcentuoja poreikį gauti brangių oro gynybos sistemų.

Lenkijos kariuomenė pranešė, kad anksčiau antradienį Rusijos lėktuvas, skridęs iš Kaliningrado eksklavo, trumpam pažeidė oro erdvę virš NATO šalies teritorinių vandenų. Tai yra naujausias incidentas virš strategiškai svarbios Baltijos jūros. Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu, paragino sustiprinti saugumą po sabotažo Baltijos jūroje.

Keletas Vokietijos karo laivų nukentėjo nuo sabotažo aktų, antradienį pranešė šalies karinio jūrų laivyno inspektorius. „Žalos“ dėl sabotažo buvo pastebėta „daugiau nei viename laive“, – Berlyne kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė Janas Christianas Kaackas. J. Kaackas transliuotojų WDR, NDR ir dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ pranešimų, kad nauja Hamburge pastatyta korvetė iki ją perduodant kariniam jūrų laivynui tapo sabotažo auka, nekomentavo.

Verslo lėktuvas „Gulfstream G650ER“, priklausantis vienai iš JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve’o Whitkoffo kompanijų, iš Maskvos išskrido 20.25 val.

Po „čekiukų“ skandalo – Joniškio savivaldybės vargai: niekas nesiveržia į kontrolierius

Antradienį per pietus patyrusi kibernetinę ataką, bendrovė „Paysera“ atkūrė paslaugų veikimą. Nepaisant to, pasak bendrovės, dalis klientų vis dar gali susidurti su sunkumais naudojantis tam tikromis paslaugomis. „Bendrovė suvaldė pagrindinį atakos šaltinį ir atkūrė paslaugų veikimą, tačiau dar kurį laiką gali pasitaikyti atvejų, kai daliai klientų nepavyks atsiskaityti ar priimti mokėjimų, arba šios operacijos vyks lėčiau nei įprastai“, – rašoma išplatintame įmonės pranešime.

Antradienio vakarą sutriko „Luminor“ banko klientai susidūrė su sunkumais prisijungiant prie interneto banko. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė pats bankas, nesklandumų gali kilti naudojantis banko internetinėmis paslaugomis. Pasak jo, šiuo metu stengiamasi problemą pašalinti kaip įmanoma greičiau. Vis tik net ir pašalinus sistemos trikdžius, interneto ir mobilusis bankai klientams nebus pasiekiami ir vėliau. „Nuo 22.30 iki 23.30 val.

Paprastai, turint nekilnojamojo turto (NT) ir jame leidžiant gyventi kitiems, tikimasi, kad už savo sunaudotą vandenį, dujas ar elektrą gyventojai sumokės. Taip pat daug kas galvoja, kad su savo turtu gali daryti, ką nori, pvz., atjungti šildymą ar ten gyvenančius žmones tiesiog iškraustyti. Tačiau būna atvejų, kai nei tas, nei tas įsitikinimas nepasitvirtina.

Vilniaus miestas tikisi gauti valstybės finansavimą, kad „būtų atkimšti butelio kakliukai“, siekiant efektyvesnės evakuacijos ekstremalių situacijų atveju. Dėmesio centre – Mykolo Lietuvio gatvė ir Šiaurinė gatvė, kurių projektai miesto biudžetui, mero žodžiais tariant, yra sunkiai įkandami.

Iš Krašto apsaugos, Susiekimo ministerijų bei savivaldos atstovų sudaryta darbo grupė vertins prioritetinių karinio mobilumo infrastruktūros projektų sąrašą, teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Apie sausį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtus sprendimus Prezidentūra ir Vyriausybė kalba skirtingai. Gitanas Nausėda tikina, kad sutarta didinti finansavimą gynybai, tačiau Gintautas Paluckas kalba miglotai, esą toks sutarimas jokiame dokumente neįtvirtintas. LRT.lt paaiškina, kas yra Valstybės gynimo taryba bei kaip jos nariai priima sprendimus.