Trys metai atviros Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir dabar jau kalbama apie taiką. Tik ne tą teisingą, kurios nori ukrainiečiai, o priverstinę, nesąžiningą, dėl kurios už nugarų tariasi Kremlius ir naujoji JAV administracija. Kad ir kuo baigsis tokie pokalbiai, du dalykai yra aiškūs: net ir pavargę, netgi sąjungininkų išduoti ukrainiečiai neketina tiesiog pasiduoti. Juo labiau, kad net pasirašius susitarimą, neabejojama, kad jis tebus laikinas. Ką tai reiškia?

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Darbą norintys keisti darbuotojai, privalo apie tai informuoti darbdavį ir įteikti jam prašymą atleisti iš darbo. Vis tik darbuotojai skundžiasi, kad ne visi darbdaviai nori lengvai paleisti savo darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.

Šią savaitę pasibaigus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimui, dauguma kitų valstybinių brandos egzaminų vienuoliktokų ir dvyliktokų laukia birželį, užsienio kalbų atsiskaitymai – balandį.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Pastaroji savaitė Europoje buvo niūriausia nuo pat geležinės uždangos griuvimo. Ukraina parduodama, Rusija reabilituojama, o valdant Donaldui Trumpui nebegalima tikėtis, kad JAV ateis į pagalbą Europai karo metu. Pasekmės Europos saugumui yra rimtos, tačiau žemyno lyderiai ir žmonės jų dar nepajuto.

Minint trečiąsias karo metines, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos reikalų pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas išvyksta į Ukrainą. Kaip sekmadienį pranešė Ž. Pavilionio atstovė, tarptautinio parlamentarų tinklo „Susivieniję už Ukrainą“ (angl. United for Ukraine) vizite Ukrainoje politikai dalyvaus vasario 24–25 dienomis. „Tai jau bus vienuoliktas tinklo „Suvieniję už Ukrainą“ vizitas nuo invazijos pradžios.

Popiežius Pranciškus sekmadienį vietoj kassavaitinės Viešpaties Angelo maldos paskelbtoje žinutėje išreiškė pasitikėjimą jo gydymo procesu, 88-erių metų pontifikui jau dešimtą dieną praleidžiant ligoninėje. „Užtikrintai tęsiu savo hospitalizaciją Gemelli (Džemelio) ligoninėje, tęsiu būtiną gydymą, o poilsis taip pat yra gydymo dalis!“ – sakoma žinutėje, kuri, anot šaltinių Vatikane, buvo parašyta pastarosiomis dienomis, greičiausiai prieš pontifikui šeštadienį patyrus astmos priepuolį.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje. Deja, nei pačios Ukrainos, nei Europos šalių atstovų prie tariamų derybų stalo nebuvo. Diplomatas Albinas Januška sako, kad puikiu derybininku save vadinantis Donaldas Trumpas tiesiog pateko į Vladimiro Putino spąstus.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Vyriausybę laikytis nuosaikios politikos, formuojant Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos muitų aljanso „Mercosur“ laisvos prekybos sutarties. „(Vyriausybės – ELTA) prašome po Europos Komisijos vertinimo pateikti Seimui atnaujintą poziciją“, – šios savaitės posėdyje komiteto išvadą įgarsino jo pirmininkė Rasa Budbergytė.

Sekmadienį, trečiųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Vilniuje surengta pasaulinė akcija „PUTinJail“ („Putiną – į kalėjimą“).

Balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) žada atverti bylą dėl aštrias diskusijas kėlusio draudimo pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.

Terorizmu kaltintas Airijos pilietis Liamas Campbellas iš Lietuvos reikalauja 100 tūkst. eurų už neva penkis metus neteisėtai vykdytą jo baudžiamąjį persekiojimą, sekmadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“.

Alytaus apylinkės teismas iš Prienų rajono tarybos nario Egidijaus Visocko savivaldybės administracijos naudai priteisė 14,6 tūkst. eurų – visą šią sumą sudaro politiko išlaidos kurui.

Popiežius Pranciškus sekmadienį padėkojo gydytojams ir už jį besimeldžiantiems tikintiesiems, skelbiama Vatikano žinutėje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį vakare Lietuvos laiku susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Gaylordo nacionaliniame konferencijų centre netoli Vašingtono, kur vyksta Konservatorių politinių veiksmų konferencija (CPAC).

Izraelio gynybos ministras sekmadienį pareiškė, kad kariuomenė, jo žodžiais tariant, evakavo tris pabėgėlių stovyklas okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje ir gavo įsakymą likti jose ateinančiais metais, „kad užkirstų kelią gyventojų sugrįžimui“.

Prezidentui Donaldui Trumpui antrą kartą pradėjus eiti pareigas, NATO išlaidos vėl tikrinamos, nes JAV įspėja Europos šalis, kad jos turi padidinti savo išlaidas gynybai.

Lietuvoje toliau bus keliama minimali mėnesinė alga. Tiesa, jos augimo tempas gali būti gerokai lėtesnis nei anksčiau. Tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek dalis rinkos ekspertų pabrėžia, kad per greitas minimalios algos augimas gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui. Esą jau dabar dalis įmonių dėl išaugusių kaštų ir suprastėjusio eksporto į Vokietiją susiduria su sunkumais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darius gegužę švęs 43-iąjį gimtadienį.

Kavinių ir restoranų grupės „Amber Food“ bendrovė „Saldi kava“, valdžiusi restoraną „Sugamour“, bankrutuoja ir atleidžia visus 105 darbuotojus. Užimtumo tarnyba Eltą informavo, kad apie atleidimus daugiausia įspėta padavėjų (25), virėjų (24), konditerių (12), administratorių (10), pagalbinių darbuotojų (10), baristų (9). Atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Jei anksčiau į Lietuvą dirbti vykdavo rusai ar baltarusiai, o prasidėjus karui Ukrainoje atvažiavo daug jos piliečių, tai dabar mūsų šalis sulaukia vis daugiau atvykėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.

Kai prieš trejus metus Rusijos kariai įžengė į Ukrainą, į Kyjivo puolimą jie pasiėmė paradines uniformas. Prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės. Tai, ką V. Putinas pavadino „specialia karine operacija“, virto didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ištisi miestai virto rūkstančiais griuvėsiais, milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, o Rusija buvo izoliuota nuo Vakarų.

Amerikietis iš „Temu“ užsisakė žaislą šunims, tačiau jam buvo pristatytas paslaptingų sėklų maišelis. Pirkėjams buvo patariama saugotis įtartinų siuntinių, ypač tokių, kurie kelia pavojų biologiniam saugumui, rašoma „Mirror“. Vyras internetu užsisakė pigių prekių parduotuvės „Temu“ žaislą, kuris skirtas šunims, tačiau gavo paslaptingą sėklų pakuotę.

Popiežius Pranciškus ligoninėje praleido ramią naktį, pranešė Vatikanas sekmadienį, kitą rytą po to, kai paaiškėjo, kad 88 metų popiežiaus būklė yra kritinė. „Naktis praėjo ramiai, popiežius pailsėjo“, – trumpame pranešime teigė Šventasis Sostas. Šeštadienio vakarą jis buvo pranešęs, kad popiežių ištiko astmos priepuolis ir prireikė kraujo perpylimo.

Sekmadienį, trečiųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Vilniuje surengta pasaulinė akcija „PUTinJail“ („Putiną – į kalėjimą“).

Prie JAV vairo stojus Donaldui Trumpui, padaugėjo neapibrėžtumo, Vakaruose įsivyravo nerimo nuotaikos. Kas laukia Ukrainos? Ar JAV visiškai išdavė šią šalį? Ką darys Europa, jei iš viso imsis ryžtingų sprendimų? Amerika – vis dar Europos sąjungininkė ir saugumo garantas, o gal konkurentė ir kenkėja? Jeigu taikos derybos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje baigsis pastarosios nenaudai, kur tai nuves ilgalaikėje perspektyvoje? Po šios savaitės klausimų – daugiau nei atsakymų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad palestiniečių kalinių paleidimas pagal paliaubų Gazos Ruože susitarimą bus atidėtas, kol „Hamas“ nenutrauks „žeminančių ceremonijų“ ir nepaleis visų įkaitų. 

Lietuvos rekordas, daugybė laimėtų kovų per pirmuosius kelis gyvenimo metus ir vis ilgėjantis trofėjų sąrašas – tai šiemet pirmos klasės slenkstį peržengusio Eljoto Zarembos pasiekimai. Kad berniukas save gali atrasti sporte, vaiko tėvas Aurimas Zaremba suprato, kai atžalai tebuvo vos dveji – vieną vakarą jis nieko neraginimas tiesiog ėmė bėgte sukti ratą po rato stadione. Dabar septynerių sulaukęs Eljotas dėl pasiekimų imtynių sporte jau puikiai žinomas daug kur pasaulyje ir, panašu, berniuko laukia didelė ateitis.

Sekmadienio dieną šalyje be žymesnių kritulių, vėjas pietų, pietryčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra – nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

Amerikos prezidentas pareiškė palaikantis ryšį tiek su Rusijos, tiek su Ukrainos vadovais dėl karo nutraukimo. Donaldas Trumpas pabrėžia norintis susigrąžinti milijardus dolerių, kuriuos jo pirmtako administracija buvo skyrusi Ukrainai, kad ji galėtų gintis nuo Rusijos. Tai jis kalbėjo Merilende, kur vyko respublikonų suvažiavimas.

Sekmadienį Vokietijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Svarbiausiais šiais metais Europoje laikomuose rinkimuose dėl kanclerio posto varžosi šiuo metu šias pareigas einantis Olafas Scholzas, žaliųjų kandidatas Robertas Habeckas, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel bei Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas. Būtent pastarasis, kaip rodo apklausos, yra laikomas šių rinkimų favoritu.

Vasario 23-iąją – trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos metinių išvakarėse – LRT visą dėmesį skiria Ukrainai. Speciali „Radarom“ programa prasideda sekmadienį ryte – žiūrovai visą dieną gali klausyti išskirtinių pasakojimų apie karo realybę, stebėti koncertą „Laisvė šviečia 2025. Radarom!“ ir akcijos „Radarom!“ finalinį renginį.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė skurdo statistiką Lietuvoje vadina sukrečiančia. Trišalėje taryboje Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo direktorei Aistei Adomavičienei pristačius apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis“, K. Krupavičienė pasidalino emocingu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje. Ji atkreipė dėmesį, kad 2024 metais su skurdo rizika susidūrė 20 proc. gyventojų, iš jų vos 3 proc. gavo paramą, o augantį skurstančių vaikų skaičių pavadino didžiausia mūsų gėda.

Sekmadienį Vokietijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Svarbiausiais šiais metais Europoje laikomuose rinkimuose dėl kanclerio posto varžosi šiuo metu šias pareigas einantis Olafas Scholzas, žaliųjų kandidatas Robertas Habeckas, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel bei Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas. Būtent pastarasis, kaip rodo apklausos, yra laikomas šių rinkimų favoritu.