NATO vadovas Markas Rutte sekmadienį pasveikino Vokietijos rinkimų nugalėtoją konservatorių Friedrichą Merzą, sakydamas, kad laukia bendradarbiavimo su juo „šiuo svarbiu momentu mūsų bendram saugumui“.

Dėl keturių žmonių nužudymo įkalinimu iki gyvos galvos nuteistas, bet teisėjų malonės sulaukęs ir jau po keturių metų į laisvę išeiti turintis žudikas tikina, kad daugiau gyvenime nedarys klaidų ir jau dabar galėtų būti išleistas iš kalėjimo – esą taip bus geriau ne tik jam, bet ir visuomenei.

Prieš pirmalaikius rinkimus Vokietijoje Friedrichas Merzas pažadėjo valdyti didžiausią Europos ekonomiką grąžindamas savo Krikščionių demokratų partiją (CDU) prie konservatyvių šaknų, mažindamas verslo suvaržymus ir griežtindamas kovą su nelegalia migracija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina ateinančią savaitę pasirašys susitarimą dėl mineralinių išteklių su Jungtinėmis Valstijomis kaip dalį pastangų užbaigti karą su Rusija.

Vokiečiai sekmadienį dalyvavo lemiamuose rinkimuose, kurių didžiausi favoritai yra konservatoriai, o balsavimo fone buvo kampanija, kurią sukrėtė kraštutinių dešiniųjų iškilimas ir dramatiškas JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sėsti su Rusija prie derybų stalo. Kas laukia Ukrainos ketvirtaisiais plataus masto invazijos metais, kai JAV atrodo stoja į Maskvos pusę. „Radarom“ studijoje kalbėję politologai teigė, kad pokyčių bus, tačiau Ukraina nepasiduos ir toliau kovos dėl savo laisvės.

Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

„The Guardian“ užsienio politikos temų apžvalgininkas Simonas Tisdallas pasidalino savo įžvalgomis apie „seną, prieštaringai vertinamą klausimą: ar Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų sujungti savo branduolinių ginklų pajėgumus ir sukurti visos Europos gynybinį branduolinį skydą?“ Nors Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“ ir jam reikia skirti itin didelį dėmesį, ne visi žemyno pareigūnai sutinka užtikrinti saugumą paliekant JAV nuošalyje.

Popiežiaus Pranciškaus būklė lieka kritinė, tačiau 88-erių pontifikas nesusidūrė su naujais kvėpavimo sunkumais, sekmadienį pranešė Vatikanas. Kai kurie kraujo tyrimai rodo pradines, lengvas inkstų problemas, kurios šiuo metu yra kontroliuojamos, teigiama Šventojo Sosto pranešime. Anksčiau sekmadienį Vatikanas buvo pranešęs, kad kritinės būklės popiežius ligoninėje praleido ramią naktį. Šeštadienio vakarą buvo paskelbta, kad popiežių ištiko astmos priepuolis.

Kovo mėnesio pradžioje Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ planuojant rinkti naują vadovybę, į partijos pirmininko pareigas šiuo metu yra keliamos dvi kandidatūros. Tai Eltai šią savaitę patvirtino politinės jėgos administracijos direktorius Liutauras Vičkačka. 

Prezidentas Gitanas Nausėda regiono saugumo klausimus sekmadienį aptarė su Jungtinėse Valstijose viešėjusiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.

„Vaikas turi pasirinkimo teisę, kaip kreiptis į mokytoją. „Tu“, vardu ar dar kaip. Ir joks kreipinys nerodo nepagarbos, apie ką dažnai svarstoma aptariant šią temą. Tai yra susitarimas ir jo paisymas“, – sakė vilnietė pradinių klasių mokytoja Brigita Gaitanži. Jai pritaria ekonomikos mokytoja Edita Naidaitė – šiai pedagogei ir vyresniokai mokiniai sako „tu“. Tiesa, ne visi. 

Trys metai atviros Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir dabar jau kalbama apie taiką. Tik ne tą teisingą, kurios nori ukrainiečiai, o priverstinę, nesąžiningą, dėl kurios už nugarų tariasi Kremlius ir naujoji JAV administracija. Kad ir kuo baigsis tokie pokalbiai, du dalykai yra aiškūs: net ir pavargę, netgi sąjungininkų išduoti ukrainiečiai neketina tiesiog pasiduoti. Juo labiau, kad net pasirašius susitarimą, neabejojama, kad jis tebus laikinas. Ką tai reiškia?

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Darbą norintys keisti darbuotojai, privalo apie tai informuoti darbdavį ir įteikti jam prašymą atleisti iš darbo. Vis tik darbuotojai skundžiasi, kad ne visi darbdaviai nori lengvai paleisti savo darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.

Šią savaitę pasibaigus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimui, dauguma kitų valstybinių brandos egzaminų vienuoliktokų ir dvyliktokų laukia birželį, užsienio kalbų atsiskaitymai – balandį.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Pastaroji savaitė Europoje buvo niūriausia nuo pat geležinės uždangos griuvimo. Ukraina parduodama, Rusija reabilituojama, o valdant Donaldui Trumpui nebegalima tikėtis, kad JAV ateis į pagalbą Europai karo metu. Pasekmės Europos saugumui yra rimtos, tačiau žemyno lyderiai ir žmonės jų dar nepajuto.

Minint trečiąsias karo metines, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos reikalų pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas išvyksta į Ukrainą. Kaip sekmadienį pranešė Ž. Pavilionio atstovė, tarptautinio parlamentarų tinklo „Susivieniję už Ukrainą“ (angl. United for Ukraine) vizite Ukrainoje politikai dalyvaus vasario 24–25 dienomis. „Tai jau bus vienuoliktas tinklo „Suvieniję už Ukrainą“ vizitas nuo invazijos pradžios.

Popiežius Pranciškus sekmadienį vietoj kassavaitinės Viešpaties Angelo maldos paskelbtoje žinutėje išreiškė pasitikėjimą jo gydymo procesu, 88-erių metų pontifikui jau dešimtą dieną praleidžiant ligoninėje. „Užtikrintai tęsiu savo hospitalizaciją Gemelli (Džemelio) ligoninėje, tęsiu būtiną gydymą, o poilsis taip pat yra gydymo dalis!“ – sakoma žinutėje, kuri, anot šaltinių Vatikane, buvo parašyta pastarosiomis dienomis, greičiausiai prieš pontifikui šeštadienį patyrus astmos priepuolį.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje. Deja, nei pačios Ukrainos, nei Europos šalių atstovų prie tariamų derybų stalo nebuvo. Diplomatas Albinas Januška sako, kad puikiu derybininku save vadinantis Donaldas Trumpas tiesiog pateko į Vladimiro Putino spąstus.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Vyriausybę laikytis nuosaikios politikos, formuojant Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos muitų aljanso „Mercosur“ laisvos prekybos sutarties. „(Vyriausybės – ELTA) prašome po Europos Komisijos vertinimo pateikti Seimui atnaujintą poziciją“, – šios savaitės posėdyje komiteto išvadą įgarsino jo pirmininkė Rasa Budbergytė.

Sekmadienį, trečiųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Vilniuje surengta pasaulinė akcija „PUTinJail“ („Putiną – į kalėjimą“).

Balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) žada atverti bylą dėl aštrias diskusijas kėlusio draudimo pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.

Terorizmu kaltintas Airijos pilietis Liamas Campbellas iš Lietuvos reikalauja 100 tūkst. eurų už neva penkis metus neteisėtai vykdytą jo baudžiamąjį persekiojimą, sekmadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“.

Alytaus apylinkės teismas iš Prienų rajono tarybos nario Egidijaus Visocko savivaldybės administracijos naudai priteisė 14,6 tūkst. eurų – visą šią sumą sudaro politiko išlaidos kurui.

Terorizmo rėmimu Lietuvoje kaltintas, bet dėl to nenuteistas airis Liamas Campbellas reikalauja 100 tūkst. eurų. Jis bando įrodyti, kad mūsų šalies pareigūnai daugiau nei 5 metus neteisėtai vykdė jo baudžiamąjį persekiojimą ir už tai dabar turi susimokėti.

Popiežius Pranciškus sekmadienį padėkojo gydytojams ir už jį besimeldžiantiems tikintiesiems, skelbiama Vatikano žinutėje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį vakare Lietuvos laiku susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Gaylordo nacionaliniame konferencijų centre netoli Vašingtono, kur vyksta Konservatorių politinių veiksmų konferencija (CPAC).

Izraelio gynybos ministras sekmadienį pareiškė, kad kariuomenė, jo žodžiais tariant, evakavo tris pabėgėlių stovyklas okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje ir gavo įsakymą likti jose ateinančiais metais, „kad užkirstų kelią gyventojų sugrįžimui“.

Prezidentui Donaldui Trumpui antrą kartą pradėjus eiti pareigas, NATO išlaidos vėl tikrinamos, nes JAV įspėja Europos šalis, kad jos turi padidinti savo išlaidas gynybai.

Lietuvoje toliau bus keliama minimali mėnesinė alga. Tiesa, jos augimo tempas gali būti gerokai lėtesnis nei anksčiau. Tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek dalis rinkos ekspertų pabrėžia, kad per greitas minimalios algos augimas gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui. Esą jau dabar dalis įmonių dėl išaugusių kaštų ir suprastėjusio eksporto į Vokietiją susiduria su sunkumais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darius gegužę švęs 43-iąjį gimtadienį.

Kavinių ir restoranų grupės „Amber Food“ bendrovė „Saldi kava“, valdžiusi restoraną „Sugamour“, bankrutuoja ir atleidžia visus 105 darbuotojus. Užimtumo tarnyba Eltą informavo, kad apie atleidimus daugiausia įspėta padavėjų (25), virėjų (24), konditerių (12), administratorių (10), pagalbinių darbuotojų (10), baristų (9). Atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Jei anksčiau į Lietuvą dirbti vykdavo rusai ar baltarusiai, o prasidėjus karui Ukrainoje atvažiavo daug jos piliečių, tai dabar mūsų šalis sulaukia vis daugiau atvykėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Anot tarnybų, šie užsieniečiai pas mus dirba tiek vairuotojais ar pagalbininkais, tiek užima ir tokias aukštos kvalifikacijos pareigas, kaip vadybos ar finansų analitikų, teisininkų ar programinės įrangos kūrėjų.