2024-aisiais iš apyvartos išimta 554 tūkst. padirbtų eurų banknotų, o tai sudaro menką visų apyvartoje esančių euro banknotų dalį, skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB). Pernai milijonui apyvartoje esančių tikrų euro banknotų buvo aptikta 18 suklastotų kupiūrų, o tai yra labai mažai, palyginti su lygiu, stebėtu po euro įvedimo, pažymima pranešime.

Prieš trejus metus Volodymyras Zelenskis tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu. Lyjant raketomis V. Zelenskis ryžtingai kalbėjosi su ukrainiečiais. Pasitelkęs įgūdžius, įgytus per ankstesnę komiko karjerą, jis greitai įvaldė meną sutelkti pasaulinę paramą Ukrainai. Tačiau pasiekus trečiąsias karo metines, reikalai keičiasi, rašo „Financial Times“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sudaryti sandorį su Rusija. Tuo pačiu JAV į šalį nustumia Kyjivą ir menkina V. Zelenskį.

Beveik pusė lenkų nepritartų tam, kad Lenkijos valstybės siena būtų uždaryta ukrainiečių pabėgėliams. Tai atskleidė apklausa, atlikta praėjus trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tuo metu 39 proc. lenkų pritartų sienos uždarymui ukrainiečių karo pabėgėliams, o 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Netoli Rusijos konsulato Prancūzijos mieste Marselyje nugriaudėjo sprogimas, remdamasis vietos žiniasklaida rašo „Sky news“. Prancūzijos policija oficialiai dar nepatvirtino šių pranešimų. Transliuotojas BFM Marseille Provence teigė, kad ugniagesiai patvirtino incidentą. Pasak Rusijos naujienų agentūros RBC, generalinis konsulas mieste Stanislavas Oranskis sakė, kad sprogimas įvyko konsulato viduje.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad pasitraukęs į rytus anticiklonas Finja dar pirmadienį ir antradienį sausus, daug kur giedresnius orus atneš, o rytiniuose rajonuose dar ir didesnis šaltukas naktimis spustels. Vis dėlto įspėjo, kad ir kalendorinė žiema šią savaitę atsisveikins ramiai, bet klastingai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus. „Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis. „Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

Ligoninėje esantis ir sunkiai sergantis popiežius Pranciškus pasisakė apie karą Ukrainoje. Pirmadienį sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kaip rašoma Vatikano pranešime spaudai, ligoninėje besigydantis popiežius paprašė pasiųsti žinutę apie karo metines. Metines jis pavadino skaudžiomis ir gėdingomis bei pareiškė, kad solidarizuojasi su ukrainiečiais bei kitomis karų aukomis, melsdamasis už taiką.

Vasario 24 d. sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos tarpininkauti nutraukiant kovas pasižymėjo ir pirmosiomis klaidomis. Jei jis ir jo administracija nori pasiekti sėkmę, jiems reikia dirbti daug geriau, rašoma „Brookings“. Vasario 24 d. sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.

Nuo praėjusių metų lapkričio įsigalioję griežtesni sodo namelių dydžio ir aukščio reikalavimai gali būti vėl sušvelninti. Aplinkos viceministro Ramūno Krugelio teigimu, apribojimų mažiems statiniams gali būti atsisakyta – statybos leidimas būtų reikalingas tik didesniems. „Jeigu manęs paklaustų, palaikysiu sugrąžinimą (...). Yra planuojama rimtesnių debiurokratizacijos žingsnių ir gali būti priimami daug rimtesni sprendimai, ne vien tik šitas.

Darbą pradėjo Maisto taryba, kuri, kaip žada žemės ūkio ministras, turėtų sugalvoti, kaip sumažinti maisto kainas. Per pirmą posėdį jie aiškinosi, kaip pasiskirsto kaina visoje grandinėje, kol produktas pasiekia pirkėją. Vis dėlto greito kainų mažėjimo tikėtis neverta – taryba posėdžiaus kas kelis mėnesius ir kada priims sprendimus, kurie atpigins žmonėms maistą, pati neįsivaizduoja. Dalis žmonių skundžiasi, kad brangstant maistui, įpirkti sugeba tik prekes su akcija.

Nuo gegužės dažninami skrydžiai iš Palangos oro uosto į Antalijos kurortą Turkijoje – į jį nuskristi bus galima tris kartus per savaitę. Kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ skelbia, kad naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją maršrutas iš Palangos oro uosto startuos balandžio 16 dieną ir vyks du kartus per savaitę. Gegužę skrydžiai padažnės – bus vykdomi tris kartus per savaitę.

Sekmadienio dieną į Vilniaus ligoninę buvo pristatyta alkoholiu apsinuodijusi nepilnametė.

Po daugiabučio balkonu sostinėje sekmadienį rasta suplėšyta Lietuvos Respublikos vėliava.

Minint trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį lankosi Kyjive.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims kiek daugiau nei prieš dvi savaites prisijungus prie Vakarų tinklų, Vilkaviškio rajone pirmadienį pradedama demontuoti pirmosios iš trijų elektros perdavimo linijų, jungiančių Lietuvą su Kaliningradu, dalis. Kaip pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, demontavus vieno linijos Kruonio HAE–Sovetskas ruožo atramas, likusi jungties dalis bus naudojama sujungiant Kruonio HAE ir Bitėnų transformatorių pastotes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pavadino Vokietijos pagrindinio konservatyviojo aljanso pergalę „didžia diena Vokietijai ir Jungtinėms Valstijoms“. „Kaip ir JAV, Vokietijos žmonės pavargo nuo nesąmoningos darbotvarkės, ypač dėl energijos ir migracijos politikos, kuri dominavo tiek daug metų“, – parašė D. Trumpas didžiosiomis raidėmis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaip rodo balsavusiųjų apklausos ir televizijų prognozės, konservatyvusis CDU/CSU aljansas surinko apie 28,5 ...

Vokietijos parlamento rinkimuose didelė dalis jaunų rinkėjų, įskaitant pirmąkart balsavusius vokiečius, balsavo už kraštutines kairiąsias ir kraštutines dešiniąsias partijas, sekmadienį rašo Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW). Remiantis balsavusiųjų apklausomis, 25 proc. rinkėjų, kuriems yra nuo 18 iki 24 metų, balsavo už kraštutinės kairės partiją „Die Linke“, tuo metu 21 proc.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad pirmenybę teiktų koaliciją formuoti su vienu partneriu, o ne dviem. „Mes laimėjome ir laimėjome aiškiai, – sakė jis. – Dabar bandysiu suformuoti vyriausybę, kuri atstovautų visai šaliai ir spręstų šalies problemas.“ „Kokia ta vyriausybė bus, dar nežinome. Tačiau tai nėra paslaptis, kad aš norėčiau turėti vieną koalicijos partnerį, o ne du.

NATO vadovas Markas Rutte sekmadienį pasveikino Vokietijos rinkimų nugalėtoją konservatorių Friedrichą Merzą, sakydamas, kad laukia bendradarbiavimo su juo „šiuo svarbiu momentu mūsų bendram saugumui“.

Dėl keturių žmonių nužudymo įkalinimu iki gyvos galvos nuteistas, bet teisėjų malonės sulaukęs ir jau po keturių metų į laisvę išeiti turintis žudikas tikina, kad daugiau gyvenime nedarys klaidų ir jau dabar galėtų būti išleistas iš kalėjimo – esą taip bus geriau ne tik jam, bet ir visuomenei.

Pirmadienį šalies orus vis dar lems anticiklono vakarinis pakraštys. Po mažai debesuotos nakties išauš ir panaši diena – danguje bus nedaug debesų, dažnai džiugins saulės spinduliai, o debesuotumas ims didėti tik vakarop vakariniuose šalies rajonuose. Žymesnių kritulių nenumatoma. Pūs visai nestiprus pietryčių, pietų krypties vėjas. Įdienojus temperatūra visur taps teigiama ir svyruos apie 0-5 laipsnius šilumos.

Prieš pirmalaikius rinkimus Vokietijoje Friedrichas Merzas pažadėjo valdyti didžiausią Europos ekonomiką grąžindamas savo Krikščionių demokratų partiją (CDU) prie konservatyvių šaknų, mažindamas verslo suvaržymus ir griežtindamas kovą su nelegalia migracija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina ateinančią savaitę pasirašys susitarimą dėl mineralinių išteklių su Jungtinėmis Valstijomis kaip dalį pastangų užbaigti karą su Rusija.

Vokiečiai sekmadienį dalyvavo lemiamuose rinkimuose, kurių didžiausi favoritai yra konservatoriai, o balsavimo fone buvo kampanija, kurią sukrėtė kraštutinių dešiniųjų iškilimas ir dramatiškas JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sėsti su Rusija prie derybų stalo. Kas laukia Ukrainos ketvirtaisiais plataus masto invazijos metais, kai JAV atrodo stoja į Maskvos pusę. „Radarom“ studijoje kalbėję politologai teigė, kad pokyčių bus, tačiau Ukraina nepasiduos ir toliau kovos dėl savo laisvės.

Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

„The Guardian“ užsienio politikos temų apžvalgininkas Simonas Tisdallas pasidalino savo įžvalgomis apie „seną, prieštaringai vertinamą klausimą: ar Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų sujungti savo branduolinių ginklų pajėgumus ir sukurti visos Europos gynybinį branduolinį skydą?“ Nors Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“ ir jam reikia skirti itin didelį dėmesį, ne visi žemyno pareigūnai sutinka užtikrinti saugumą paliekant JAV nuošalyje.

Popiežiaus Pranciškaus būklė lieka kritinė, tačiau 88-erių pontifikas nesusidūrė su naujais kvėpavimo sunkumais, sekmadienį pranešė Vatikanas. Kai kurie kraujo tyrimai rodo pradines, lengvas inkstų problemas, kurios šiuo metu yra kontroliuojamos, teigiama Šventojo Sosto pranešime. Anksčiau sekmadienį Vatikanas buvo pranešęs, kad kritinės būklės popiežius ligoninėje praleido ramią naktį. Šeštadienio vakarą buvo paskelbta, kad popiežių ištiko astmos priepuolis.

Kovo mėnesio pradžioje Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ planuojant rinkti naują vadovybę, į partijos pirmininko pareigas šiuo metu yra keliamos dvi kandidatūros. Tai Eltai šią savaitę patvirtino politinės jėgos administracijos direktorius Liutauras Vičkačka. 

Prezidentas Gitanas Nausėda regiono saugumo klausimus sekmadienį aptarė su Jungtinėse Valstijose viešėjusiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.

„Vaikas turi pasirinkimo teisę, kaip kreiptis į mokytoją. „Tu“, vardu ar dar kaip. Ir joks kreipinys nerodo nepagarbos, apie ką dažnai svarstoma aptariant šią temą. Tai yra susitarimas ir jo paisymas“, – sakė vilnietė pradinių klasių mokytoja Brigita Gaitanži. Jai pritaria ekonomikos mokytoja Edita Naidaitė – šiai pedagogei ir vyresniokai mokiniai sako „tu“. Tiesa, ne visi. 

Trys metai atviros Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir dabar jau kalbama apie taiką. Tik ne tą teisingą, kurios nori ukrainiečiai, o priverstinę, nesąžiningą, dėl kurios už nugarų tariasi Kremlius ir naujoji JAV administracija. Kad ir kuo baigsis tokie pokalbiai, du dalykai yra aiškūs: net ir pavargę, netgi sąjungininkų išduoti ukrainiečiai neketina tiesiog pasiduoti. Juo labiau, kad net pasirašius susitarimą, neabejojama, kad jis tebus laikinas. Ką tai reiškia?

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tiria fronto linijoje naudojamo JAV operatorės „Starlink“ palydovinio ryšio alternatyvas, pasirodžius pranešimams, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti prieigą prie šios paslaugos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Darbą norintys keisti darbuotojai, privalo apie tai informuoti darbdavį ir įteikti jam prašymą atleisti iš darbo. Vis tik darbuotojai skundžiasi, kad ne visi darbdaviai nori lengvai paleisti savo darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.