Kur moterys – ten ir aukštakulniai. Tuo įsitikinusi TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ dalyvė Rūta Stirbytė. Aistrą aukštakulniams klaipėdietė jau pavertė verslu, tačiau ambicinga mergina prisijungti prie savo vizijos bandė įtikinti ir „ryklius“. Rūta, kiek save pamena, visada vaikščiojo su aukštakulniais. Mergina juos vadina moteriškumo simboliu, kurie prideda labai daug vertės, tačiau tuo pačiu ir žalos.

Paprastai, mirus vienam iš sutuoktinių, kitam lieka pusė jo turto, nebent testamente nurodoma kitaip. Vis tik sunkumų iškyla, jei pora kartu gyveno nesusituokę – tokiu atveju net jų bendrai vienoje sąskaitoje kauptais pinigais likęs sugyventinis laisvai naudotis negali. Su tuo susidūrė vilnietė Rima, kuri nesusituokusi kartu su vyru pragyveno 14 metų. Ji nurodė, kad jie pinigais dalijosi draugiškai: abu bendrai už viską mokėjo ir abu kažkiek jų taupė.

Dalis JAV federalinių biurų vadovų ragina nepaklusti naujausiems Elono Musko nurodymams. Savaitgalį milijardierius pareikalavo, kad visi federaliniai darbuotojai pateiktų veiklos ataskaitas arba grės atleidimai. Tam prieštarauja paties prezidento Donaldo Trumpo paskirtas Federalinių tyrimų biuro vadovas ir nacionalinės žvalgybos direktorė. Dėl precedento neturinčių įnirtingų pastangų mažinti federalinių darbuotojų skaičių dešimtys tūkstančių amerikiečių liko be darbo. 

Kritikos dėl pasirinktos retorikos apie šalies saugumo padėtį sulaukęs ministras pirmininkas Gintautas Paluckas kartoja, jog nederėtų panikuoti. Anot premjero, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais, „baimė yra prastas patarėjas“.

Tik jėgos kalbą suprantantį Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sustabdyti gali nebent Jungtinės Amerikos Valstijos, įsitikinęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė ryžtingai atsisakantis tradicinės JAV užsienio politikos, kurią pavadino labai kvaila. „Mano administracija ryžtingai atsisako ankstesnės administracijos ir, atvirai kalbant, praeities užsienio politikos vertybių. Aš susidūriau su labai kvailu užsienio politikos isteblišmentu“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Vašingtone.

Baigiantis Donaldo Trumpo ir Emmanuelio Macrono spaudos konferencijai, pasisakė ir Vladimiras Putinas. Jis sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti su JAV galimybę sumažinti gynybos biudžetų mažinimo galimybę, ir teigė, kad išlaidų sumažinimas 50 proc. būtų „gera idėja“, praneša „Sky News“. V. Putinas taip pat kalbėjo apie karą Ukrainoje ir sakė, kad D. Trumpas nori pagerinti „politinę padėtį“, tačiau pridūrė, kad toks bandymas naudingesnis pačiai Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitikęs su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pabrėžė, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo ir įspėjo dėl pasaulio, kuriame nugali „stipriausiojo teisė“. „Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Ukraina „kelerius pastaruosius metus kovojo už savo nepriklausomybę ir suverenitetą, bet taip pat ir už mūsų kolektyvinį saugumą“, sakė E. Macronas.

Aukštosiose mokyklose mažėja studentų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, per 14 metų studijuojančiųjų sumažėjo daugiau nei 65 tūkst. Anot ekspertų, tokia situacija susiklostė dėl mažėjančio gimstamumo šalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sėdėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete kartu su Prancūzijos prezidentu atsisakė pavadinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi, rašo BBC. Žurnalistui pasiteiravus, ar D. Trumpas taip pat laiko V. Putiną diktatoriumi, kaip ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šis tikino, kad tokių žodžių lengvabūdiškai nevartoja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad Prancūzija būtų pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, o Europos taikos palaikymo pajėgos taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, siekiant sustabdyti karinę padėti, rašo BBC.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad pirmadienį smogė dviem raketų paleidimo vietoms Gazos Ruože po to, kai iš vienos iš jų paleistas sviedinys nukrito palestiniečių teritorijoje.

Paskutinė Miuncheno konferencija rodo, kad euroatlantiniai ir demokratijos principai eižėja, o NATO vienybė svyruoja. Po Rijado susitikimo dar akivaizdžiau, kad Europos ir Amerikos partnerystei – ne patys geriausi laikai. 

Minint trečiąsias Rusijos sukelto karo metines, keli šimtai žmonių pirmadienio pavakare Vilniuje eisena „Ukraina – nedaloma!“ išreiškė palaikymą užpultai šaliai.

„Šis planas yra padėtas tiek ant mano stalo, tiek ant finansų ministro“, – kalbėdamas apie gynybos finansavimą sako ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Anot jo, dalis plano visuomenei bus pristatyta pavasario sesijoje. „Todėl šiandien spurdėti ar kelti kažkokį nepasitikėjimą, neužtikrintumą tikrai nėra jokio reikalo. Tie klausimai yra sprendžiami su didžiausia įmanoma atsakomybe“, – sako G. Paluckas. 

Sekmadienį įvykę pirmalaikiai Vokietijos Bundestago rinkimai prie balsadėžių atviliojo įspūdingą skaičių rinkėjų ir atneša reikšmingų pokyčių šalies politinėje arenoje. Preliminarūs galutiniai rezultatai rodo, kad Friedricho Merzo vedamas krikščionių demokratų CDU/CSU blokas tapo stipriausia jėga. Rinkimų matematika ir tarptautinės realijos stumia konservatorius į socialdemokratų SPD glėbį. 

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Alice Weidel pirmadienį, pasiekusi geriausią per visą istoriją rezultatą rinkimuose, pareiškė sieksianti, kad jos vadovaujama „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) taptų stipriausia šalies partija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptaria „svarbius“ ekonominius susitarimus, apie kuriuos kalbama vykstant diskusijoms dėl karo, prasidėjusio Maskvos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, užbaigimo.

Pirmadienį, minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, Vilniuje surengtos paramos ir solidarumo eitynės „Ukraina – nedaloma!“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti su Volodymyru Zelenskiu dar šią ar kitą savaitę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pasak pranešimo, susitikimas su V. Zelenskiu gali būti surengtas tam, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainos teritorijoje. Kiek anksčiau portalas „Axios“ rašė, kad vienas iš Ukrainos pareigūnų žurnalistams patvirtino, kad esą diskusijos dėl naudingųjų iškasenų jau yra baigtos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje „gali baigtis per kelias savaites“, rašo „SkyNews“. Šį teiginį D. Trumpas žurnalistams išsakė susitikimo metu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Lenkijos ambasadorių Teherane, prieštaraudama Varšuvos pastaboms apie sudaromą „agresijos ašį“ su Rusija, kurias ji pavadino „šališkomis ir nepagrįstomis“.

Nerimaujant dėl sunkiai sergančio popiežiaus Pranciškaus, šv. Petro aikštėje Romoje nuo šiol kiekvieną vakarą bus kalbamas rožinis. Malda bus atvira tikintiesiems iš viso pasaulio. Į pirmąjį rožinį, kuriam vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Petro Parolinas, prie šv. Petro bazilikos laukiama susirenkant ir daug kardinolų.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimas. „Jei norime, kad naujasis procesas duotų rezultatų, Ukraina būtinai turi būti įtraukta į šį procesą ir šis karas turi būti užbaigtas abipusėmis derybomis“, – po kassavaitinio šalies ministrų kabineto posėdžio sakė R. T. Erdoganas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį prieš susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu atkakliai tvirtino, kad agresorė kare Ukrainoje yra Rusija. JAV prezidentas yra melagingai pareiškęs, kad karą su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis pradėjo Kyjivas. „Trejus metus Ukraina drąsiai ir pagarbiai kovoja prieš agresorę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas. „Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta.

Ukraina kariauja ne 3, o 11 metų – taiso visus į Lietuvą atvykę „Azovo“ kariai. 82 dienas Mariupolio apgultį išgyvenę, vėliau dar didesnį pragarą nelaisvėje ištvėrę jauni vyrai atvyko į Lietuvą papasakoti, kokį iš tiesų blogį neša žudiko Putino pakalikai. Kai ateis diena ir baigsis karas – šios Seime skambančios dainos žodžiuose – milijonų ukrainiečių svajonė. „Visi nori taikos, bet kokia kaina?“ – klausia 29-erių „Azovo“ karys Mikita Rohovskojus.

„Roges ruošk vasarą, o pliažus įrenginėk žiemą – nuo šiol Alytuje galėtų atsirasti tokia patarlė“, – savo išmintimi pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasidalijęs miesto meras Nerijus Cesiulis priduria, kad nauja poilsio zona kuriama netoli Antano Juozapavičiaus tilto, panemunės pėsčiųjų ir dviračių take.

Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, rusai skelbia užėmę Bilohorivką, esančią Luhansko kryptyje. Publikuoja vaizdus, kaip iš griuvėsių mojuojama jų trispalviu skuduru.

Startuolis „Nikola“, kuris kadaise žadėjo sukelti revoliuciją elektrinių transporto priemonių rinkoje, patyrė nesėkmę. Nors pradžioje įmonė tvirtino, kad jų sunkvežimiai pralenks rinkos lūkesčius, vėliau paaiškėjo, kad daugelis jų teiginių buvo perdėti.

Aukso kaina pirmadienį pratęsė savo rekordų seriją. Popiet Londono biržoje už Trojos unciją (apie 31,1 gramo) buvo mokama 2 956,192 dolerio – tai iki šiol aukščiausia kaina. Ryte ji dar buvo kiek mažesnė. Prieš tai aukso kaina rekordą gerino praėjusį ketvirtadienį. Auksas brangsta nuo metų pradžios. Per tą laiką tauriojo metalo kaina išaugo 13 proc. Aukso kaina didėjo ir skaičiuojant eurais. Ji popietę siekė 2 824,19 euro.

JAV ragina Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją paremti savo rezoliuciją, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, ir nepritarti jokioms pataisoms ir balsuoti prieš Ukrainos ir Europos sąjungininkių parengtą rezoliuciją, skelbia „Reuters“.

Šiaulių miesto vadovams – galvosopis, ką daryti su Kosto Korsako vardo gatve. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertai nurodė pavadinimą keisti. Nurodymas nevykdomas, bet iškilo nauja iniciatyva – suteikti šiai gatvei partizanų vado, Lietuvos valstybės vadovu pripažinto Adolfo Ramanausko-Vanago vardą.

Kadenciją baigusiam Seimui nepritarus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) siūlymui asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus, šio klausimo imsis nauji parlamentarai. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dar vasario pradžioje inicijavo auditą suaugusiųjų švietimo platformai „Kursuok“ tikrinti, nurodoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.