Rengiantis kovo mėnesį vyksiančiam uždaram saugumo klausimams aptarti skirtam Seimo posėdžiui, parlamento valdyba patobulino patekimo į Seimo plenarinę salę taisykles. Parlamentarai ir kiti uždaro posėdžio dalyviai, taip pat jį aptarnaujantys darbuotojai negalės su savimi  turėti mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir jokios informacijos įrašymo įrangos.

Raudonasis Kryžius trečiadienį perspėjo, kad Migracijos departamentas nesiima pratęsti leidimų gyventi Lietuvoje daliai ukrainiečių, kurie nebeturi galiojančio biometrinio paso.

Kadenciją baigianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragina atsisakyti agitacijos draudimo rinkimų dieną, mažinti rinkimų komisijų narių skaičių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį teigė, kad susitarimas su Ukraina automatiškai užtikrins Ukrainos saugumą šiame regione, rašo BBC. D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios. Jo metu JAV prezidentas teigė, kad naudingųjų iškasenų susitarimas „yra puikus sandoris Ukrainai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Europos gyventojai neturėtų baimintis dėl NATO ateities. Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos visuotinius rinkimus laimėjęs konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pareiškė neturįs „jokių iliuzijų“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir pridūrė, kad „nepriklausomybė nuo JAV“ gynybos srityje yra strateginė būtinybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta paliaubas, jei Rusijos užpultai jo šaliai nebus suteiktos saugumo garantijos. „Mes visi turime suprasti, kad ugnis nebus nutraukta, jei Ukraina neturės saugumo garantijų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive. Karas baigsis tik tada, kai bus tikrumas, kad „ryt vėl neprasidės“, pažymėjo V. Zelenskis. Jis teigė apie tai kalbėsiąs ir planuojamame susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kyjivas ir Vašingtonas sutarė dėl sąlygų sandorio, suteikiančio Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos mineralų išteklių po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis viešai susikivirčijo. Tam tikros svarbios sandorio detalės išlieka neaiškios, kaip kad finansinė vertė ar JAV saugumo garantijos Ukrainai. Toliau apžvelgiame, kas jau žinoma apie susitarimą, kurį D. Trumpas ir V. Zelenskis gali pasirašyti jau šią savaitę.

Teksase nuo tymų mirė vaikas, trečiadienį pranešė valstijos sveikatos apsaugos departamentas – tai pirmoji gyvybė, kurią nusinešė šiuo metu prasidėjęs ir daugiau nei 130 žmonių susargdinęs protrūkis. „Luboke į ligoninę buvo paguldytas neskiepytas mokyklinio amžiaus vaikas, kuriam diagnozuoti tymai“, – nurodoma departamento pranešime spaudai.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas trečiadienio vakarą planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad pabandytų koordinuoti pastangas stiprinti Europos gynybą, pranešė vokiečių žiniasklaida. F. Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus, surinkęs beveik 30 proc.

Lietuvos policija praneša apie naują sukčiavimo būdą – aferistai vis dažniau naudojasi viešai skelbiama informacija apie būtinybę atnaujinti telefono numerius, prasidedančius aštuonetu.

Augant grėsmei Lietuvos saugumui, vis dažniau kalbama apie tai, kad į karinę tarnybą turėtų būti privalomai šaukiami ne tik vyrai, bet ir moterys. Tačiau pasak ekspertų, nors tai padidintų rezervistų atsargas beveik dvigubai, šiuo metu visuomenė vis dar gyvena įsisenėjusiais stereotipais, kad moterims kariuomenėje ne vieta, todėl tokie sprendimai kol kas neatrodo realūs.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per trejus metus ketina sukurti 2 tūkst. naujų ikimokyklinio ugdymo vietų, iki 50 eurų vienam mokiniui padidinti numatytas lėšas vadovėliams įsigyti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipsis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės priimtų sprendimų, susijusių su Ąžuolyno stadiono teritorijos planavimu, pranešė VTPSI.

Visuomenininką ir humoristą Olegą Šurajevą prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl asmens šmeižimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo bei skirti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

„Alytuje man patinka, čia užaugo mano vaikai, jie kalba lietuviškai, bet moka ir ukrainietiškai. Ukrainoje liko mano tėvai, paskutinį kartą ten lankėmės dar prieš kovidą, o po to prasidėjo karas, kuris tęsiasi jau trejus metus ir nežinia kada baigsis...“ – sako ukrainietė Viktorija Procenko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį patvirtino, kad byloje ginčytos pavardžių rašymo taisyklės, nesuteikiančios moterims galimybės pasirinkti pavardę su galūne -a, neprieštarauja Konstitucijai bei Civilinio kodekso nuostatoms dėl šeimos santykių teisinio reguliavimo.

Donaldas Trumpas paviešino keistą vaizdo įrašą, sukurtą dirbtinio intelekto, kur matyti tariamai Gazos Ruožo gyventojai, kuriems iš dangaus lyja doleriais, Viduržemio jūros pakrantėje dygsta nauji viešbučiai ir kazino, o paplūdimyje šoka barzdotos šokėjos. JAV prezidentas dar sausį užsiminė apie planą „tiesiog išvalyti“ Gazos Ruožą ir sakė norintis, kad Egiptas ir Jordanija priimtų palestiniečius iš šios teritorijos.

Per šaudymo incidentą prie teismo pastato Vokietijoje trečiadienį buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė policija. Pasak policijos, ankstyvą popietę gatvėje netoli vakarinio Bylefeldo miesto teismo buvo paleisti keli šūviai. Pareigūnai kol kas neturi informacijos apie nukentėjusiųjų sužeidimų sunkumą. Policija pareiškime nurodė, kad negali atmesti ryšio su teisme nagrinėjama byla.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą, kuriame matyti Gazos Ruožo tariama ateities vizija. Joje vaizduojamos auksinės statulos, barzdotos pilvo šokėjos ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, besideginantis kartu su D. Trumpu.

Policija apklausai sulaikė prorusišką Rumunijos prezidento rinkimų lyderį Caliną Georgescu dėl praėjusių metų lapkritį vykusio prieštaringai vertinamo atšaukto balsavimo, kurį jis laimėjo, skelbia „Politico“.

Respublikonų partijai atstovaujantys JAV Atstovų Rūmų nariai antradienį priėmė savo rezoliuciją dėl biudžeto, kurioje numatyta per 10 metų pritaikyti mokesčių lengvatų, o patį biudžetą apkarpyti mažiausiai 2 trilijonais JAV dolerių.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicinėje taryboje sutarta „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas kol kas neįvardija. „Sutarta judėti į priekį“, – po tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Europa vis nedrįsta panaudoti įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia tris šimtus milijardų eurų. Nors Lietuva ir kitos regiono šalys jau ne vienerius metus kalba, kad tuos pinigus būtina panaudoti Ukrainos labui, tačiau didžiosios Europos valstybės to padaryti nedrįsta – tikėtina, kad bijo, jog taip pasielgus, kiti pasaulio diktatoriai nebenorės saugoti savo kruvinų pinigų Europos bankuose.

Didžiausio Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ akcijos per trejus metus nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios pabrango dešimt kartų, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Rheinmetall“ gamina tankus, karinius sunkvežimius, artileriją, priešlėktuvinius pabūklus ir amuniciją, kovinę įrangą su skaitmeniniais komponentais pėstininkams.

Vienas šaltinis Vatikane nurodė, kad 88 metų popiežius Pranciškus, kuris sunkiai serga ir kovoja su abiejų plaučių plaučių uždegimu, trečiadienį po ramios nakties pakilo iš lovos. Į Romos Gemelli (Džemelio) ligoninę popiežius buvo paguldytas vasario 14 dieną, dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, o tai privertė sunerimti katalikų bendruomenę.

Ukrainos vyriausybė mano, kad iš užsienio namo sugrįš tik nedidelė dalis nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių. Tai laikraščio „Ukrainska Pravda“ renginyje pareiškė nacionalinės vienybės ministras Oleksijus Černyšovas. Pasak jo, vyriausybė skaičiuoja, kad, kai tik šalyje stabilizuosis saugumo situacija, į gimtinę sugrįš apie 30 proc. Ukrainos pabėgėlių. Vien tik ES šalyse iki 2024 m. pabaigos laikiną apsaugos statusą gavo maždaug 4,3 mln. ukrainiečių.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad į bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje turi būti įtrauktos saugumo garantijos, kurios būtų įgyvendinamos NATO kontekste. Taika Ukrainoje „gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Kyjivui bus suteiktos tinkamos saugumo garantijos, kad tai, ką matėme per pastaruosius trejus metus, nepasikartotų (...). Šios saugumo garantijos turi būti įgyvendinamos Atlanto aljanso kontekste“, sakoma jos pranešime spaudai.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino įstatymų pataisų projektų, kuriuos siūlys Seimui kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje. 

Miestuose ar jų savivaldybių teritorijose esantys privatūs miškai gali būti paimami visuomenės poreikiams, jei tai būtina viešajai rekreacijai.

Vilniaus miesto savivaldybė iki ateinančio rudens turės pritaikyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) pastatą Vokietijos brigados karių vaikų ugdymui. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.

„Mano sprendimo kol kas tikrai nereikia“, – į klausimą, ar ketina kandidatuoti socialdemokratų partijos pirmininko rinikimuose, atsako premjeras Gintautas Paluckas. Vyriausybės vadovas žarstė komplimentus Vilijai Blinkevičiūtei, kuri, anot jo, įdėjo daug darbo į Lietuvosp politinį stabilumą.

Vyriausybė pritarė premjero Gintauto Palucko iniciatyvai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, tačiau siūlo ją kelti ne iki 20, bet iki 14 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio – 980 eurų. Tokį siūlymą numatančią Vyriausybės išvadą Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu. Išmoka gimus vaikui išaugtų maždaug 200 eurų Jei Seimas pritartų Vyriausybės pastaboms, išmoka gimus vaikui išaugtų maždaug 200 eurų – nuo 770 iki 980 eurų.

JAV ir Europos automobilių pramonės milžinė „Stellantis“, vienijanti „Jeep“, „Fiat“, „Citroen“, „Peugeot“ gamintojus, grynojo pelno 2024-aisiais uždirbo per triskart mažiau, pardavimams kiekybine išraiška sunykus 12 proc., o vien Šiaurės Amerikos rinkoje – ketvirtadaliu, Europoje – dešimtadaliu. Anot grupės pranešimo, grynasis pelnas sumenko nuo 18,6 mlrd. eurų užpernai iki 5,5 mlrd. eurų pernai, pardavimų pajamoms mažėjus nuo 189,5 mlrd. iki 156,9 mlrd. eurų.

Vyriausybei ruošiant kai kurių mokesčių pertvarką, premjeras Gintautas Paluckas mano, jog nuo šių metų vienu procentiniu punktu padidintas pelno mokestis galėtų didėti dar 1–2 punktais. „Pelno mokestis tikrai galėtų būti ir 1, ir 2 proc. didesnis. Tai mūsų verslo konkurencingumo niekaip nemažintų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.