Ukraina jau gavo 90 proc. ginkluotės, kurią Joe Bideno administracija skyrė pagal ankstesnius karinės pagalbos paketus, skelbia „ABC News“. Ši informacija pasirodė po to, kai JAV pristabdė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai. Per pastaruosius kelis mėnesius buvusio prezidento J. Bideno administracija paskelbė apie keturis 3 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketus Ukrainai, į kuriuos buvo įtraukta itin svarbi kariuomenei amunicija ir prieštankinės sistemos. 90 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pavedė Ukrainos gynybos ministrui, žvalgybos vadovams ir diplomatams susisiekti su savo kolegomis Jungtinėse Valstijose ir gauti oficialią informaciją apie ginkluotė tiekimo galimą nutraukimą. „Šiandien daugeliui kyla vienas klausimas: kas bus toliau su JAV pagalba? Žmonės neturėtų spėlioti. Ukraina ir Amerika nusipelno svarbaus dialogo, aiškios viena kitos pozicijos“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) neutralizavo nusikalstamą grupuotę, kuri Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu padeginėjo kariškių automobilius Dnipropetrovsko srityje. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST. Bylos medžiaga rodo, kad kaltinamieji veikė pagal Rusijos FSB nurodymus, o jų svarbiausias taikinys buvo Gynybos pajėgų tarnybinis transportas. Ėmęsi kompleksinių priemonių, UST tyrėjai ir kibernetikos specialistai sulaikė keturis priešo grupuotės narius netoli Pavlohrado.

Taivano gynybos ministras teigia, jog sala planuoja padidinti gynybos išlaidas „greitai besikeičiančios tarptautinės situacijos ir kylančios oponentų grėsmės“ akivaizdoje.

Artėjant specialiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) turės progą parodyti, ar geba priimti sprendimus dėl Bendrijos ir Ukrainos saugumo.

Latvijos vyriausybė antradienį patvirtino Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, kuriomis Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bus draudžiama užimti vadovaujančias pareigas šalies ypatingos svarbos infrastruktūros įmonėse.

Italijos vicepremjeras Antonio Tajanis antradienį išreiškė pritarimą 800 mlrd. eurų vertės „Europos apginklavimo planui“, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje. A. Tajanis, kuris taip pat yra ir Italijos užsienio reikalų ministras, socialiniame tinkle „X“ ragino įgyvendinti šį planą. „Puiku, U. von der Leyen, galų gale imamasi konkrečių žingsnių sukurti nepakeičiamą Europos gynybą.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia Ukrainos rėmėja, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, amerikiečiai skiria tiek, kiek ir kitos likusios šalys, remiančios ukrainiečius. Mūsų politikai ir ekspertai sako, kad dabar teks pasitempti Europai – paramą reikia dvigubinti. Tiesa, tai nebus lengva padaryti, nes kai kurios amerikietiškos ginklų sistemos yra kur kas pranašesnės, nei gaminamos kitose šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo Ukrainoje užbaigimas gali suteikti Rusijai galimybę vykdyti daugiau priešiškos veiklos kaimyninėje Suomijoje ir Europoje, antradienį pareiškė suomių žvalgybos agentūra „Supo“. „Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos ištekliai bus atlaisvinti ir galės būti panaudoti kitur“, – teigiama agentūros 2025-ųjų nacionalinio saugumo ataskaitoje.

Antradienį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as neigė kritikavęs Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, kai išsakė pastabas apie šalių, remiančių galimas Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, karinius gebėjimus. Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė esančios pasirengusios siųsti karius į Ukrainą palaikyti taikos. Pirmadienį interviu „Fox News“ J. D. Vance'as reagavo į šį pasiūlymą, pasityčiojęs iš galimybės pasiųsti „20 tūkst.

Buvęs Lenkijos generalinio štabo viršininkas Rajmundas Andrzejczakas sako, kad politikai ir žiniasklaidos atstovai per daug laiko praleidžia kalbėdami apie turimą ginkluotę arba spėliodami, kada gali prasidėti karas, o ne rimtai stiprindami valstybę. Plačiau apie tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu su R. Andrzejczaku. Kaip Lietuva ruošiasi karui? Manau, kad Lietuva daro labai didelę pažangą.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pranešė, kad JAV pradėjo prekybos karą prieš „savo artimiausią sąjungininkę ir partnerę Kanadą“. Jis taip pat pareiškė, kad „kanadiečiai yra mąstantys, bet nesitrauks iš kovos, kai ant kortos pastatytas šalies likimas“. „Šiandien JAV pradėjo prekybos karą prieš Kanadą: savo artimiausią partnerę ir sąjungininkę – artimiausią draugą. Kanadiečiai yra mąstantys, bet mes neatsitrauksime be kovos.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad buvusio bendražygio Ramūno Karbauskio pasitraukimas iš politikos nėra veiksnys, keisiantis jo požiūrį į bendrą darbą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Anot politiko, viskas priklausys ne nuo naujo šios opozicinės jėgos pirmininko pavardės, o nuo tolimesnio „valstiečių“ požiūrio į svarbiausius gynybos bei užsienio politikos klausimus.

Premjeras Gintautas Paluckas ramina ir ragina nedaryti skubotų išvadų dėl JAV veiksmų, šiai sustabdžius paramą Ukrainai: „Rusija tikrai džiaugiasi kiekvienu kandžiu ar neišlaikytu pareiškimu JAV atžvilgiu.“

Valdančiajai koalicijai priklausantis „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neišvyko į Jungtines Valstijas dėl apgavystės, bet kritikuoja prezidentą Gitaną Nausėdą, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu ne buria Rytų Europos valstybes, o dalyvauja Knygų mugėje ar su Lietuvos piligrimais vieši Italijoje. 

Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti visą JAV pagalbą Ukrainai yra skaudus smūgis – ne tik Kyjivui, bet ir sąjungininkėms Europoje, mėginančioms įtikinti JAV administraciją tęsti paramą. Tai ne pirmas kartas, kai JAV sulaiko karinę pagalbą. Kongreso respublikonai 2023 m. vasarą blokavo tuometinio prezidento Joe Bideno didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tada Ukrainai vos pavyko su Europos pagalba papildyti savo turimas amunicijos atsargas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nurodė, kad trečiadienį Paryžiuje surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Susitikimas įvyks likus dienai iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Bendrijos nariai sieks susitarti dėl bendrų paramos Ukrainai veiksmų. „Rytoj Paryžiuje susitiksiu su Prancūzijos prezidentu“, – antradienį per susitikimą su žiniasklaida pareiškė V. Orbanas.

Sugriežtinus kelionių į Baltarusiją tvarką, kirsti sieną leidžiama tik vykstant motorine transporto priemone. Tačiau dalis keliautojų randa išeičių: pasienyje išsinuomoja motorolerį ir juo pervažiuoja valstybių sieną. 

Darbo vietoje neblaivus įkliuvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas atleistas iš tarnybos.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta bauda 4,7 tūkst. eurų bauda.

Laikinai okupuotame Kryme, Sakų mieste, degė radiolokacijos stotis, priklausanti zenitinių raketų kompleksui S-300/S-400. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien Sakuose – ugnies šou. Eupatorijos greitkelyje apie vidurdienį linksmai liepsnojo radiolokacijos stotis, priklausanti zenitinių raketų kompleksui S-300/S-400", - sakoma pranešime. Pažymima, kad radiolokacijos stotis 96L6E kainuoja dešimtis milijonų dolerių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti visą karinę pagalbą Ukrainai nėra naudingas Lenkijos saugumui, pareiškė Lenkijos gynybos viceministras. „Lenkijoje turime skirtingas politines partijas ir turime skirtingas nuomones dėl pagalbos Ukrainai ar karo padėties, tačiau vienas dalykas yra aiškus: kol Ukraina kariauja, prie savo sienų neturėsime Rusijos kariuomenės“, – antradienį per Lenkijos radijo stotį „Radio Zet“ sakė Cezary Tomczykas.

Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – per rytinį apšaudymą buvo sužeista 71 metų moteris. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinė administracija. „Iš Antonivkos į vieną iš Chersono ligoninių nuvežta 71 metų moteris“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, apie 9.00 val. ji per rusų apšaudymą patyrė sprogimo sukeltą traumą.

„Deja, tenka konstatuoti faktą, kad pasikliauti tuo strateginiu partneriu (JAV) ateityje gali būti vis sunkiau ir sunkiau“, – antradienį po žinios apie JAV nutraukiamą paramą Ukrainai sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Kokį atsaką naujojoje pasaulio politinėje realybėje pasiūlys Europa ir kaip atsilaikyti Lietuvai, jeigu tarptautinę teisę ir vertybėmis grįstą požiūrį išstums trumpistinė ideologija? Apie tai LRT TELEVIZIJOS studijoje diskutavo politikai ir ekspertai. „Galbūt Europos Sąjungai (ES) verta atsisėsti ir pasikalbėti su kinais? Londone mes matėme Turkiją, kuri sėdėjo kartu prie derybų stalo. Turkija buvo labai kritikuojama ir dėl žmogaus teisių, ir dėl kitų dalykų. Taip, tai pavojinga, bet galima žaisti nesudedant visų kiaušinių į vieną krepšį ir daryti spaudimą tiems patiems amerikiečiams“, – svarstė politologė Margarita Šešelgytė. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) praneša, kad ateinančios dvi dienos bus vėjuotos, tačiau nuo ketvirtadienio keletui dienų įsivyraus sausi ir ypač šilti orai. Pasak meteorologų, labai tikėtina, jog bus išmatuoti mažiausiai du šilumos rekordai.

Latvijoje praėjusį mėnesį verslo aplinkos vertinimai pagerėjo apdirbamojoje pramonėje, statybų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje, bet pablogėjo mažmeninėje prekyboje, skelbia tokius tyrimus reguliariai atliekanti nacionalinė statistikos tarnyba.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. Tad, kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Pricer.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus aplinkos tvarkymo darbams, svarbu atsakingai rūpintis susidarančiomis žaliosiomis atliekomis – pernykščiais lapais, nugenėtomis medžių bei krūmų šakomis, sausa žole, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime. Aplinkosaugininkai primena, kad šias atliekas galima kompostuoti, išvežti į specialias surinkimo aikšteles arba atiduoti atliekų tvarkytojams.

Remigijus Žemaitaitis šiandien savo feisbuko paskyroje paviešino, kad buvo apgautas dėl kvietimo susitikti su Jungtinių Valstijų Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) atstovais. Pasak jo paties, viskas išaiškėjo jau nuvykus į oro uostą, kai suprato, kad jam atsiųsti bilietai buvo netikri.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus antradienį JAV sustabdytos karinės pagalbos. Tuo metu Lietuva, akcentuoja ministras pirmininkas, šiuo klausimu turėtų susilaikyti nuo „kandžių pareiškimų“ Vašingtono atžvilgiu.

Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į besikeičiančias grėsmes ir rizikas, patvirtino naują krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tvarkos aprašą, nurodoma pranešime.

Nepaisant „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad valdantieji nėra susiskaldę užsienio politikos klausimais. Kita vertus, premjeras leidžia suprasti, kad dalis politikų galėtų imtis daugiau iniciatyvos šioje srityje.

Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, jog JAV tarifai Kanadai ir Meksikai kelia grėsmę transatlantiniam ekonominiam stabilumui, gali pakenkti globaliai prekybai, bei ragino Jungtines Valstijas atšaukti šį sprendimą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pareiškė, kad žydų valstybė reikalauja visiškai demilitarizuoti Gazos Ruožą ir islamistų grupuočių atsitraukimo iš šios teritorijos, kad būtų pradėtos derybos dėl antrojo paliaubų etapo. „Nesame susitarę dėl antrojo etapo. Reikalaujame visiškos Gazos demilitarizacijos, „Hamas“ ir „Islamo džihado“ pasitraukimo ir mūsų įkaitų grąžinimo.