Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išteisinus „čekiukų“ byloje nuteistą buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, šis sako, kad teismo sprendimas jam buvęs netikėtas. Paklaustas, ką planuoja ateityje ir ar grįžtų atgal į politiką, M. Sinkevičius sako, kad bylinėjimasis jam labai daug kainavo. Buvęs meras sako dar nenusprendęs, ar grįžtų atgal į politiko kelią.

Gyventojai nebegali dalies savo sumokėto pajamų mokesčio (GPM) skirti Krašto apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms. Prieš dvejus metus Seimo priimtas įstatymo pataisas dabartiniai parlamentarai vertina skirtingai. Vieni ragina padaryti išimtį kariuomenei ar Gynybos fondui. Kiti sako, kad galiojanti tvarka – teisinga, nes gynyba turi būti finansuojama iš biudžeto.

Vadinamojoje „čekiukų“ byloje trečiadienį išteisintas buvęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia kol kas neturįs sprendimo dėl tolesnės savo ateities politikoje.

Ketvirtadienį mūsų šalies orus lems anticiklono šiaurinis pakraštys, kuris atneš saulėtus orus ir vakarop beveik pilnai prasklaidys debesys.

Pietų Afrika trečiadienį pasmerkė Izraelio savaitgalį nustatytus paramos tiekimo ribojimus į karo nuniokotą Gazos Ruožą bei teigė, jog žydų valstybė naudoja badą kaip karo įrankį. Sausį įsigaliojusios trapios paliaubos leido į Gazos Ruožą įvežti daugiau humanitarinės pagalbos, tačiau sekmadienį Izraelis paskelbė tol blokuosiantis siuntas, kol „Hamas“ priims siūlomus terminus dėl paliaubų pratęsimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad taikos susitarimo atveju Europos kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje kaip taikdariai. Trečiadienį E. Macronas kreipėsi į tautą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad agresyvus Rusijos elgesys, jo teigimu, „neturi ribų“. Jis pridūrė, kad Prancūzija ir jos sąjungininkės Europoje turi reaguoti į šią agresiją. „Rusija tapo, šiuo momentu, kuriuo kalbu su jumis, ir artimiausiems metams, grėsme Prancūzijai ir Europai (...). Būtų beprotybė likti stebėtoju šiame pavojingame pasaulyje“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Vilniaus miestas pirks 161 naują nulinės taršos autobusą, kurie į gatves turėtų išriedėti 2026–2027 metais. Savivaldybės tarybos sprendimu bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) keliais etapais įsigis 145 elektrinius ir 16 vandeniliu varomų autobusų, trečiadienį pranešė miesto valdžia. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad nauji autobusai pakeis taršius ir nusidėvėjusius autobusus.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Kiekvieną mėnesį gyventojai nuperka tūkstančius naudotų automobilių, o kai kurie pardavėjai bando nuslėpti jų istoriją ir taip uždirbti daugiau. Tačiau retas žino, kad visai neseniai buvo atverta daugiau duomenų apie transporto priemones. O tam, kad patikrintumėte, pavyzdžiui, automobilio istoriją, mokėti papildomai nieko nereikės. Kad patikrintų transporto priemonės istoriją, ne vienas vairuotojas turi papildomai sumokėti skirtingoms bendrovėms.

Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija trečiadienį paragino Izraelį užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos į Gazos Ruožą tiekimą. Gazos Ruože pasibaigus pirmajam trapių paliaubų etapui, Izraelis anksčiau sekmadienį paskelbė stabdantis prekių ir atsargų įvežimą į teritoriją. Izraelio teigimu, humanitarinė pagalba bus stabdoma tol, kol islamistų grupuotė „Hamas“ priims antrojo paliaubų etapo sąlygas.

Donaldo Trumpo kalba prikaustė viso pasaulio dėmesį, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų politikai ir apžvalgininkai sako, kad nieko naujo neišgirdo, bet pripažįsta, kad dėmesio Europai ir NATO aljansui tikėjosi daugiau. Tam turi ir paaiškinimą – esą Trumpas kol kas neturi kuo pasigirti užsienio politikos srityje. Nors skamba ir nuomonė, kad Trumpui užsienio politika viso labo tėra verslo interesai.

 „Aušrietį“ Remigijų Žemaitaitį apgavęs Vašingtono administracijos atstovu prisistatęs anonimas dėl savo poelgio nesigėdija. Visgi, pastarojo nuomone, gėdingai į R. Žemaitaičio planuotą kelionę sureagavo premjeras Gintautas Paluckas. 

Aukščiausiasis Teismas čekiukų byloje išteisino buvusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Jis pats neslepia, kad teismo sprendimas jį išteisinti nustebino. LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ politikas sakė dar nežinantis, ar nori grįžti į politiką.

Dar vienas gynybinis aljansas NATO viduje, kuris apimtų Skandinavijos, Baltijos ir Lenkijos šalis? Galbūt misija ir įmanoma, LRT.lt sako kalbinti pašnekovai, tačiau stokojama vieno lyderio, galinčio imtis iniciatyvos, trūksta ir pratybų. Lenkijos buvęs karininkas net braižo paraleles su Abiejų Tautų Respublika, kurią pavadino mažąja tų laikų NATO.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį nusprendė dalyvauti Europos jaunimo sostinės 2028 titulo atrankoje. 

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) trečiadienį nutraukus „čekiukų“ bylą buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus atžvilgiu, teisėjai sako, kad suformuota praktika nebūtinai darys poveikį kitoms panašioms byloms.

Siekdama į rajoną pritraukti trūkstamų policijos pareigūnų, Klaipėdos rajono savivaldybė tam skirs daugiau lėšų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime. Susitikimo tikslas – įtvirtinti bloko paramą Kyjivo trejus metus trunkančiai kovai su Rusijos plataus masto invazija. „Prezidentas Zelenskis asmeniškai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum trečiadienį pareiškė, kad dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų plataus masto muitų šalis esant reikalui ieškos kitų prekybos partnerių. Prezidentė pareiškė, kad Meksika turi priimti „svarbius šalies ateičiai sprendimus“ ir kad „prireikus bus ieškoma kitų prekybos partnerių“. Dieną prieš C. Sheinbaum nurodė, kad įves atsakomuosius muitus Jungtinėms Valstijoms.

Po to, kai tikėtinas būsimas kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad jo vyriausybė smarkiai padidins išlaidas gynybai, Vokietija, regis, ketina apsiginkluoti taip, kaip dar nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šis pranešimas reiškia, jog, Europai ruošiantis silpnėjančios JAV apsaugos galimybei, Vokietija turės atšaukti savo konstituciškai įtvirtintą „skolos stabdį“, kad galėtų pakelti savo gynybos biudžetą 100 mlrd. eurų per metus.

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, JAV pareigūnai ABC pranešė, kad iš pastarųjų J. Bideno skirtų 4 karinės pagalbos paketų apie 90 proc. ginkluotės ir įrangos jau buvo pasiekę Ukrainą iki D. Trumpo sprendimo sustabdyti karinę paramą kariaujančiai šaliai.

„Aušrietį“ Remigijų Žemaitaitį apgavęs Vašingtono administracijos atstovu prisistatęs anonimas dėl savo poelgio nesigėdija. Visgi, pastarojo nuomone, gėdingai į R. Žemaitaičio planuotą kelionę sureagavo premjeras Gintautas Paluckas.

Šiuo metu JAV viešintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad dar niekada nebuvo patekęs į tokią situaciją. Jo teigimu, net patys respublikonai yra įbauginti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo šantažo, todėl bijo atvirai reikšti savo nuomonę, vadinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną agresoriumi ar kritikuoti sprendimą nutraukti karinę paramą Ukrainai.

Rumunija trečiadienį nurodė iš šalies išvykti dviem aukšto rango Rusijos diplomatams, pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad iš šalies išsiunčiami sunkius nusikaltimus padarę imigrantai, informuoja naujienų agentūra PAP.

Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino trečiadienį pareiškė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas „meluoja“, sakydamas, kad pradėjo Panamos kanalo susigrąžinimo procesą. 

Baltijos šalims vasario pradžioje prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, „Litgrid“ tapo 13-ąją elektros perdavimo sistemos operatore, prisijungusia prie europinės dažnio atkūrimo rezervų platformos PICASSO. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, Lietuvos integracija į Europos elektros sistemą vyko palaipsniui.

JAV milijardieriui ir Donaldo Trumpo artimam sąjungininkui Elonui Muskui prieš praėjusį mėnesį vykusius Vokietijos parlamento rinkimus parėmus kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, jo valdomos „Tesla“ pardavimai didžiausioje Europos rinkoje vasarį sunyko 76 procentais. Vokietijos federalinės transporto tarnybos KBA duomenimis, per praėjusį mėnesį šalyje užregistruoti tik 1429 nauji „Tesla“ elektromobiliai – 76 proc. mažiau nei pernai vasarį.

Vokietijos farmacijos ir agrochemijos įmonės „Bayer“, kurios pelnas 2024 m. vėl traukėsi, laukia dar vieneri sunkūs metai, o jos finansiniai rezultatai greičiausiai išliks prasti, įspėjo įmonės vadovas trečiadienį. Vis dėlto generalinis direktorius Billas Andersonas pažymėjo, kad tikisi išvesti įmonę aklavietės. Nuo 2026 m. „Bayer“ veiklos rezultatai turėtų pradėti taisytis – visų pirma dėl restruktūrizacijos, sakė B. Andersonas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išteisino „čekiukų“ byloje nuteistą buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių.

Aukščiausiojo Teismo trečiadienį išteisinto Mindaugo Sinkevičiaus mandatas yra panaikintas, tai reiškia, jog į Jonavos rajono mero pareigas grįžti negali, BNS nurodė Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) išteisinus vadinamojoje „čekiukų“ byloje žemesnės instancijos teismo nuteistą Mindaugą Sinkevičių, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sveikina šį sprendimą ir sako, jog buvęs bendražygis gali atnaujinti narystę politinės jėgos gretose. Visgi, europarlamentarė kelia klausimą, kas atlygins patirtą žalą buvusiam Jonavos merui.

Kremlius yra vis labiau susirūpinęs, kad išryškėjęs ginčas tarp JAV ir Ukrainos gali pakirsti bet kokį potencialų susitarimą tarp Vašingtono ir Maskvos, Rusijos leidiniui „The Moscow Times“ sakė anonimiškai kalbėję šaltiniai.

Remiantis „Deloitte“ ataskaita, iki 2035 m. Lenkija išleis gynybai beveik pusę trilijono eurų. Planuojamos išlaidos yra daug didesnės nei 2014–2024 m., kai Lenkija investavo į gynybą 825 mlrd. zmotų (198,5 mlrd. eurų). 2025 m. šios išlaidos bus didžiausios ir sieks 4,7 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikimasi, kad ateinančiais metais investicijų į gynybą lygis stabilizuosis ties maždaug 4 proc.