Už transatlantinių santykių stiprinimą buvusiai Lietuvos premjerei konservatorei Ingridai Šimonytei skirta JAV diplomato Henry Kissingerio premija.

Lenkijos mokyklose įvestos privalomos saugos pamokos, per kurias moksleiviai mokomi naudotis ginklu. Kai kurie Seimo nariai sako, kad pokyčių reikėtų ir Lietuvos švietimo įstaigose – moksleiviams itin trūksta praktinių žinių. Ne tik, kaip naudoti ginklą, bet ir kaip užsidėti dujokaukę, pasiekti slėptuvę.

Savo biografinėje knygoje prezidentas Gitanas Nausėda teigia norintis atgaivinti diskusijas dėl Civilinio kodekso pataisų, kurios sureguliuotų tos pačios lyties porų teisės, o Stambulo konvenciją vadina naujojo Seimo atsakomybe. Bet naujoji valdančioji koalicija sako – kol kas jos prioritetai kiti ir šių įstatymų nešti į Seimą neplanuoja. „Nemuno aušros“ lyderis pažymi – prezidentas pats gali parodyti iniciatyvą. 

2022 m. birželį, kai Rusijos kariuomenė buvo ką tik okupavusi derlingas Pietų Ukrainos žemes, promaskvietiškas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka gyrėsi, kad Europoje auga baltarusiško rapsų aliejaus paklausa. 

Per Izraelio atakas Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, per 48 valandas žuvo mažiausiai 130 žmonių. Per šį laikotarpį dar 263 asmenys buvo sužeisti, šeštadienį pranešė „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos institucijos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Reuters“.

JAV universitetai nuogąstauja dėl akademinės ir žodžio laisvės, Donaldo Trumpo administracijai siekiant deportuoti propalestinietiškų pažiūrų aktyvistą. Kolumbijos universiteto studentą Machmudą Chalilį, pernai organizavusį protestus, šalies tarnybos suėmė nepateikusios arešto orderio ir nori jį išsiųsti, nors šis turi nuolatinį leidimą gyventi.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir gynybos ministras Israelis Katzas vėlų šeštadienio vakarą įsakė surengti „antrąją bangą smūgių prieš dešimtis „Hezbollah“ taikinių Libane“, pranešė gynybos ministerija.

Teisingumo ministrui Rimantui Mockui suabejojus, ar šiuo metu Lietuvoje reikia statyti naują kalėjimą, Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) atkreipė dėmesį, jog įkalinimo įstaigos statybos jau prasidėjusios. LKT plačiau nekomentuoja ministro teiginių, tačiau primena, kad Lietuva yra sulaukusi tarptautinių institucijų kritikos dėl kalinimo sąlygų.

Paprastai po vestuvių sutuoktiniai gyvena kartu, turtas būna bendras ir susituokti su kitais žmonėmis nėra galimybės. Vis tik keblumų gali kilti dėl užsienio šalyse sudarytomis santuokomis, kai apie jas niekas nežino. Tuomet, regis, galima ir tuoktis su kitais, ir pretenduoti į bendrą turtą, o išsiskirti – ne taip ir lengva.

58-erių Andrejus Jeršovas stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl itin žiaurios žmonos žmogžudystės: jis kaltinamas miegančiai aukai dūręs 48 kartus. Likus kelioms valandoms iki egzekucijos moteris kreipėsi pagalbos į policiją, bet vyrą išsivežę pareigūnai jį netrukus paleido.

„Vaizdingai šnekant, tai kalbėjosi du telefoniniai sukčiai“, – taip JAV ir Rusijos vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbį Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ apibūdino rašytojas Aidas Puklevičius.

Ant Turto banko pastato sienos kabėjusi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta buvo pašalinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, praneša Šiaulių rajono savivaldybė.

Jau pirmadienį Saudo Arabijoje turėtų prasidėti pirmos – tiesa netiesioginės – Ukrainos ir Rusijos derybos, kurioms tarpininkaus amerikiečiai. D. Trumpo pasiuntinys Styvas Vitkofas, duodamas interviu prorusiškam žurnalistui Takeriui Karlsonui, pareiškė, jog tikisi per artimiausią savaitę su Kyjivu ir Maskva susitarti dėl paliaubų jūroje. Tuo pat metu jis pažėrė rusiškų naratyvų apie okupuotas Ukrainos teritorijas ir atskleidė, ką Putinas jam pasakojo Maskvoje bandydamas įsiteikti D. Trumpui.

Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Pokrovsko mieste šeštadienį žuvo du civiliai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. Pradėtas tyrimas. Kokį ginklą naudojo rusai, kol kas nenustatyta, nurodoma pranešime. Okupantai miestą apšaudė 13.30 val. Žuvusieji yra 41 metų vyras ir 66-erių moteris.

Stambulo meras Ekremas Imamoglu šeštadienį policijai pareiškė, jog kaltinimai, dėl kurių jis buvo suimtas, yra „amoralūs ir nepagrįsti“, rašoma merijos paskelbtame mero pareiškime. „Amoralūs ir nepagrįsti kaltinimai, nukreipti prieš mane.

Nuo viešai demonstruoto prabangaus milijonieriaus gyvenimo iki kalinio duonos – tokio likimo sulaukė Ignas Jomantas. Teistumą dėl neteisėtai laikyto ginklo ir mokesčių slėpimo uždirbęs vyrą, anot teismo, akivaizdžiai nerodė noro keistis.

Rudenį Lietuvoje bus pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. Kai kuriose parduotuvėse pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). „Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama. Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pripažįsta, kad parlamente esama „alternatyvioje realybėje“ gyvenančių politikų. Visgi, ar tokių parlamentarų daug valdančioje daugumoje ir konkrečiai „Nemuno aušros“ gretose – ministrė nelinkusi detalizuoti.

Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) įregistravo įstatymo pataisas, kurios, Seimui jas priėmus, leistų Pavilnių regioniniame parke įrengti laikinus pastatus ir taip užtikrinti stipresnę prezidento Gitano Nausėdos apsaugą, skelbia naujienų portalas „15min“.

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki – neaiški, tačiau įtariama, jog tai gali būti savavališka veikla.

Sunkiai rusą sutuoktinį sužalojusiai moteriai Klaipėdos apygardos teismas skyrė penkerius metus laisvės atėmimo. Prokuratūra prašė ją nubausti dėl pasikėsinimo nužudyti, reiškiant neapykantą dėl vyro tautybės, tačiau teismas nusikaltimą perkvalifikavo į sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis, tris dešimtis metų kartu Klaipėdos apskrityje gyvenanti ir išgerti mėgstanti pora jau seniai smarkiai nesutaria.

Kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis žinojo, kad griauna Europos saugumo tvarką. Tačiau tai buvo labiau taktinis ėjimas nei apskaičiuota strategija, ir jis negalėjo numatyti, kas bus daroma vėliau. Nors JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus užklupo Europą narsi našta, jis vis dar gali sutrukdyti V. Putinui išeiti kaip laimėtojui, rašo „Kyiv Independent“ autorius Shlomo Ben-Ami.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, britų duomenimis, daro spaudimą ukrainiečiams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, kad jie priimtų Rusijos pilietybę. Britų Gynybos ministerija savo reguliariai skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą nurodo, kad V. Putinas šią savaitę pasirašė dekretą, kuris okupuotose žemėse gyvenančius Ukrainos piliečius įpareigoja iki 2025 m. rugsėjo 10 d. „susitvarkyti savo teisinį statusą“ arba palikti teritoriją.

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki – neaiški, tačiau įtariama, jog tai gali būti savavališka veikla.

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pripažįsta, kad parlamente esama „alternatyvioje realybėje“ gyvenančių politikų. Visgi, ar tokių parlamentarų daug valdančioje daugumoje ir konkrečiai „Nemuno aušros“ gretose – ministrė nelinkusi detalizuoti.

Prezidento rūmų Baltojoje salėje šeštadienį paminėtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.

Automatinis parašų prietaisas (angl. autopen), išgarsintas Thomo Jeffersono, atsidūrė naujo skandalo įkarštyje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino savo pirmtaką Joe Bideną piktnaudžiavimu šiuo įrenginiu. Paradoksalu, tačiau analizė rodo, jog automatinius parašus ne kartą naudojo ir pats D. Trumpas bei Barackas Obama. 2011 m. gegužės mėn.

„Hamas“ šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas iškraipant tiesą pareiškimu, kad ši palestiniečių islamistų grupuotė atsisakydama paleisti įkaitus pasirinko karą su Izraeliu. „Teiginys, kad „Hamas“ pasirinko karą vietoje įkaitų paleidimo, yra faktų iškraipymas“, – sakoma „Hamas“ pareiškime. Jis buvo paskelbtas reaguojant į JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovo Briano Hugheso (Brajano Hjuzo) antradienį pareikštus kaltinimus.

Kinijos diplomatai Briuselyje teiravosi Europos Sąjungos vadovaujančių institucijų atstovų, kaip ES vertintų galimą KLR dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Ukrainoje. Tai pranešė Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, rašo „Ukrinform“. Briuselis mano, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje gali tapti veiksniu, priversiančiu Maskvą persvarstyti savo neigiamą požiūrį į taikdarius.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad jau kelios savaitės yra svarstoma galimybė į Ukrainą kartu su sąjungininkais siųsti taikdarius, jei bus pasiektos paliaubas Rusijos sukeltame kare. Ministrės teigimu, šį klausimą ji aptarė su prezidentu bei kariuomenės vadu ir šį šeštadienį Prezidentūroje vykusio Birutiečių draugijos šimtmečio minėjimo paraštėse.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė naudojo ne tik sunkiąją techniką ir aviaciją: pasitelktos diversinės žvalgybinės grupės, kurių tikslas – kelti chaosą ir paniką, naikinti svarbius objektus, žudyti bei grobti žmones. Analogiškų grėsmių gali sulaukti ir Lietuva, turinti sienas su dviem nedraugiškomis valstybėmis. Šių grupių išpuoliai nebūtinai turi būti siejami su plataus masto ginkluota agresija, jie gali būti sudedamoji hibridinio karo dalis.

„Mielas Gintautai, tau nepavyko pateisinti lūkesčių“, – tokiais žodžiais į tuometį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką, dabartinį premjerą Gintautą Palucką po pralaimėtų 2020 metų Seimo rinkimų kreipėsi partiečiai. Po jų G. Paluckas partijos pirmininko postą paliko nesulaukęs kadencijos pabaigos. Dabartinei didžiausios Lietuvoje partijos lyderei Vilijai Blinkevičiūtei pranešus, kad partijos vadovės posto dar kartą ji nesieks, kyla klausimas, kas galėtų vadovauti LSDP. „Delfi“ primena visas karštas emocijos, kurios privertė G. Palucką pasitraukti.

Šeštadienį sostinės Vinco Kudirkos ir Simono Daukanto aikštėse kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą „Palestina bus laisva“. Aktyvistai taip siekia išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos valdžios parama Izraeliui bei palaikyti palestiniečius.