Sekmadienį Vilniuje vyko ilgai planuotas protestas prieš Vyriausybės siūlomą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį „NT mokesčiams ne“. Jau ne pirmą kartą po tokio protesto kyla klausimas, kiek jame buvo dalyvių?

Jei vaikas mokykloje nesijaučia gerai – jokie mokslai nelįs jam į galvą. Tuo įsitikinusi mokytoja Rita Kirdeikienė, kuri kas rytą pasitinka savo pirmokus Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje, toje pačioje, kur pati kadaise pradėjo savo kelią kaip mokinė. Nors nuo pirmos klasės prabėgo daug metų, Ritos profesinis tikslas nepasikeitė nuo tos akimirkos, kai ji pirmą kartą išgirdo klausimą „kuo norėtum būti užaugusi?“.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 71,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno, išmokės 64,1 mln. eurų dividendų, arba 11 centų akcijai. Tam pirmadienį pritarė bendrovės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“. Pernai „Telia Lietuva“ dividendams skyrė 52,4 mln. eurų, arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai šiemet sprendė dėl 190,16 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio į kitus finansinius metus perkėlė 126,1 mln. eurų.

Jau nuo ketvirtadienio atsiskaitantieji už prekes parduotuvėse sulauks pokyčių: mokant grynaisiais pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta iki 0 arba 5 centų. Kainų specialistai griebiasi už galvų ir sako, kad vykdomas genocidas prieš atsiskaitančius grynaisiais. O Lietuvos bankas ramina – toks pokytis tik supaprastins apsipirkimą, palengvins kišenes, o ir sumažins nuostolius, mat per metus gyventojai pameta virš 300 tūkstančių eurų išmėtydami 1 ir 2 centų monetas.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje ir „išsigandę, nesaugūs ir net radikalizuoti piliečiai jos viduje“ kelia grėsmę Europos Sąjungai (ES).

Po pirmadienį įvykusio susitikimo su nevyriausybinių organizacijų atstovais, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog silpniausioms visuomenės grupėms Vyriausybės siūlomi mokestiniai pakeitimai neigiamo poveikio neturės. „Vyriausybė kiekvienoje srityje privalo rasti balansą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, ieškoti kuo taiklesnių, pasvertų ir naudingiausių valstybės ateičiai sprendimų. Ne išimtis – ir siūlomi mokestiniai pakeitimai, apie kuriuos toliau diskutuojame.

Kanados konservatorių partijos lyderis Pierre'as Poilievre'as pasmerkė Donaldo Trumpo kišimąsi į pirmadienį vykstančius rinkimus, amerikiečių prezidentui pareklamavus planą paversti šalį 51-ąja JAV valstija.

Žmonių, žuvusių per didelio masto Rusijos raketų smūgį Kyjivui balandžio 24 d., skaičius išaugo iki 13. Atnaujintą informaciją platformoje „Telegram“ pateikė Ukrainos sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka, praneša „Ukrinform“. „Nuo nudegimų, patirtų per priešo ataką balandžio 24 d., ligoninėje ką tik mirė 45-erių metų amžiaus vyras. Jis palieka nepilnametę dukrą ir 6-erių metų amžiaus įvaikintą anūką. Jų namas buvo visiškai sunaikintas“, – nurodė T. Tkačenka.

Berlynas savo Europos sąjungininkams pareiškė, kad jie gali pasitikėti Vokietija, kuri pažadėjo didinti gynybos išlaidas, rašoma „Sky News“. Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažadėjo, kad šalis taps „Europos gynybos stuburu“ atsižvelgiant į tęsiamą Rusijos agresiją. Vokietija padidins gynybos išlaidas 500 mlrd.

Dėl pirmadienį įvykusių didelių elektros tiekimo sutrikimų Ispanijoje ir Portugalijoje sutriko oro eismas, paveikti skrydžiai į Madridą, Barseloną ir Lisaboną bei iš jų, pranešė Europos skrydžių agentūra „Eurocontrol“. Organizacija teigė, kad dar per anksti pasakyti, kiek skrydžių bus paveikta. Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai, nors vietomis tiekimą jau pavyko atnaujinti.

Iš Latvijos į Lisaboną skridęs „airBaltic“ avialinijų lėktuvas buvo nukreiptas į Porto miestą dėl elektros tiekimo sutrikimų Portugalijoje ir Ispanijoje. Lėktuvas iš Rygos išskrido pirmadienį 12 val. 50 min. „airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad dingusi elektra nepaveikė kitų bendrovės skrydžių į Portugaliją ir Ispaniją, bet avialinijos stebi padėtį ir informuos keleivius, jeigu bus pokyčių.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti leidimų individualių namų statybai. Tokį siūlymą jis pirmadienį teigia pristatęs Vyriausybei bei verslo atstovams. „Jeigu turite sklypą, skirtą individualaus namo statybai, tai kodėl savivaldybėje kažkas papildomai turėtų pasisakyti apie jūsų galimybę realizuoti savo kūrybos teisę. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio tikrai svarbiems, sudėtingiems objektams“, – feisbuke rašė P. Poderskis.

Aštuonios Vilniaus apskrityje esančios savivaldybės dėl atliekų tvarkymo iššūkių jau paskelbė arba ketina skelbti ekstremalią padėtį, BNS sako sostinės meras Valdas Benkunskas.

Valstybės saugumo departamentui rekomendavus neišduoti „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tokio leidimo jis neišduos, bet pasekmės galėtų būti tik dvi: R. Žemaitaitis nebeturėtų būti Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariu ir pakaitiniu Seimo Ekonomikos komiteto nariu. 

Siekiant mažinti biurokratiją, aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlys, kad norintiesiems statyti individualius namus nebereikėtų gauti statybos leidimo. „Siūlome aiškų pokytį – atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Ne todėl, kad mums nesvarbu kokybė, o todėl, kad galime tą kokybę užtikrinti kitaip – per atsakomybę ten, kur ji turi būti. Tokiu atveju visas procesas – nuo projektavimo iki statybų pradžios – truktų ne metus, o apie 3–4 mėnesius.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Gerinant mažiau pajamų gaunančių asmenų padėtį, kitų metų biudžete bus planuojama sparčiau didinti senatvės pensijas, išmokas vienišiems asmenims ir šeimoms su vaikais, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Kalbėdami apie finansiškai silpnesnių asmenų grupes, tų pasiūlymų tikrai turėsime jau 2026 metų biudžeto projekte.

Balandžio 28 d. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje pradeda daugiau nei 400 jaunuolių, kurie savanoriškai pasirinko tarnybą arba gavę šaukimą išreiškė norą tarnauti pirmumo tvarka, rašoma kariuomenės pranešime žiniasklaidai. 

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, Seimo liberalai antradienį teiks pataisas, leisiančias žmonėms paslauga pasinaudoti neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį.

Vyriausybei siekiant taupyti lėšas dėl didesnio gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas sako rimtai vertinantis pastarosiomis savaitėmis klausimų visuomenei sukėlusias Teisingumo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų išlaidas. Pasirodžius informacijai apie tūkstantines sumas reprezentacinėms dovanoms ir mokymams, ministras pirmininkas sako, kad kitų metų biudžete bus numatytas mažesnis finansavimas nebūtinoms ministerijų išlaidoms.

Į rezidenciją Turniškėse su šeima persikraustęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas naujuose namuose jaučiasi kaip svečias ir įkurtuvių vakarėlio rengti neketina.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žmones kalbant mačius mešką, šiuos gyvūnus užfiksuoja tiek medžiotojų, miškininkų, aplinkosaugininkų ar pasieniečių, tiek eilinių piliečių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, randama jų pėdsakų, šleivakojėms apsilankius sodybose, kur jas dažniausiai atvilioja bičių aviliuose esantis medus, šeimininkai skaičiuoja nuostolius. Kad jo sodyboje visai neseniai apsilankė ir šunybių prikrėtė ne kas kitas, o meška, įsitikinęs ir atokaus Sarakalnio viensėdžio (Saldutiškio sen.) gyventojas.

Apie 30 tūkstančių žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nesikreipė dėl ligos išmokos skyrimo. Nuo jų nedarbingumo pažymėjimo pabaigos dar nėra praėję 12 mėnesių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ šiems žmonėms išsiuntė priminimus į asmenines paskyras, kviesdama pateikti prašymą ligos išmokai skirti. Kartą užpildytas prašymas galios nuolat, todėl vėliau, susirgus ar slaugant šeimos narį, prašymo kartoti nereikės.

Į rezidenciją Turniškėse su šeima persikraustęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas naujuose namuose jaučiasi kaip svečias ir įkurtuvių vakarėlio rengti neketina. „(Jaučiamės – ELTA) kaip svečiai. Kurį laiką pabūsime, o tada grįšime į savo namus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas, užsimindamas, kad turėjo progos pakalbėti ir su kaimynystėje gyvenančiu prezidentu Valdu Adamkumi. „Įkurtuvių kažkokių, nežinau, gal nedarysime.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva neskubės reaguoti į Baltarusijos pasiūlymą atkurti susisiekimą tarp šalių keleiviniais traukiniais. „Mes (šį pasiūlymą – BNS) vertiname kontekste visų sankcijų ir karo Ukrainoje, ir santykio Europos Sąjungos su Rusija, taip kad į tuos siūlymus atsiliepti per daug neskubėsime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Žuvusiųjų per galingą sprogimą, nugriaudėjusį Šahid Radžajo uoste Irano pietuose, skaičius išaugo iki 46, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas pirmadienį pareiškė, kad tiek šalies ginkluotosios pajėgos, tiek NATO tinkamai reaguos į šiemet rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas „Zapad“.

Ispanijoje ir Portugalijoje, įskaitant jų sostines, bei Pietų Prancūzijoje pirmadienį pranešama apie didelius elektros tiekimo sutrikimus.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis užsiminė apie naują idėją, kaip būtų galima paspartinti namų statybą ir sumažinti biurokratinę naštą nekilnojamojo turto (NT) vystytojams. Pasak P. Poderskio, pirmadienį Vyriausybėje buvo pristatytos pirmosios idėjos, kaip tokius pokyčius būtų galima įgyvendinti. „Noriu trumpai pasidalinti viena konkrečia tema – statybos leidimais. Kontekstas paprastas: Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai. Iš jų net 70 proc.

Bendrovės „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje Vilniuje sekmadienį kilus dideliam gaisrui premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokios įmonės galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas, pavyzdžiui, daviklius, kameras, termovizorius. „Pirmiausia, matyt, reikės išsiaiškinti priežastis, ypač paskutinio gaisro, ar tai buvo tam tikrų taisyklių pažeidimas, ar klaidam ar net tyčinis veiksmas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Ispanijoje ir Portugalijoje, įskaitant jų sostines, bei Pietų Prancūzijoje pirmadienį pranešama apie didelius elektros tiekimo sutrikimus.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė palieka pareigas, pirmadienį rašoma pranešime žiniasklaidai. „Noriu pranešti, kad gegužės 2 d. yra mano paskutinė darbo diena „Rimi Lietuva“. Džiaugiuosi galėjusi pastaruosius dvejus metus prisidėti prie vieno iš didžiausių prekybos tinklų Baltijos šalyse komunikacijos. Mažmeninė prekyba itin dinamiškas verslas, suteikęs daug galimybių tobulėti ir augti.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse įvyko didžiausias per daugelį metų energijos tiekimo sutrikimas, kuris paliko milijonus žmonių ir verlsų be elektros. Pranešama, kad Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, Vokietijoje ir Prancūzijoje apie 12.35 val. vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas, kurio priežastis kol kas nežinoma.

Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį pradėjo posėdžius dėl humanitarinės pagalbos Gazos Ruožui blokavimo. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pirmadienį pareiškė, kad šie Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdžiai yra „sistemingo persekiojimo ir delegitimizacijos“ žydų valstybės atžvilgiu dalis. Spaudos konferencijoje ministras pareiškė, kad, jo nuomone, TTT tampa visiškai politizuota institucija.