Už nugaros susidėję rankas, nuleistomis galvomis oranžinėmis uniformomis vilkintys kaliniai vorele eina į valgyklą. Kai kurie nešasi maišelius su savo maistu. Valgykloje kiekvienas pasiima po padėklą, ant kurio padeda plieninį dubenėlį sriubos ir lėkštę košės su kotletu. Pavalgę jie tokia pačia vorele grįžta į įprastą kalėjimo gyvenimą. Tačiau Kamjankos pataisos darbų kolonija Zaporižios srityje išsiskiria iš kitų. Joje laikomi tik nuteistieji už kolaboravimą ir tėvynės išdavystę. 

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį, prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį telefonu, pareiškė, kad kita savaitė bus „labai svarbi“ Ukrainos ateičiai.

Sekmadienį Ispanijos Kanarų salose tūkstančiai žmonių protestavo prieš masinį turizmą, ragindami valdžios institucijas apriboti lankytojų skaičių, kad vietos gyventojai būtų apsaugoti nuo kylančių būsto kainų, eismo spūsčių ir pernelyg apsunkintų paslaugų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį Gazos Ruože pradėjo plataus masto antžemines operacijas, kurios yra dalis naujai išplėstos kampanijos, kuria, pasak jos, siekiama įveikti islamistų grupuotę „Hamas“. Tai buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs sudaryti susitarimą su „Hamas“, pagal kurį būtų nutrauktos kovos.

Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nori derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu prieš jo pirmadienio pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl konflikto Ukrainoje, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. F. Merzas sakė, kad diskutavo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie planuojamą abiejų lyderių pokalbį telefonu, sakoma sekmadienį paskelbtame Vokietijos vyriausybės pranešime.

Dirbtinis intelektas (DI) tobulėja sparčiau nei bet kada anksčiau ir keičia įprastus darbo modelius. Jei anksčiau robotai, DI ir žmonės veikė atskirai, šiandien technologijos leidžia jiems bendradarbiauti – atlikti tas pačias užduotis, dalintis atsakomybe ir net fizine darbo erdve.

Prieš 80 metų, 1945-ųjų gegužės 16-ąją, Lazdijų rajono Kalniškės miške įvyko vienas didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su NKVD pasienio kariuomene. Kalniškės mūšis vadinamas vienu reikšmingiausių, kai kuriuose šaltniuose skelbiama, kad per jį žuvo nuo 400 iki 700 NKVD kareivių, nors šie skaičiai akivaizdžiai prasilenkia su realybe. Kartais perdėtai sakralizuojama mūšio reikšmė, istorikų vertinimu, jo metu Lietuvos laisvės gynėjai patyrė skaudų pralaimėjimą, turėjo keisti taktiką. Istoriko dr. Dariaus Noreikos atrasti faktai atskleidžia naujų detalių apie mūšiui vadovavusį partizanų vadą Joną Neifaltą-Lakūną: jis veikiausiai nebuvo puskarininkis, o tik eilinis, išleistas į atsargą, teistas už vagystę ir degtindarystę.

Iš darbo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ,Vasaros gatvėje, po pasisakymų apie homoseksualius asmenis atleistas žinomas psichiatras Aleksandras Alekseičikas Kirinovas teisme siekia, kad jo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu ir jis būtų grąžintas į anksčiau eitas pareigas.

Statybų darbais užsiimantis Klaipėdos rajono gyventojas Audrius sėdo į kaltinamųjų suolą už tai, kad jo pakviestas dirbti kartu žmogus mirtinai susižalojo nukritęs iš trijų metrų aukščio.

Irano vyriausiasis diplomatas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atkurti pasitikėjimą Europos valstybėmis, svarstančiomis, ar vėl taikyti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas islamistinei respublikai pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą. „Iranas yra pasirengęs, jei tik Europos šalys pareikš tikrą valią ir laikysis nepriklausomo požiūrio, pradėti naują santykių su Europa etapą“, – sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Švedijos žurnalistas, kuris kovo mėnesį buvo suimtas Turkijoje, kai ten vyko reportažui apie visą šalį apėmusias protesto akcijas, buvo paleistas ir šeštadienį grįžo namo į Švediją. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas socialiniame tinkle „X“ rašė, kad „sunkus darbas santykinėje tyloje atsipirko“ ir kad žurnalisto Joakimo Medino paleidimas buvo pasiektas dėl intensyvių Švedijos užsienio reikalų ministerijos ir Europos kolegų pastangų.

Vyriausybė patvirtino mokesčių reformą. Kilus didžiuliam nepasitenkinimui, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo nekilnojamojo turto (NT) dydžio lubų pirmajam būstu ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų, jau teks mokėti.

Daugelis supranta, kad keliaujant lėktuvu negalima vežtis ginklų, aštrių daiktų ar sprogmenų, tačiau ne visi žino, kad yra ribojamas ne tik alkoholio, tabako ar vaistų, bet ir grynųjų pinigų kiekis. O už paprasčiausią sūrio ar dešros pakelį galima gauti ir keturženklę baudą. Pvz., skrendant į Jungtinę Karalsytę yra draudžiama įsivežti bet kokius mėsos ir pieno produktus, net jeigu jie yra sufasuoti gamintojo pakuotėje arba įsigyti „duty free“ parduotuvėje, kitaip grės 5845 eurų bauda.

Finansų ministerija siūlo palengvinti fizinio asmens bankroto procesą, kad jis ir su mažesne skola galėtų inicijuoti savo nemokumą. Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo. Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kreipėsi į NATO vadovą su prašymu išspręsti situaciją dėl Ukrainos atstovų elgesio. Kaip rašo NEXTA, vengrų premjeras penktadienį Albanijos sostinėje Tiranoje surengto Europos politinės bendrijos, kuri vienija Europos Sąjungos nares ir dar 20 šalių, susitikimo metu kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte. V. Orbanas tikino paprašęs į situaciją dėl „šmeižikiškų Ukrainos specialiųjų tarnybų veiksmų“ įsitraukti ir NATO.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį surengs privačią audienciją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui po inauguracijos mišių, sakoma Vatikano pranešime. „Nukankinta Ukraina laukia derybų, kad pagaliau būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – prieš susitikimą sakė popiežius. V. Zelenskis kartu su kitais pasaulio politikais, karališkaisiais asmenimis ir religijų lyderiais buvo pakviestas dalyvauti inauguracinėse mišiose, kurios žymi Leono XIV pontifikato pradžią.

Prezidentas Gitanas Nausėda lankydamasis Vatikane pasveikino naująjį popiežių Leoną XIV ir pakvietė jį atvykti į Lietuvą, praneša Prezidentūra.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį surengė dar vieną pokalbį telefonu su izraeliečių ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, pranešė jo atstovas po to, kai Izraelio kariuomenė suintensyvino puolimą Gazos Ruože. 

Vyriausybė pritaria Susisiekimo ministerijos siūlymui 21 kelių ruožu išplėšti keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms apmokestinamų kelių sąrašą, tačiau siūlo numatyti rinkliavos lengvatas žemės ūkyje naudojamam transportui.

Lietuvos politikai sekmadienį pasipiktino Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Yossefo Levy komentaru apie Lietuvos nacionalinės žiuri balsavimą „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Vyriausybė siūlo tobulinti Seime svarstomas įstatymo pataisas, siūlančias finansinių ataskaitų nespėjusioms laiku pateikti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) švelninti paramos gavimo sąlygas.

Baudžiamojoje byloje kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ir 60 tūkst. eurų bauda nubaustas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas su nuosprendžiu nesutinka – jo advokatas parašė skundą Apeliaciniam teismui.

Seimui pradėjus svarstyti konsevatoriaus Arvydo Anušausko ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, parlamente atsirado dar vienas šiam klausimui skirtas projektas. „Aušriečių“ frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis kartu su frakcijos kolegomis šią savaitę įregistravo naujas įstatymo pataisas, kuriomis siūlo reglamentuoti neprisipažinusiųjų buvusių KGB bendradarbių teisinę padėtį.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai (LKDK) dėl esą nepagrįstai sumažinto finansavimo kolegijų vykdomiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kreipusis į valdžios institucijas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikina – tokį sprendimą priėmė ne dabartinė vadovybė. Visgi, pasak jos, didesnis kolegijų sektoriaus asignavimas yra prioritetų sąraše.

Švietimo rodiklius analizuojančio žurnalo „Reitingai“ atstovams įspėjant apie vis didėjančią atskirtį tarp regionuose ir didmiesčiuose gyvenančių mokinių pasiekimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, jog, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, būtina užtikrinti nuoseklų pedagogų kvalifikacijos kėlimą.

Netoli vienos iš Kalifornijos vaisingumo klinikų šeštadienį sprogus bombai, žuvo žmogus – JAV generalinė prokurorė šį išpuolį pavadino nedovanotinu.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad perėmė raketą, paleistą iš Jemeno, kur Irano remiami hučių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už dviejų raketų ataką prieš pagrindinį Izraelio tarptautinį oro uostą. 

Galingos audros JAV Misūrio ir Kentukio valstijose nusinešė mažiausiai 27 žmonių gyvybes, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.

Sekmadienis išliks lietingas, tačiau nauja darbo savaitė prasidės giedresniais ir šiltesniais orais. Kaip LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Elena Kliukina, pirmadienio dieną vietomis dar gali pasitaikyti šalnų, o antradienio dieną kai kur termometro stulpeliai šoktels ir iki 20 laipsnių šilumos.

Sekmadienį Lenkijos rinkėjams balsuojant prezidento rinkimuose, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako – liberalesnis kandidatas būtų palankesnis visai Europos Sąjungai (ES). Anot jo, Varšuvos ir Briuselio santykiai yra pakankamai įtempti, todėl tikimasi pokyčių.

Niujorke į Bruklino tiltą atsitrenkė didelis Meksikos karinio jūrų laivyno mokomasis laivas. BBC skelbia, kad du žmonės žuvo, dar mažiausiai 19 buvo sužeisti.

Sekmadienį Europoje vyks treji svarbūs rinkimai, iš kurių bent dveji turės nemažai įtakos Lietuvai aktualiam geopolitiniam regionui. Kaip teigia ekspertai, pastaruoju metu įtaką Europoje stiprinanti Lenkija rinksis prezidentą, nuo kurio priklausys šalies premjero Donaldo Tusko galimybės realizuoti rinkiminės kampanijos pažadus. Savo ruožtu Rumunijos piliečiai, pažymi analitikai, sekmadienį nuspręs, ar dar viena Europos Sąjungai (ES) ir NATO priklausanti šalis sustiprintų ES nacionalistų stovyklą.

Lenkijoje sekmadienį duris atvėrė pirmosios rinkimų apylinkės ir prasidėjo pirmasis prezidentų rinkimų balsavimo turas, nuo kurio priklausys centristinės šalies vyriausybės ateitis.

Lenkijos rinkimų komisija leido 13 kandidatų dalyvauti Lenkijos prezidento rinkimuose, kurie vyks jau 2025 m. gegužės 18 d. Tačiau visos apklausos rodo, kad birželio 1 d. reikės antrojo turo, į kurį turėtų patekti dviejų didžiausių politinių jėgų atstovai: valdančiosios daugumos kandidatas, Pilietinės platformos pirmininko pavaduotojas Rafałas Trzaskowskis ir didžiausios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ remiamas kandidatas, Tautinės atminties instituto pirmininkas Karolis Nawrockis.

Sekmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankysis Vatikane, kur susitiks su naujuoju popiežiumi Leonu XIV ir dalyvaus jo pontifikato pradžios šv. Mišiose.