Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad nustatė palestiniečių teroristinės grupuotės Gazoje lyderio Mohammedo Sinwaro kūno buvimo vietą ir jo tapatybę. Tapatybė nustatyta praėjus trims savaitėms po pranešimo, kad jis žuvo oro atakos metu.

Latvijos savivaldos rinkimuose šį savaitgalį daugelyje savivaldybių laimėjo dabar valdžioje esančios politinės jėgos, remdamasis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis sekmadienį pranešė latvių transliuotojas LSM.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina ir jos sąjungininkai priartėjo prie momento, kai bus galima priversti Rusiją nutraukti ar bent jau sustabdyti karą, tačiau tam Jungtinės Valstijos turi įvesti Maskvai griežtas sankcijas.

Humanitarinę pagalbą ir dvyliką aktyvistų, tarp kurių yra ir švedė Greta Thunberg, plukdantis laivas, kurio galutinis tikslas – Gaza, tęs savo kelionę „iki paskutinės minutės“. Taip sekmadienį sakė kampanijos dalyviai po to, kai Izraelis nurodė savo kariuomenei blokuoti šį laivą.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad parlamento pirmininkas sekmadienį teigė, jog naujausiame JAV siūlyme dėl branduolinės programos naikinti sankcijų nenumatyta. Derybos dėl branduolinės programos šiuo metu yra pasiekusios aklavietę. Abi priešiškai nusiteikusios pusės surengė penkis derybų etapus, kurių metu tarpininkavo Omanas. Derybomis siekiama pasiekti svarbų susitarimą tarp Teherano ir pasaulio lyderių, ribojantį Irano branduolinius veiksmus ir naikinantį sankcijas Iranui.

Rusijos sukarinta grupuotė „Wagner“ paliko Malį, o jos vietą perėmė Maskvos valdomas „Afrikos korpusas“, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai ir saugumo šaltiniai. „Oficialiai „Wagner“ nebėra Malyje. Tačiau „Afrikos korpusas“ stiprina savo pajėgas“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis Sahelio regione. Su „Wagner“ susijusioje socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje buvo rašoma: „Misija įvykdyta. „Wagner“ grįžta namo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina ir jos sąjungininkai priartėjo prie momento, kai bus galima priversti Rusiją nutraukti ar bent jau sustabdyti karą, tačiau tam Jungtinės Valstijos turi įvesti Maskvai griežtas sankcijas. Taip jis kalbėjo interviu amerikiečių kanalui „ABC News“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. „Tiesą sakant, labai priartėjome prie momento, kai galima priversti Rusiją užbaigti karą, bent jau sustabdyti. Mes tai jaučiame“, – kalbėjo jis.

Kitu Rusijos taikiniu taps Lietuva. Tokia isterija pastaruoju metu liejasi viešojoje erdvėje – baugią žinutę kartoja ir Kremliaus ir propagandistai, ir režimo kritikai, netgi Lietuvos sąjungininkai. Dažnai – be jokio pagrindo arba vadovaudamiesi senais, pritemptais argumentais. Vis kartojami tie patys burtažodžiai – „Zapad“, Suvalkų koridorius, tarsi būtume įstrigę 2021 m. O kas, jei būtent ten ir slypi esmė, kurią anuomet įvardijo pats Vladimiras Putinas?

Ilgametė Lietuvos meteorologė Audronė Galvonaitė tikina – klimato kaita kaip procesas vyksta jau nuo seno, tačiau dabar jos poveikis pastebimas per vieno žmogaus gyvenimą. „Viskas turi įtakos – ir tirpstantys ledynai, ir net jūsų nukirstas medis“, – LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ pasakoja pašnekovė. 

Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui lėšas sovietų karių palaikų iškėlimui žadant skirti tik kitais metais, už kapų iškėlimo tvarkos parengimą aktyviai agituojantis Šiaulių meras to nesureikšmina.

Triukšmaujantis kaimynų augintinis daugiabučio gyventojams gali tapti tikru iššūkiu – ypač tada, kai nuolatinis triukšmas trikdo ne tik ramybę, bet ir miegą, poilsį ar darbą iš namų. Dar labiau nemalonu, kai į mandagius prašymus spręsti problemą nekreipiama dėmesio.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Popiežius Leonas XIV per Sekmines sekmadienį sukritikavo pasaulyje plintančius nacionalistinius politinius judėjimus, melsdamasis už susitaikymą ir dialogą. Sekmadienio mišias Šv.

Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje ėmė ryškėti problemos, susijusios su infrastruktūra. Viena po kitos griūvančios transporto jungtys ir byrančios mokyklos žymi ne tik infrastruktūrinę krizę, bet ir politinį susirūpinimą. Kraštutiniai dešinieji tai vadina „valstybės žlugimu“, todėl žadamos skubios milijardinės investicijos tam, kad būtų galima sustabdyti ilgą laiką trunkančias problemas, rašoma „The Guardian“. Dar kovo mėn. Berlyno trijų eismo juostų žiedinis tiltas (vok.

Kolumbijos sostinę Bogotą ankstyvą sekmadienio rytą supurtė galingas ir negilus 6,3 balo žemės drebėjimas, pranešė vietoje esantys AFP žurnalistai ir Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba. Sostinėje drebėjo pastatai, kaukė sirenos, o žmonės skubėjo išeiti į gatves.

Sumanymas naikinti papildomas priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas sparčiai juda į priekį. Jam jau pritarė koalicinė taryba, dabar diskusijos persikels į Seimą, nes jam priklauso galutinis verdiktas. Privačių klinikų atstovai tokį siūlymą prilygina grįžimui į sovietmetį ir prognozuoja, kad gydymo paslaugos suprastės, o eilės – dar labiau pailgės. Tačiau jiems atkertama, kad jei privačios įstaigos nelupikautų, toks siūlymas net nebūtų atsiradęs.

Naujausias „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį užsakė Susisiekimo ministerija, atskleidė itin prastą Lietuvos kelių būklę. Apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Tuo tarpu net 61 procentas lietuvių mano, kad kelių būklė lemia ir šalies saugumą, o pagrindinis faktorius, trukdantis pagerinti infrastruktūrą – nepakankamas valstybės finansavimas.

Šią savaitę Šiaulių taryba panaikino prieš beveik du dešimtmečius priimtą sprendimą miesto Prisikėlimo aikštėje statyti obeliską „Tautos laisvei“. Toks nutarimas priimtas po to, kai planuoto paminklo kainai išaugus nuo 190 iki 381 tūkst. eurų iš visuomenės nepavyko surinkti reikiamų lėšų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Lietuvos pasienio su Rusija apsaugai gerinti mato apie 120 mln. eurų poreikį.

Trečią vietą pernai vykusiuose prezidento rinkimuose užėmęs teisininkas Ignas Vėgėlė tais metais laimėjo tik vieną postą – Seimo nario. Įspūdingus pasiekimus reitinguose demonstravęs politikas padarė įspūdingą šuolį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše, o darbus parlamente tęsia opozicijoje. Dėl antrosios vietos šalies vadovo rinkimuose varžęsis I. Vėgėlė dabar, atrodo, matomas vis mažiau ir mažiau. Ar tai jo iššvaistytas šansas? „Delfi“ primena I. Vėgėlės politinį kelią – nuo prezidento rinkimų iki kėdės Seimo opozicijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda papriekaištavo Vakarų lyderiams, kad šie neįgyvendino grasinimų imtis sankcijų prieš Rusiją dėl karo Ukrainoje.

ES šalims didinant karines išlaidas, visuomenės palaikymas visoje Europoje išlieka nevienodas. Nors karas Ukrainoje, augančios hibridinės grėsmės iš Rusijos ir neapibrėžtumas dėl JAV įsipareigojimų NATO paskatino politikų veiksmus, apklausos atskleidžia kur kas sudėtingesnį visuomenės nuotaikų ir nacionalinių prioritetų vaizdą. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyrius spalio mėnesį Lukiškių kalėjimo patalpose planuoja steigti specializuotą partizanų palaikų identifikavimo laboratoriją.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų nusprendžia apsidrausti – tiek siekdami apsaugoti savo turtą, tiek užsitikrinti finansinį saugumą netikėtais gyvenimo atvejais. Draudimo paslaugų populiarumas auga, o gyventojai vis aktyviau renkasi įvairias apsaugos formas – nuo transporto priemonių iki nekilnojamojo turto, sveikatos ar gyvybės draudimo.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Birželį planuojama pradėti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris 10 km ilgio ruožo nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio fizinius remonto darbus, taip pat sutvarkyti jame esančius tiltus per Niedą ir Kalvį, praneša kelių operatorius „Via Lietuva“. Sutartis su rangovu UAB „Parama“ dėl šios kelio atkarpos sutvarkymo pasirašyta gegužės pradžioje. Pagal sutartį darbus planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos.

Vilniuje vyras girtas sėdo prie automobilio vairo, bet bausmės išvengė. O jį sučiupę policininkai stipriai įklimpo – jie ne tik atleisti iš darbo už pareigūno vardo pažeminimą, bet dar sulaukė kaltinimų baudžiamojoje byloje.

Siekiant įamžinti Ukrainoje žuvusio lietuvio Tado Tumo atminimą, sostinės savivaldybė trečiadienį po pateikimo bendru sutarimu pritarė siūlymui Šnipiškėse esančią bevardę gatvę pervadinti jo vardu.

Šią savaitę Vilnius sulaukė daugybės garbių svečių, tarp kurių buvo kovojančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis Vilniuje buvo atviras – dabar nuo Rusijos apsigintume, bet ne po 3-7 metų.

Praėjus beveik dvejiems metams, teisėsauga tebetęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau įtarimai jame vis dar niekam nepateikti.

Lietuvos viesulų alėjoje, į pietus nuo Šakių, šeštadienį vakare susisuko viesulas, pranešama meteorologo Gyčio Valaikos feisbuko paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. 

Žinomam Kolumbijos politikui, dešiniųjų kandidatui į prezidentus, į kurį buvo triskart šauta per rinkimų kampanijos renginį Bogotoje, sėkmingai atlikta pirmoji operacija, sekmadienį pranešė miesto meras. 39 metų senatorius Miguelis Uribe kalbėjosi sostinėje su savo rėmėjais, kai ginkluotas asmuo du kartus šovė jam į galvą ir vieną kartą – į kelį. Apsaugos darbuotojui pavyko sulaikyti įtariamą užpuoliką, nepilnametį, kuriam, kaip manoma, yra 15 metų.

JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai įvertino, koks pagrindinis veiksnys gali daryti įtaką Rusijos vadovo Vladimiro Putino tolimesniam sprendimui dėl galimybės sėsti prie derybų stalo kartu su Ukrainos atstovais. Analitikų teigimu, bet koks ekonominis spaudimas, nutaikytas prieš Rusiją, yra teigiamas politinis žingsnis.

Rusija sekmadienį pranešė, kad intensyvina karinius veiksmus Ukrainos rytinėje Dnipropetrovsko srityje. Gynybos ministerija teigė, kad pajėgos iš vieno tankų dalinio „pasiekė vakarinę Donecko liaudies respublikos (DLR) sieną ir toliau plėtoja puolimą Dnipropetrovsko srityje“, pavartodama apsišaukėliško darinio pavadinimą. Maskva teigia aneksavusi penkis Ukrainos regionus, tačiau nėra pareiškusi oficialių pretenzijų dėl Dnipropetrovsko srities.

JAV milijardieriaus Elono Musko tėvas Errolas Muskas išvyko į Maskvą dalyvauti „rusų pasaulio“ ir Vladimiro Putino ideologo, propagandisto Aleksandro Dugino forume, pranešė propagandinė televizija „Ren TV“.