JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pratęsė terminą programėlei „TikTok“, per kurį ji turi surasti pirkėją ne iš Kinijos. „Ką tik pasirašiau įsakymą, kuriuo „TikTok“ draudimo įgyvendinimo terminas pratęsiamas 90 dienų (iki 2025-ųjų rugsėjo 17-osios)“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Tai jau trečias kartas, kai prezidentas atideda „TikTok“ draudimą JAV.

Seimas apsisprendė, per kiek laiko šalies gyventojai galėtų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Kaupiantieji galėtų priimti sprendimą ne per vienerius, o per dvejus metus. Nors fondai tokiems pokyčiams priešinasi, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, ilgesnis laikotarpis leis užtikrinti, kad pinigai iš fondų nebūtų atsiimami visi iš karto, o pamažu. Seimas po svarstymo nusprendė, kaip reikėtų pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.

Elektros tiekėjai pastaruoju metu įnirtingai kovoja su įkrovimo stotelių kabelių vagimis. Tačiau rinkoje atsiranda vis daugiau sprendimų, kaip būtų galima užkardyti tokių atvejų skaičių. Pavyzdžiui, siūloma vagis apipurkšti dažais.

Mianmaro nušalintajai demokratinei lyderei Aung San Suu Kyi ketvirtadienį sukako 80 metų – o ji šiuo metu yra chuntos kalėjime ir atlieka daugybę jai skirtų bausmių, kurios nesibaigs iki jos gyvenimo pabaigos.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Šveicarijos Ženevos mieste ketina susitikti su kolega iš Teherano ir derėtis su juo dėl Irano branduolinės programos.

Pietų Europoje augant protestams prieš masinį turizmą, keliautojų akys vis dažniau krypsta į Šiaurės Europą ir Skandinaviją. Danijoje turizmo sektorius džiaugiasi augančiais srautais, tačiau pripažįsta, kad augantys keliautojų skaičiai kelia vis daugiau sunkumų.

Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 58 dronais „Šahed“, kito tipo atakos dronais bei dronais – masalais. Ukrainiečiai teigia numušę 12, dar 18 dėl EW nukreipti nuo taikinių.

Evakuacija iš Izraelio, kaip prasidėjo, taip ir baigėsi chaosu. Nors lietuviai ketvirtadienį saugiai grįžo namo, vienam Vilniaus pasiekti taip ir nepavyko. Dar prieš skrydį iš lėktuvo išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Jo teigimu, jis išsodintas buvo skrydį organizavusios bendrovės savininko Gedimino Žiemelio paliepimu.

Gegužės 25 d. Rusija ir Ukraina užbaigė didžiausią apsikeitimą belaisviais nuo Maskvos invazijos pradžios. 

Nuo ilgamečio Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado nuvertimo į gimtinę, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, jau grįžo daugiau kaip 2 mln. sirų. „Nuo gruodžio daugiau kaip 2 mln. sirų pabėgėlių ir perkeltų asmenų grįžo namo“, – ketvirtadienį lankydamasis kaimyniniame Libane tinkle „X“ pareiškė JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) vadovas Filippas Grandis.

Keturiolika Šiaurės Europos valstybių ketvirtadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu, kurį Maskva naudoja siekiant apeiti sankcijas Rusijos prekybai nafta, pranešė Danijos užsienio reikalų ministerija.

Socialinėse medijose plinta vaizdai iš Latvijos, žmonės dalijasi, kad Tukums apylinkės nusidažė baltai. Pirmieji tokie vaizdai iš Latvijos socialinėse medijose pasirodė maždaug po pietų. Iš kai kurių vaizdo įrašų atrodo, kad Latvijoje prisnigo, tačiau kai kur, kur žemė nufilmuota iš arčiau, matyti, kad ją nuklojo didelė kruša. Latviją ketvirtadienį taip pat siaubė vėjai ir liūtys, krito ledėkai. Orų Lietuvoje prognozė Penktadienio naktį daug kur, ypač šiaurės rytiniuose rajonuose, palis.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahuketvirtadienį pareiškė, kad jau septintą dieną kariaudamas su Iranu Izraelis „keičia pasaulio veidą“. „Sakiau, kad keičiame Artimųjų Rytų veidą, o dabar sakau, kad keičiame pasaulio veidą“, – visuomeniniam transliuotojui „Kan“ sakė jis ir pridūrė, kad Izraelis sunaikino „daugiau nei pusę“ Irano raketų paleidimo įrenginių.

Gazos civilinės gynybos agentūra pranešė, kad Izraelio pajėgos ketvirtadienį nužudė mažiausiai 72 žmones, įskaitant 21 susirinkusį prie pagalbos dalijimo vietų, įsisiautėjant badui po daugiau kaip 20 mėnesių trunkančio karo.

Šiaurės Korėja svarsto galimybę siųsti 25 000 savo piliečių į Rusiją mokytis gaminti ir valdyti dronus, atvykę darbuotojai galėtų padėti didinti gamybą ir įgytų patirties, kuri praverstų grįžus į tėvynę. Apie tai pranešė Japonijos transliuotojas NHK, remdamasis savo diplomatiniais šaltiniais Vakaruose ir Rusijoje. Minėta gamykla yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Rusijos Tatarstano respublikoje.

Izraelis tęsia oro atakas prieš Irano branduolinės ir karinės infrastruktūros objektus. Svarstoma, kad šio karo tikslas yra ne tik sugriauti branduolinio ginklo kūrimo programą, bet ir nuversti politinę valdžią. Ar tai iš viso pasiekiama Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Koreivaitė.

Seimas svarstys siūlymą įteisinti atsakomybę fiziniams asmenims už tabako vartojimo gaminių nupirkimą automatuose ir perdavimą nepilnamečiui.

Prieš evakuacinį skrydį iš lęktuvo Jordanijoje trečiadienio vakarą išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius į Lietuvą turėtų sugrįžti šią naktį.

Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Jaunius privalo grąžinti 19 tūkst. eurų savivaldybei.

Prieš evakuacinį skrydį iš lėktuvo Jordanijoje išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius šiuo metu keliauja į Vieną, kur jį pasiims iš Turkijos į Lietuvą grįžtantis kariuomenės „Spartan“ lėktuvas.

Vilniaus rajone atsakomybė už beglobių gyvūnų priežiūrą ir sterilizavimą krenta ant nevyriausybinių organizacijų pečių – savivaldybė finansiškai neprisideda prie beglobių gyvūnų priežiūros. „Savivaldybė daug metų faktiškai naudojasi gyvūnų globos organizacijų gera valia priimti gyvūnus“, – sako vienos organizacijos vadovė. Tiesa, savivaldybė teigia šiuo metu inicijuojanti tokių paslaugų pirkimą. 

Graikijoje vos nusileidęs „Ryanair“ lėktuvas rėžėsi į barjerus ir smarkiai apgadino sparną, rašo „The Sun“. Keleiviai kaip reikiant išsigando. Anot leidinio, skrydis ir šiaip nebuvo itin malonus – „Boeing 737“ skrydžio metu patyrė „stiprius turbulencijos smūgius“. Lėktuve kilo panika Nusileidus keleiviai pajuto didelį trenksmą, lėktuvas kliudė barjerą. Į vietą iškviestos pagalbos tarnybos, keleiviams liepta likti lėktuve. Anot leidinio, keleiviai kaip reikiant sutriko.

Aiškėja nauja versija, kodėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį anksčiau išvyko iš G7 viršūnių susitikimo. Kaip rašo „Financial Times“, D. Trumpas išvyko iš susitikimo Kanadoje anksčiau nei planuota, praleido antrą renginio dieną, kurioje buvo numatytos derybos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. D. Trumpas teigė, kad turi grįžti į Vašingtoną spręsti konflikto tarp Izraelio ir Irano klausimus.

Didžiojoje Britanijoje kalėti iki gyvos galvos nuteistas kinų studentas, Londone ir savo gimtojoje šalyje apsvaiginęs ir išprievartavęs mažiausiai dešimt moterų. Teismas Londone ketvirtadienį 28 vyrą pripažino kaltu dėl dešimties nusikaltimų. Manoma, kad nukentėjusiųjų gali būti dar daugiau. Kaltinamasis dėjosi „turtingu, ambicingu ir žaviu“, skelbdama nuosprendį sakė teisėja Rosina Cottage.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė 82,3 mln. eurų (be PVM) vertės elektros tiekimo sutartį su elektros ir dujų tiekimo bendrove „Ignitis“. Ketvirtadienį „Litgrid“ akcininkai sutiko su valstybės valdoma tiekėja pasirašyti septynerių metų trukmės sutartį, kuri įsigalios nuo kitų metų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė operatorė.

Australijos vyriausybė įvedė tikslines sankcijas 60 laivų, susijusių su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“, skelbia Australijos visuomeninė transliuotoja ABC, remdamasi Užsienio reikalų departamentu.

Vengrijos policija ketvirtadienį uždraudė birželio 28-ąją Budapešte surengti pagrindines šalies „Pride“ eitynes, tačiau sostinės meras pažadėjo, kad jos įvyks nepaisant draudimo.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad per Izraelio smūgius ketvirtadienį žuvo mažiausiai 25 žmonės, įskaitant 15 asmenų, buvusių netoli pagalbos paskirstymo punkto. 

Ketvirtadienį susitikę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai sutarė per ateinančias dvi savaites apsikeisti siūlymais, koks galėtų būti kompensacijų mechanizmas savivaldybėms, kuriose būtų steigiamas poligonas ar mokomoji karinė teritorija. Kaip teigė LSA prezidentas Audrius Klišonis, konkrečios kompensacijų sumos kol kas nėra įvardytos, tačiau veikiausiai viskas priklausytų nuo valstybės poreikiui paimtos teritorijos dydžio. 

Seimas svarstys siūlymą skelbimus socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose programėlėse apie elektroninių cigarečių pardavimą pripažinti draudžiama reklama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išsiaiškinti, ar sankcionuota bendrovė gali atsiskaityti už teisines paslaugas, suteiktas iki jos įtraukimo į sankcionuotų įmonių rašą, pagal Bendrijos teisėje įtvirtintas sankcijų išimtis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pranešė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžta dar viena ukrainiečių karių grupė. Dauguma šių kareivių, anot jo, buvo nelaisvėje nuo 2022 m. „Mūsų žmonės iš rusų nelaisvės grįžta namo. Tai ginkluotųjų pajėgų, nacionalinės gvardijos ir valstybės sienos apsaugos kariai. Dauguma jų nelaisvėje buvo nuo 2022 m. Tai Ukrainos gynėjai, kovoję Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.

Karo su Izraeliu įkarštyje Irano saugumo institucijos pradėjo sulaikymų bangą. Šalies žiniasklaida pranešė , kad praėjusiomis dienomis sulaikyta dešimtys asmenų. Anot institucijų, tai spėjami Izraelio šnipai ir kolaborantai. Šiaurės rytuose esančiame Mešhede sulaikyta mažiausiai 18 „nelegalių“ užsieniečių, kurie, kaip įtariama, gamino ir valdė dronus, pranešė su Revoliucine gvardija susijusi naujienų agentūra „Tasnim“. Įtariamieji esą gali būti afganistaniečiai. Jie deportuoti.

Vengrijos policija ketvirtadienį uždraudė birželio 28-ąją Budapešte surengti pagrindines šalies „Pride“ eitynes, tačiau sostinės meras pažadėjo, kad jos įvyks nepaisant draudimo. Nuo tada, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 2010-aisiais sugrįžo į valdžią, Vengrija priėmė virtinę įstatymų, kurie buvo kritikuojami šalyje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl to, kad, siekiant „apsaugoti vaikus“, jais ribojamos seksualinių mažumų teisės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad NATO siekis didinti išlaidas gynybai nėra grėsmė jo šaliai.