Vaizdai, kai po smarkesnės liūties didžiųjų Lietuvos miestų gatvės virsta upėmis, jau seniai nieko nebestebina, tačiau kasmet kelia vis daugiau klausimų. Ar tai tik gamtos išdaigų pasekmė, ar dešimtmečius ignoruotų problemų rezultatas? Ieškant atsakymų, kodėl net ir po trumpų, bet intensyvių liūčių miestai patiria potvynius, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr.

Modernizuojant tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, nuo trečiadienio atidaromas eismas paskutiniųjų 12 kilometrų ruože. Visi darbai šiame ruože bus baigti iki šių metų pabaigos.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra pigo 27 proc. iki 37,48 euro už megavatvalandę, o Estijoje – 26 proc. ir siekė 31,40 euro už megavatvalandę. „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis teigia, kad elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė vėjuoti orai.

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje diplomatų sluoksniuose diskutuojama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos sušvelninimą teritoriniu klausimu, skelbia „The Telegraph“.

Europos Sąjunga (ES) pasmerkė kelių Kataro transliuotojo „al Jazeera“ darbuotojų, tarp jų – dviejų žurnalistų, nužudymą Gazos Ruože, pirmadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai bendrame pareiškime pabrėžė „prigimtinę Ukrainos teisę pačiai pasirinkti savo likimą“, likus trims dienoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kol kas nerodo jokio noro siekti kompromiso, kad Ukrainoje įsivyrautų taika, todėl JAV ir Rusijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Aliaskoje vargu ar pakeis šią padėtį. Tokią nuomonę išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ Vašingtone išsakė Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos grupės ir geopolitinės žvalgybos grupės vadovas Rusijos ir Ukrainos klausimais George‘as Barrosas.

Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą, pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos paskelbė bloko užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Tai būtų jau 19-asis baudžiamųjų priemonių Maskvai paketas. Ji nepateikė išsamesnės informacijos apie planuojamas sankcijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai dėl Ukrainos su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, tačiau bus nuolaidų, kurios niekam nebus priimtinos. Apie tai JAV gynybos ministras Pete‘as Hegsethas pareiškė „Fox News“ televizijos eteryje. „Trumpas jau pakeitė žaidimo taisykles. Jis sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai, kuri buvo jo tikslas nuo pat pradžių“, – sakė jis.

Nors pavasario sesijos metu kilo nemažai kivirčų tarp koalicijos partnerių, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pabrėžia, kad Prezidentūra vertina ne apsižodžiavimus, o realius darbus. Todėl, socialdemokratams dėliojant galimą koaliciją, jis atkreipia dėmesį, kad dabartinė valdančioji dauguma yra pakankamai produktyvi. Šalies vadovui Gitanui Nausėdai dar pernai pareiškus, kad į koaliciją kviesti „Nemuno aušrą“ buvo klaida, patarėjas tikina, kad be emocinio šleifo nėra daugiau priežasčių, kodėl koalicija negalėtų dirbti dabartinėje sudėtyje. 

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, pareikšti įtarimai Kalvarijos savivaldybės tarybos nariui Edgarui Kabelkai, Skuodo rajono savivaldybės tarybos nariui Virgilijui Pajarskui ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narei Daivai Černiuvienei.

Socialdemokratų kandidatė į premjeres, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad save „sovietiniu vaiku“ vadina ne iš nostalgijos sovietmečiui, o iš liūdnos šeimos praeities.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį antrą kartą susitiks su socialdemokratų kandidate į premjeres Inga Ruginiene.

Nors pavasario sesijos metu kilo nemažai kivirčų tarp koalicijos partnerių, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pabrėžia, kad Prezidentūrą vertina ne apsižodžiavimus, o realius darbus. Todėl, socialdemokratams dėliojant galimą koaliciją, jis atkreipia dėmesį, kad dabartinė valdančioji dauguma yra pakankamai produktyvi.

Pirmadienį Pensilvanijos valstijoje esančioje kompanijos „US Steel“ gamykloje nugriaudėjus sprogimams, žuvo du darbininkai ir 10 dar buvo sužeista, pranešė valdžios pareigūnai.

Rusija ruošiasi pradėti naujus puolimus Ukrainoje ir nerodo „jokių ženklų“, kad būtų pasirengusi paliauboms, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pirmadienį.

Likus kelioms valandoms iki Vašingtono ir Pekino prekybos paliaubų galiojimo pabaigos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nurodė atidėti didesnių muitų įvedimą Kinijos prekėms. Baltųjų rūmų sprendimas atidėti griežtesnių tarifų taikymą Kinijai galios iki lapkričio 10 dienos. „Ką tik pasirašiau įsaką, kuriuo dar 90 dienų pratęsiamas tarifų taikymo Kinijai sustabdymas“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė JAV prezidentas.

Iki šių metų pabaigos Lietuva turi apsispręsti: ar priimti bent 158 migrantus, ar mokėti 3,16 mln. eurų dydžio solidarumo įnašą, o galbūt kombinuoti abu variantus – priimti kažkiek migrantų ir įnešti dalį finansų. Kol kas sprendimo Lietuva neturi. O politikų Seime nuomonės dėl to, kaip derėtų elgtis, išsiskiria.

Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad pastaruoju metu vyksta susitikimai su senaisiais koalicijos partneriais. Visgi, anot jo, po pokalbio su „aušriečiais“ aiškėja, kad dabartiniai „Nemuno aušros“ deleguoti nepartiniai ministrai turi kuklių galimybių tęsti darbus.

Šiuo metu teismai nagrinėja bent 20 bylų dėl tos pačios lyties porų partnerystės. Vilniaus apylinkės teismui patenkinus dviejų pareiškėjų prašymą įregistruoti jų partnerystę, poros advokatas teigia – svarbiausias teismo sprendimo aspektas yra tas, kad pora pripažinta šeima. Ir pabrėžia – nėra teisinga, kad tos pačios lyties poros šiuo klausimu turi kreiptis į teismą

Garsusis futbolininkas Cristiano Ronaldo susižadėjo su mylimąja Georgina Rodriguez. Apie tai ji paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. „Taip, sutinku. Šiame ir visuose savo gyvenimuose“, – pasidalijusi žiedo nuotrauka parašė ji. C. Ronaldo mylimajai išrinko įspūdingo dydžio žiedą. Po įrašu pasipylė sveikinimai porai. Ilgamečiai Ronaldo santykiai C. Ronaldo šiuo metu yra 40 metų, o G. Rodriguez yra 31-eri. Pora kartu nuo 2016 m. Jie kartu augina dvi dukras Alaną ir Bellą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi „konstruktyvių pokalbių“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl to, kad šis atmeta galimybę daryti teritorines nuolaidas.

Trečiadienį Donaldas Trumpas virtualiai kalbėsis su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „Politico“. Pokalbį organizuoja Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Sudarytas pokalbių tvarkaraštis Pokalbis vyks prieš D. Trumpo susitikimą su Vladimiru Putinu. Jis numatytas penktadienį Aliaskoje.

Artėjant penktadienį Aliaskoje numatytam Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų susitikimui, lengviau numatyti Vladimiro Putino retoriką, negu tai, ką sakys jam Donaldas Trumpas, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala.

1700 km – tai Ukrainos pajėgoms ne riba. Jos ilgo nuotolio dronais atakavo degalų saugyklą Uchtoje.

Antradienio dieną dėka pietvakariuose esančio anticiklono bus nepastoviai debesuota ir saulės bus nemažai. Žymesnio lietaus, bet kai kur gali iškristi keli lašai. Vėjas daugiausia pūs vakarinių krypčių, o jo greitis sieks 7–12 m/s. Aukščiausia oro temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos.

Penktadienį Aliaskoje įvyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimas jau sukėlė Ukrainos sąjungininkų Europoje nerimą dėl galimų derybų už Kyjivo akių. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rimto proveržio nesitiki, tačiau mano kad susitikimas bus labiau naudingas Rusijai.

Pietų Europoje toliau siaučiant miškų gaisrams, iš šiaurės Ispanijos evakuota daugiau nei tūkstantis žmonių. Ugnis taip pat apgadino Romos laikų aukso kasyklą, kurią saugo UNESCO. Gaisrai toliau siaučia Portugalijoje, Italijoje bei Balkanų šalyse. Meteorologai praneša, kad juos sukėlęs rekordinis karštis dar neketina trauktis.

Dėl miškų gaisrų ugniagesiams pirmadienį teko evakuoti žmones mažiausiai trijose Balkanų valstybėse.

JAV federalinis teisėjas pirmadienį atmetė prezidento Donaldo Trumpo administracijos prašymą paviešinti didžiosios prisiekusiųjų žiuri stenogramas iš baudžiamosios bylos prieš Ghislaine Maxwell, nuteistą seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bendrininkę.

JAV Pensilvanijos valstijoje per sprogimą plieno gamykloje sužeista dešimtys žmonių ir dingo mažiausiai vienas asmuo, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Klaipėdoje be žinios dingo nepilnametė, skelbia policija.

Tęsiantis diskusijoms dėl to, kaip atrodys atsinaujinusi valdančioji koalicija, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad dėl naujų daugumos kontūrų turi susitarti pačios partijos. Jo teigimu, koaliciją formuojančios politinės jėgos turi nuspręsti ir dėl tolesnio bendradarbiavimo su daug kritikos sulaukusia Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“.

Paaiškėjus, kad viduryje Lietuvos nukritęs rusiškas dronas gabeno du kilogramus sprogmenų, Lietuva kreipiasi į NATO prašydama kad ir eksperimentinių antidroninių sistemų. Krašto apsaugos ministrė pranešė, kad sutarta, jog NATO įsitrauks į mūsų oro erdvės apsaugą. Visgi ekspertai abejoja NATO vaidmeniu, nes inovacijos aljanse vyksta lėtai. Čia, sako, reikia valstybių, kurioms ši problema aktuali, lyderystės.

Minimalus darbo užmokestis – vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių žmonių pragyvenimo lygį ir šalies ekonominę padėtį. Tačiau Europoje jis labai skiriasi: kai kuriose šalyse tesiekia vos kelis šimtus eurų, o kitose viršija 2 tūkst. eurų. Šiuos skirtumus lemia įvairūs veiksniai, tarp jų – pragyvenimo išlaidos ir infliacija. Įvertinus minimumą pagal perkamosios galios standartą (PPS), skirtumai sumažėja, tačiau Vakarų Europaos šalys vis tiek išlieka lyderėmis.