JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Jis tokia informacija pasidalino po to, kai Ukrainos vadovas ir Europos lyderiai kiek anksčiau pranešė, kad tikisi surengti pokalbį telefonu. „Netrukus su juo kalbėsiuosi ir maždaug žinosiu, ką mes darysime“, – trečiadienį naujienų agentūros AFP žurnalistui Ovaliajame kabinete Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito metu sakė D. Trumpas.

Ukraina pavadino Vladimiro Putino pasiūlymą surengti susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Maskvoje nerealiu ir nepriimtinu. Atitinkamus pareiškimus padarė V. Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Komentuodamas „Unian“, D. Lytvynas pabrėžė, kad Kremliaus iniciatyva yra skirta ne taikos paieškai, o karo vilkinimui.

Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Apžvelgiant rugpjūčio mėnesį galima pasakyti, kad diplomatinis cirkas pasiekė apogėjų. Šį mėnesį buvo atsiradusi grėsmė, kad rusai pasieks operacinio lygmens rezultatų mūšio lauke, bet ukrainiečiai sugebėjo tam pasipriešinti.

Prezidento Gitano Nausėdos skrydį iš Helsinkio antradienį Vilniaus oro uoste sutrikdė bendrovės „Teltonika“ pakeltas dronas, pranešė Susisiekimo ministerija.

Derybose dėl naujos koalicijos Energetikos ministeriją išsikovojusi „Nemuno aušra“ tuo nepasitenkino.

Vyriausybė antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose išleido dvi – 10,5 ir 20 metų trukmės euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 1, 75 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Ilgesnė nei 15 metų trukmės euroobligacijų emisija išleista pirmą kartą nuo 2021 metų. „Įgyvendindama šių metų skolinimosi programą, Lietuva antrą kartą šiais metais išleido dvi euroobligacijų emisijas vienu metu.

Trečiadienį Izraelio vidaus saugumo tarnyba pranešė sužlugdžiusi teroristinės palestiniečių grupuotės „Hamas“ sąmokslą nužudyti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben Gvirą.

Jungtinės Valstijos Lenkijoje galėtų dislokuoti daugiau karių, pareiškė žurnalistams prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.

„Rusijoje tradicinės vertybės ir Ortodoksų Bažnyčia pakeitė marksizmą ir leninizmą kaip valstybinę ideologiją“, – interviu LRT.lt sako sociologė, LUISS universiteto Romoje profesorė dr. Kristina Stoeckl. Pasak mokslininkės, toks naratyvas aiškina ir teisina Rusijos agresiją, o šiandien Rusijos Bažnyčia visiškai tarnauja valstybei.

Nuo pat Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į karą bandė įtraukti Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rimanowskiui. „Jie [ukrainiečiai] nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesai, ir būtų geriausia, jei jie galėtų įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis. Pasak A. Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus.

Per naujausias Izraelio atakas Gazos Ruože žuvo dešimtys palestiniečių, trečiadienį pranešė palestiniečių naujienų agentūra WAFA. Kaip teigiama, nuo vidurnakčio per įvairius incidentus iš viso žuvo 40 žmonių, o vien tik į Šifos ligoninę, esančią Gazos mieste, buvo atgabenta 17 kūnų. Izraelis kol kas nepaskelbė jokio pareiškimo apie šias atakas. Žydų valstybė nuolat akcentuoja, kad Gazos Ruože kovoja su islamistine palestiniečių grupuote „Hamas“ ir siekia apsaugoti civilius gyventojus.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi priimti sprendimą dėl karo su Ukraina. Jei jis nepatiks JAV prezidentui, Kremlius sulauks pasekmių. Be to, JAV ir Rusijos lyderiai greitu metu surengs pokalbį. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu metu. Atsakydamas į klausimą apie pareiškimą V. Putinui, D. Trumpas pažymėjo, kad jis neturi jokio pranešimo Kremliaus vadovui. „Jis žino mano poziciją.

Trečiadienį Sakartvele, tęsiant susidorojimą su opozicija, 11-ai proeuropietiškų protestuotojų buvo skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės kiekvienam, pranešė naujienų agentūra.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas trečiadienį paragino aneksuoti okupuoto Vakarų Kranto teritorijas, kelioms vyriausybėms pareiškus, kad ketina pripažinti Palestinos valstybę.

Trečiadienį sutriko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos. Apie tai, kad banko klientams nepavyksta prisijungti prie interneto banko, atsiskaityti, patvirtino „Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas. „Šuo metu pastebimi banko sistemų sutrikimai, kurie gali turėti įtakos banko paslaugų teikimui klientams“, – BNS nurodė G. Verčinskas. „Su nesklandumais klientai gali susidurti jungdamiesi prie skaitmeninių banko kanalų, atsiskaitydami kortelėmis“, – pridūrė jis.

Per pastarąjį pusmetį Ukrainos kariuomenė gerokai pasipildė antžeminiais robotų kompleksais, kuriuos kariai sėkmingai naudoja ir šturmui, ir minavimo operacijose, ir net logistikoje. Ten, kur ukrainiečius medžioja rusiški dronai žudikai, ir maisto ar vandens negalima nugabenti mašinomis, labai gerai savo darbą atlieka robotai. Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Suomija planuoja atsisakyti savo oro pajėgų vėliavų su svastikos simboliu, trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ teigė oro pajėgų vadovybė. Anksčiau Suomijos transliuotojas „Yle“ pranešė, kad vėliavos su svastikomis bus panaikintos vykdant reformą. Oro pajėgų pulkininkas Tomi Böhmas užsiminė, kad „yra buvę nemalonių situacijų su užsienio svečiais“, be to, prasminga žengti koja kojon su laiku.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas trečiadienį paragino aneksuoti okupuoto Vakarų Kranto teritorijas, kelioms vyriausybėms pareiškus, kad ketina pripažinti Palestinos valstybę. Belgija antradienį tapo dar viena Vakarų šalimi, ketinančia šį mėnesį vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę. Panašius pareiškimus taip pat paskelbė Australija, Kanada ir Prancūzija.

Trečiadienį į Siriją įsiveržusios Izraelio pajėgos pagrobė septynis žmones, pranešė Sirijos valstybinė žiniasklaida. Izraelio kariuomenė teigė „sulaikiusi“ asmenis, „įtariamus teroristine veikla“.  

Lietuvos vartotojai vis dažniau susigundo pigesniais elektronikos ir buitinės technikos pasiūlymais socialiniuose tinkluose ar iš antrų rankų – siūloma patraukli nuolaida ar perpus mažesnė kaina. Tačiau už patrauklios kainos dažnai slepiasi padirbiniai, keliantys grėsmę ne tik piniginei, bet ir namų saugumui.

„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų, planuojančių per artimiausius dvejus metus imti paskolą būstui, palaiko Lietuvos banko (LB) siūlymą pradinį įnašą sumažinti iki 10 proc. Remiantis apklausos rezultatais, 3 proc. apklaustųjų nurodė tvirtai ketinantys imti paskolą būstui, dar 14 proc. tokį planą svarsto, nors nėra tikri dėl jo įgyvendinimo būtent per artimiausius dvejus metus.

Viešoje erdvėje paskelbus apie Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymą kai kuriose didmiesčių kelių atkarpose įvesti spūsčių mokestį, pati savivaldybė tikina tokio jo Lietuvos savivaldybių asociacijai neteikusi, o pačiai iniciatyvai nepritarianti.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių dalyvavimas trečiadienį Pekine vykusiame dideliame kariniame parade buvo dalis pastangų sukurti antivakarietišką „naują pasaulio tvarką“, pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė.

 Gazos Ruože nuo Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karo pradžios buvo suluošinta mažiausiai 21 tūkst. vaikų, trečiadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Asmenų su negalia teisių komitetas (CRPD).

Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad-2025“ grėsmė Latvijai ir NATO yra nedidelė, bet Maskva ir Minskas naudojasi šiomis pratybomis savo vidaus ir užsienio politikos strateginei komunikacijai, analitiniame straipsnyje teigia Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB).

Buvęs JAV valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorius ir buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas interviu LRT teigia, kad Donaldas Trumpas vis dar turi realistišką galimybę pasiekti Ukrainai palankų taikos susitarimą, nors Rusija ir atsisako derėtis rimtai. Tai esą įmanoma pagal Šaltojo karo laikų Vakarų Vokietijos ar Pietų Korėjos formulę. 

Neišjungtas mikrofonas užfiksavo, kaip eidami kartu per ceremoniją Pekine Rusijos prezidentas Vladimrias Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas aptarinėjo organų transplantaciją ir galimybę žmonėms gyventi iki 150 metų amžiaus, praneša agentūra „Reuters“.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko sutuoktinės darbovietės laimimus savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų rengiamus pirkimus, Generalinės prokuratūros pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliks faktinį aplinkybių vertinimą. 

Eidamas 84 metus, trečiadienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Klemas Inta, pranešė Seimo kanceliarija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo atidėti trijų „Embraer“ karinių transporto lėktuvų pirkimą iki divizijos kariuomenėje išvystymo.

Kazlų Rūdos, Švenčionių ir Kauno savivaldybėse numatoma statyti naujus karinius objektus, trečiadienį jiems žalią šviesą uždegė Vyriausybė.

Tarptautinė Ukrainos mokykla dar trejus metus neatlygintinai galės naudos patalpomis Vilniuje.

Kai praėjusio amžiaus 90-ųjų pabaigoje Vladimiras Putinas jau dirbo Maskvoje, jam reikėjo buto susitikimams su meiluže, ir Igoris Sečinas, kuris persikėlė į sostinę paskui savo viršininką, suteikė jam savo butą. Apie tai žurnalistams Romanui Badaninui ir Michailui Rubinui papasakojo buvęs artimas prezidento pažįstamas.

Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad-2025“ grėsmė Latvijai ir NATO yra nedidelė, bet Maskva ir Minskas naudojasi šiomis pratybomis savo vidaus ir užsienio politikos strateginei komunikacijai, analitiniame straipsnyje teigia Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB). Pratybos turi vykti rugsėjo 12–16 dienomis, daugiausia Baltarusijos teritorijoje, tačiau kariškių veikla taip pat planuojama Kaliningrado srityje ir naujai perkurtose Maskvos bei Leningrado karinėse apygardose.