Antradienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog liepos pabaigoje į Lietuvą įskridęs dronas buvo paleistas Baltarusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog tai – klaidinga žinia. Šalies vadovas sako turintis patikimos informacijos, jog Rusijos į Ukrainą paleistas bepilotis orlaivis Lietuvoje atsidūrė paveiktas antidroninių priemonių. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 16 d. stebėjo paskutinę Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad 2025“ dieną. V. Putinas, Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas, gynybos ministro pavaduotojas Yunus-Bek Yevkurovas ir prezidento padėjėjas Aleksejus Duminas apsilankė Nižnij Novgorodo srities Mulino poligone ir apžiūrėjo „Zapad2025“ pratybose dalyvaujančias pajėgas, pažymi JAV Karo studijų institutas (ISW).

Kaip pranešė draugai ir artimieji, staigi ir klastinga liga netikėtai pasiglemžė agronomijos mokslų daktarą Arūną Čmuką – iškilų mokslininką, puikų dėstytoją, nuostabų, mylimą vyrą, tėtį, sūnų, brolį, gerą draugą ir aistringą žveją. Su juo Lietuva neteko didelio mokslinio potencialo žmogaus, kuris kūrė ir dirbo savo valstybei.

Po kelis mėnesius netilusių skandalų dėl įtartinų verslo sandorių iš pareigų atsistatydinusio ekspremjero Gintauto Palucko vertinimas gyventojų akyse – ženkliai smuko, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tuo metu įtampas valdančiojoje koalicijoje keliantį „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį visuomenė vertina vis palankiau.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui užsiminus, kad į ministrus gali būti pasiūlytos prezidento jau atmestos kandidatūros, šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina nesėti sumaišties visuomenėje. 

 Įtariamasis dėl Charlie Kirko nužudymo antradienį pasirodė teisme, jam pateikti kaltinimai dėl konservatyvaus aktyvisto nužudymo, o prokurorai pareiškė siekiantys mirties bausmės už nusikaltimą, sukrėtusį Jungtines Valstijas.

Irano valdžia trečiadienį pakorė vyrą, nuteisusi jį už šnipinėjimą Izraelio žvalgybos agentūrai „Mossad“, pranešė teismų sistema.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį savo gimtadienio proga sulaukė iš JAV prezidento Donaldo Trumpo šilto pasveikinimo ir pagyrų už pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.

Rumunijos generalinis prokuroras skelbia tyrimo išvadas – į praėjusių metų šalies prezidento rinkimus kišosi Rusija. Rinkimai galiausiai atšaukti, laimėjus prieš tai niekam nežinomam ir apklausose nepirmavusiam kraštutiniam dešiniajam Calinui Georgescu.

Izraelis trečiadienį paskelbė apie laikiną naują maršrutą gyventojams pabėgti iš Gazos, pradėjęs intensyvų sausumos puolimą po masinio bombardavimo palestiniečių teritorijos pagrindiniame mieste.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigia, kad Vokietija galėtų sumokėti kompensaciją už Antrąjį pasaulinį karą stiprindama Lenkijos kariuomenę.

Praėjusią kadenciją premjerės Ingridos Šimonytės patarėju dirbęs Rimantas Žylius kuravo atvirų duomenų klausimus, o šiemet įsidarbino įmonėje „Palantir Technologies Lithuania“. Šios įmonės sukurtų technologijų pagrindu vystomas valstybės duomenų ežero projektas, kuriam praėjusią kadenciją buvo skirti milijonai eurų. I. Šimonytė pabrėžia, kad R. Žylius nebuvo sprendimų priėmėjas.

Ukraina teigiamai reagavo į JAV pasiūlymus nutraukti karą. Apie tai savo vakariniame kreipimesi pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Ukrinform“.

Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusibylę labiausiai. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.

Jei manote, kad netyčia apgadinę svetimą automobilį ir niekam apie tai nepranešę išsisuksite, – klystate. Kaip rodo policijos praktika, tokie pažeidėjai dažnai išaiškinami, o šiuolaikinės technologijos ir gyventojų sąmoningumas dažnai padeda atskleisti tokius nusikaltimus. Toks elgesys gali baigtis ne tik baudomis, bet ir teisės vairuoti praradimu, o žalą nukentėjusiam vis tiek teks atlyginti.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

Trečiadienio dieną šalies orus lems slenkantis okliuduotas atmosferos frontas. Dangus bus nepastoviai debesuotas, bet saulės spindulių gaus daugelis rajonų.

Nuo musoninių liūčių pradžios birželio pabaigoje Pakistane žuvo beveik tūkstantis žmonių. Tai pranešė Nacionalinė kovos su katastrofomis tarnyba. Sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 9 tūkst. namų. Dėl potvynių savo namus buvo priversti palikti beveik 3 mln. gyventojų.

Europos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi nustoti galvoti apie save ir savo ateities santykius su Rusijos Federacija, o daugiau galvoti apie Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“, komentuodamas klausimą dėl antirusiškų sankcijų sugriežtinimo. Ukrainos vadovas pažymėjo, kad, jo nuomone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog jei jis įves griežtas sankcijas Rusijai, jis uždarys galimybę diplomatijai su Maskva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėlai vakare atvyko į Didžiąją Britaniją su precedento neturinčiu antruoju valstybiniu vizitu, kurio metu abi šalys pasirašys investicinius susitarimus ir atnaujins „ypatingus santykius“, kuriuos premjeras Keiras Starmeras nori remti, skelbia „Reuters“.

Izraelio sausumos operacija Gazos mieste, kariuomenės duomenimis, gali trukti daug mėnesių. Kariuomenė, anot atstovo, mano, kad pradžioje prireiks kelių mėnesių, kol čia bus užimtos svarbiausios teritorijos. Be to, tada dar kelių mėnesių reikės teroristinių organizacijų infrastruktūrai Gazos Ruožo šiaurėje esančiame mieste pašalinti, sakė Effie Defrinas.

Jutos prokurorai antradienį pranešė, kad sieks mirties bausmės įtariamajam dėl konservatorių aktyvisto Charlie Kirko nužudymo, likus kelioms valandoms iki jo pirmojo viešo pasirodymo teisme iš kalėjimo, rašo „Reuters“.

Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad neseniai Briuselyje vykusioje opozicijos konferencijoje buvo aptariamas Irano ir Izraelio karas ir JAV remiamas planas sugriauti Islamo respubliką. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas padavė į teismą laikraštį „The New York Times“ (NYT), keturis jo žurnalistus ir leidyklą „Penguin Random House“. Jis kaltina juos šmeižtu ir dezinformacija ir reikalauja 15 mlrd.

Tyleris Robinsonas antradienį buvo apkaltintas dešiniųjų pažiūrų įtakingo asmens Charlie Kirko nužudymu ir prokurorai sieks jam mirties bausmės, rašo „Sky News“. 22 metų amžiaus jaunuolis iš Vašingtono, Jutos valstijos, buvo apkaltintas sunkaus nužudymo, ginklo laikymo ir teisingumo trukdymo nusikaltimais. Prokurorai pareiškė, kad sieks mirties bausmės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ metu pareiškė, kad Lenkija nėra pasirengusi apsaugoti žmonių nuo masinės atakos. Šį pareiškimą V. Zelenskis padarė po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę. „Lenkija nėra pasiruošusi apsaugoti žmonių nuo masinio puolimo. Pavyzdys: iš 810 dronų Ukraina numušė 700. Lenkija iš 19 numušė tik 4 bepiločius.

„Manau, kad nė vieni nesame suinteresuoti blaškytis ir neturėti valdžios arba turėti trapią mažumos Vyriausybę“, – sako Mindaugas Sinkevičius. Tiek jo, tiek Aurelijaus Verygos teigimu, jeigu norima, kad Vyriausybė pradėtų veikti, reikalingas kompromisas – ir „aušriečių“, ir prezidentūros. 

Dėl įtarimų stambiu sukčiavimu ir kitais nusikaltimais šiuo metu suimtą Vilhelmą Germaną pasivijo praeities problemos. Jam teks grąžinti beveik 130 tūkst. eurų skolą, kurios nesugebėjo apmokėti daugiau nei dešimtmetį.

Lenkijai ir Latvijai „Zapad“ išvakarėse paskelbus apie uždaromą oro erdvę pasienyje su Baltarusija, Lietuvos ministerija teigia, jog tam buvo pasiruošta iš anksto, o įvestos priemonės yra pakankamos ir paskutiniu metu įvykusių incidentų kaimyninių šalių oro erdvės kontekste. Ekspertų teigimu, svarbiausias yra pats oro erdvės uždarymo faktas, leidžiantis efektyviai ir operatyviai reaguoti į galimas grėsmes.

Ankstų liepos 28-osios rytą virš Vilniaus skridęs ir Jonavos rajone, Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, nukritęs rusų donas „Gerbera“ su 2 kilogramais sprogmenų buvo paleistas Baltarusijoje, teigia gerai informuoti „Delfi“ šaltiniai. Jų teigimu, tai buvo tikslingai suplanuota operacija, kurios tikslas – ne tik patikrinti oro gynybos pajėgumus, bet ir sukelti psichologinį efektą. Todėl dronas skrido ne kur nors kitur, o virš Vilniaus, buvo parinktas toks aukštis, kad jo nefiksuotų radarai. Nukritusiame orlaivyje rastas ne tik galingas sprogmuo, bet ir modernus skrydžio kompiuteris ir mažiausia viena SIM kortelė.

Vėl geros žinios iš Pokrovsko sektoriaus rytinio flango, bet apie viską iš eilės.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius „Dienos temai“ sako, kad jei „aušriečiai“ ir prezidentūra neis į kompromisus, kyla grėsmė dirbti mažumos Vyriausybėje.

Nepaisant pažado paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei, „Nemuno aušra“ antradienį nepateikė kandidatų į aplinkos ir energetikos ministrus.

Baltarusijos teritorijoje vyksta „Zapad“ pratybos, jos kol kas nėra kuo nors išskirtinės. Kur kas įspūdingiau atrodo dešimtys tūkstančių Lenkijos ir sąjungininkų karių, sutelktų prie Kaliningrado ir Baltarusijos sienų. Praėjusią savaitę NATO gerokai sukruto, kai Rusijos dronai įskrido į Lenkijos teritoriją ir skrido beveik nekliudomi. Lenkijai ir sąjungininkams pavyko numušti vos kelis dronus, tam pasitelkti naikintuvai „F-16“, olandų Lenkijoje dislokuoti brangiausi pasaulyje naikintuvai „F-35“ ir kitos pajėgos.

12-osios gynybos obligacijų emisijos platinimo metu gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už 18,8 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Rugsėjo 1–15 dienomis buvo sudaryti 968 sandoriai. Emisija bus išperkama 2026 metų rugsėjo 16-ąją, už ją bus mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Pernai pradėjus gynybos obligacijų platinimą, dabar pirkėjai iš viso jau yra įsigiję šių obligacijų už 129 mln. eurų.