Kalendorinis rugsėjis į miestų gatves sugrąžino ir spūstis. Tiesa, retas susimąsto, kad kartais žalias šviesoforo signalas gali neužsidegti ir dėl pačių vairuotojų daromos klaidos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič komentavo, kad sostinėje, kaip ir daugelyje kitų didmiesčių, spūsčių problema yra pastebima. „Transporto priemonių kiekis miesto gatvėse didėja.

Aplinkos ministerija parengė pataisas, numatančias skirti 16,8 mln. eurų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtrai. Anot jos, parama galės pasinaudoti atliekų tvarkytojai, norintys sukurti arba atnaujinti plastiko atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrangą. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 6 mln. eurų paramą. Projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 metų lapkričio pabaigos.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Izraelio pajėgos šeštadienį tęsė Gazos miesto ir kitų taikinių Gazos Ruože puolimą. Per atakas, sveikatos institucijų duomenimis, palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 60 žmonių, dar 80 – sužeista, praneša agentūra „Reuters“.

Europos Parlamento (EP) narys Petras Gražulis sekmadienį Vilniuje organizuoja Jungtinėse Valstijose nužudyto dešiniųjų pažiūrų politikos aktyvisto Charlie Kirko atminimo renginį.

Sekmadienis šalyje numatomas itin šiltas – tai bus bene šilčiausia šių savaičių diena, o jau nuo pirmadienio laukia ženkliai vėsesni orai, LRT RADIJUI sako Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Patašius.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Ukrainos saugumo garantijos reikalauja, jog Europos valstybės būtų pasirengusios kariniams veiksmams prieš Rusiją, jei Maskva vėl pultų Ukrainą po taikos susitarimo. Jis tvirtino, kad „Rusija neturės veto teisės“ dėl šių garantijų formato.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tinkama pavadino savo šalies ir NATO reakciją į Rusios įvykdytą jos oro erdvės pažeidimą.

Iranas pagrasino sustabdyti bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), jei Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija atnaujins Jungtinių Tautų (JT) sankcijas šaliai.

JAV kariuomenė atakavo narkotikus gabenusių venesueliečių valtį, žuvo trys žmonės. Tai jau antra mirtina ataka per pastarąjį mėnesį. Karakasas tokį Amerikos elgesį vadina JAV agresijos aktu, o Kolumbija piktinasi, kad Jungtinės Valstijos nustojo bendradarbiauti kovoje su narkokarteliais. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Amerikiečiai užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Venesuelos valtis siūbuoja ant bangų. Akimirka – ir JAV kariškiai smogia į laivą.

Įtampai tarp JAV prezidento ir Karakaso valdžios sparčiai augant, D. Trumpas šeštadienį pagrasino Venesuelai „neišmatuojamomis“ pasekmėmis, jei ji atsisakys priimti migrantus, kuriuos „prievarta įvežė į Jungtines Valstijas“. „Mes norime, kad Venesuela nedelsdama priimtų visus kalinius ir psichiatrijos ligoninėse esančius žmones, kuriuos prievarta įvežė į Jungtines Amerikos Valstijas“, – teigė D. Trumpas.

Amerikoje žmonės protestuoja už žodžio laisvę, o žurnalistai atvirai klausia Donaldo Trumpo ar žodžio laisvė galioja ir jo kritikams. Klausimai apie žodžio laisvę Amerikoje ir Trumpo administracijos cenzūrą vis garsiau skamba po to, kai prieš kelias dienas televizija ABC netikėtai nutraukė populiaraus komiko Jimmy Kimmelo šou. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prie ABC kanalo būstinės Niujorke su plakatais dešimtys kino pramonės ir televizijos rašytojų ir aktorių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Sekmadienio diena Lietuvoje numatoma visai vasariška. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui įsivyraus giedri ir sausi orai, tik visai vakare pajūrį pasieks jau šaltojo fronto debesys. Su atmosferos frontu pajūryje numatomas trumpas lietus. Vyraus pietvakarių, vidutinio stiprumo, 7–12 m/s vėjas. Bus galima mėgautis ne tik sausa, bet ir labai šilta diena, termometrai rodys tarp 20 ir 25, o Pietų Lietuvoje daug kur ir 26–28 laipsnius šilumos.

Šiaurės vakarų Ispanijoje ugniagesiai, padedami kariuomenės, šeštadienį kovoja su dviem gamtiniais gaisrais, kuriuos pakurstė sausos sąlygos ir aukšta oro temperatūra.

Valstybinių numerio ženklų esminė paskirtis yra užtikrinti, kad transporto priemonės būtų lengvai atpažįstamos eisme. Tačiau daliai vairuotojų tai ne tik lentelės automobilio priekyje ir gale. Tokiose šalyse, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, valstybiniai numeriai yra statuso simbolis. Svetur neretai nutinka ir taip, kad numerio ženklai būna brangesni net už patį automobilį. 2023 m. balandžio mėn.

Estija šeštadienį atmetė Rusijos paneigimą, kad jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.

Aukštai danguje neatpažįstamai keičiasi pasauliniai kelionių oro transportu keliai. Kadaise pilotai skraidė tiesiais transkontinentiniais maršrutais, o dabar raižo dangų, kuris ir taip primena sueižėjusį stiklą, – milijonai skrydžių suspausti perpildytuose koridoriuose. Tuo pat metu didžiuliai oro erdvės plotai lieka tušti arba civilinių orlaivių vietą juose užima raketos ir dronai. 

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas.

Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešojoje erdvėje buvo daug, tačiau po Laisvės partijai nesėkmingų rinkimų ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Šią vasarą pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“. A. Armonaitė nuo politikos nutolo labiau, nei buvo galima tikėtis, ir dabar sieja savo gyvenimą su verslu. 

Kremliaus pareiškimas, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybose yra daroma „pauzė“ yra tuščia frazė, nes realios derybos niekada dar nebuvo pasidėjusios. Be to, anot ekspertų, karas Ukrainoje dabar jau tapo spaudimo priemone kai kurioms šalims susitvarkyti savo interesus, todėl jo pabaigos gali tekti laukti labai ilgai.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Jungtinės Valstijos pradėjo stabdyti tam tikrų ginklų sistemų, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemas, pardavimą Europos sąjungininkėms, motyvuodamos ribota pasiūla ir būtinybe teikti pirmenybę JAV kariniams poreikiams, praneša „The Atlantic“. Pasak leidinio, šis pokytis pirmą kartą paaiškėjo Danijai derantis dėl oro gynybos sistemų pirkimo.

NATO stebėjimo orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 000 metrų aukštyje virš rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebėjo ekranus, ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia aljanso sienas. Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje. Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

Vilniaus apskrities policija dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pradėjo administracinę teiseną prorusiškam aktyvistui Laurynui Ragelskiui. 

Laisvalaikį ant dviračio leidžiantis prokuroras Audrius Ažukas, neapsikentęs grėsmę keliančių vairuotojų, pradėjo apie pažeidėjus masiškai pranešinėti policijai. Bet tokia pilietinė akcija atsisuko prieš jį patį: A. Ažukas susidūrė su vairuotojų grasinimais, pareigūnų abejingumu ir kolegų smerkimu.

Sulaukusi kritikos dėl feisbuke parašyto komentaro, kad nekenčia Lietuvos, „Nemuno aušros“ narė Irina Černikienė traukiasi iš partijos.

Panevėžyje pagamintas pirmas lietuviškas šarvuotis. Sukūrusi karinį visureigį įmonė sulaukė milžiniško susidomėjimo, daugiausia – iš užsienio šalių. Planuojama, kad Panevėžyje ne tik bus toliau gaminami šarvuočiai, ir bendrovė užtikrins vietinę techninę apžiūrą, tieks atsargines dalis. Tai užtikrintų greitą reagavimą į besikeičiančius poreikius.

Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytoja, teigianti, kad nepavyksta prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos. Moteris pasakoja, jog jau du kartus pildė narystės anketą, tačiau atsakymo nesulaukė. Šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis pripažįsta – kai kuriose vietovėse žmonėms tenka laukti net pusmetį, nes organizacija paprasčiausiai neturi tiek pajėgumų priimti visus norinčiuosius. Situaciją komentuoja ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Gazos mieste šeštadienį žuvo mažiausiai 31 palestinietis, pranešė medicinos šaltiniai, tuo metu Izraelis, nepaisydamas tarptautinės kritikos, tęsė karinį puolimą pagrindiniame teritorijos didmiestyje.

Jungtinės Valstijos pradėjo stabdyti tam tikrų ginklų sistemų, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemas, pardavimą Europos sąjungininkėms, motyvuodamos ribota pasiūla ir būtinybe teikti pirmenybę JAV kariniams poreikiams, šeštadienį pranešė „The Atlantic“.

58-erių NATO generalinis sekretorius Markas Rutte garsėja uždarumu ir kruopščiai saugomu asmeniniu gyvenimu. Anot portalo „Gordon“, politikas vertina paprastumą, mėgaujasi vienatve ir yra itin pasišventęs darbui. Jis taip sąžiningai laikosi ir kitiems taikomų taisyklių, kad net nevyko aplankyti savo mirštančios ir labai mylėtos motinos koronaviruso lokdauno Nyderlanduose metu. Šeima lydima nelaimių Vieno garsiausių politikų šeimą nuolat lydėjo nelaimės.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų. „Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą.

Kaune šeštadienį vykstančiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen negailėjo kritikos valdantiesiems. Pasak jos, esama politinė situacija skatina nusivylimą ir mažina motyvaciją veikti, o liberalai dėl savo pastovumo, net ir būdami opozicijoje sulaukia išskirtinio radikalų dėmesio.