Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį paskelbs sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo pripažinimo, pranešė užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.

Britų naikintuvai atliko NATO oro gynybos skrydį virš Lenkijos. Šis skrydis – Aljanso misijos „Rytų sargybinis“ dalis

Jordanija pranešė, kad sekmadienį iš dalies atidarė sienos perėją su Izraelio okupuotu Vakarų Krantu, praėjus trims dienoms po jos uždarymo po išpuolio, per kurį žuvo du Izraelio kariai. 

JAV prezidento Donaldo Trumpo rankų mėlynės ir nesėkmingi bandymai jas užmaskuoti tapo nauja diskusijų banga socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Makiažo specialistai stebisi prastai atliktu darbu, o kritikai šaiposi iš prezidento įvaizdžio. Baltieji rūmai ramina, kad mėlynės – aspirino vartojimo ir dažno rankų paspaudimo pasekmė, tačiau internete toliau plinta sąmokslo teorijos bei nuotraukų analizės. Mažai kas yra praleidęs daugiau laiko tyrinėdamas D. Trumpo odą nei Brandi Boulet.

Pentagonas paskelbė naujus apribojimus žiniasklaidai, kuri informuoja apie JAV kariuomenę. Karo departamentas uždraudė žurnalistams atskleisti bet kokią informaciją neturint aiškaus leidimo ir laisvai judėti Pentagono pastate. Naujose gairėse, išdėstytose penktadienį žurnalistams išplatintoje ilgoje atmintinėje, reikalaujama pasirašyti pareiškimą, kuriuo jie įsipareigotų laikytis šių taisyklių arba rizikuotų prarasti savo darbo pažymėjimus.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį paskelbs sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo pripažinimo, pranešė užsienio reikalų ministras Davidas Lammy. K. Starmeris liepą pareiškė, kad JK pripažins palestiniečių valstybingumą, jeigu Izraelis nesiims esminių veiksmų, įskaitant susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože. „Ministras pirmininkas vėliau šiandien išdėstys poziciją ir nuspręs, ar šios sąlygos buvo įvykdytos“, – britų transliuotojui BBC sakė D. Lammy.

Anykščių rajone šeštadienį išniekintas partizanų atminties memorialas, pranešė policija.

Krizę koalicijoje sukėlęs prezidento Gitano Nausėdos sprendimas dėl ministrų, kaimynystėje vykusių „Zapad“ pratybų atgarsiai bei nerimas dėl dronų, diskusijų audrą sukėlęs paskirtosios premjerės aksesuaras – kviečiame dar kartą prisiminti svarbiausius šios savaitės akcentus ir įvykius.

Porsche“ reaguodama į mažesnę, nei tikėtasi, prabangių elektromobilių paklausą, bendrovė pranešė atidedanti kai kuriuos elektrinius projektus ir pratęsianti populiarių modelių su vidaus degimo varikliais gamybą. Šis skaudus, bet pragmatiškas sprendimas bendrovei trumpuoju laikotarpiu kainuos milijardus. „Porsche“ kartu buvo priversta drastiškai sumažinti savo 2025 metų pelno prognozes. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei tikintis, kad Teisingumo ministerija (TM) parengs partnerystę reguliuojantį įstatymo projektą, palaikymu Seime dvejojanti ministrė Rita Tamašunienė to nežada.

Prezidentūros rengiamose įstatymų pataisose bus siūloma mediaciją taikyti tose baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami vienkartiniai konfliktai, pavyzdžiui, vagystės, smurto atvejai, teigia šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Mikšys. Anot jo, „čekiukų“ bylose susitaikymo galimybės nebus. 

Kalendorinis rugsėjis į miestų gatves sugrąžino ir spūstis. Tiesa, retas susimąsto, kad kartais žalias šviesoforo signalas gali neužsidegti ir dėl pačių vairuotojų daromos klaidos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič komentavo, kad sostinėje, kaip ir daugelyje kitų didmiesčių, spūsčių problema yra pastebima. „Transporto priemonių kiekis miesto gatvėse didėja.

Aplinkos ministerija parengė pataisas, numatančias skirti 16,8 mln. eurų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtrai. Anot jos, parama galės pasinaudoti atliekų tvarkytojai, norintys sukurti arba atnaujinti plastiko atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrangą. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 6 mln. eurų paramą. Projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 metų lapkričio pabaigos.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Izraelio pajėgos šeštadienį tęsė Gazos miesto ir kitų taikinių Gazos Ruože puolimą. Per atakas, sveikatos institucijų duomenimis, palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 60 žmonių, dar 80 – sužeista, praneša agentūra „Reuters“.

Europos Parlamento (EP) narys Petras Gražulis sekmadienį Vilniuje organizuoja Jungtinėse Valstijose nužudyto dešiniųjų pažiūrų politikos aktyvisto Charlie Kirko atminimo renginį.

Sekmadienis šalyje numatomas itin šiltas – tai bus bene šilčiausia šių savaičių diena, o jau nuo pirmadienio laukia ženkliai vėsesni orai, LRT RADIJUI sako Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Patašius.

Teisingumo ministerija iki metų pabaigos ketinant sudaryti galimybes tos pačios lyties porų partnerystę įtraukti į Vedybų sutarčių registrą, Vilnius atsisako planų išduoti laikinus popierinius partnerystės registravimą liudijančius dokumentus.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Ukrainos saugumo garantijos reikalauja, jog Europos valstybės būtų pasirengusios kariniams veiksmams prieš Rusiją, jei Maskva vėl pultų Ukrainą po taikos susitarimo. Jis tvirtino, kad „Rusija neturės veto teisės“ dėl šių garantijų formato.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tinkama pavadino savo šalies ir NATO reakciją į Rusios įvykdytą jos oro erdvės pažeidimą.

Iranas pagrasino sustabdyti bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), jei Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija atnaujins Jungtinių Tautų (JT) sankcijas šaliai.

JAV kariuomenė atakavo narkotikus gabenusių venesueliečių valtį, žuvo trys žmonės. Tai jau antra mirtina ataka per pastarąjį mėnesį. Karakasas tokį Amerikos elgesį vadina JAV agresijos aktu, o Kolumbija piktinasi, kad Jungtinės Valstijos nustojo bendradarbiauti kovoje su narkokarteliais. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Amerikiečiai užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Venesuelos valtis siūbuoja ant bangų. Akimirka – ir JAV kariškiai smogia į laivą.

Įtampai tarp JAV prezidento ir Karakaso valdžios sparčiai augant, D. Trumpas šeštadienį pagrasino Venesuelai „neišmatuojamomis“ pasekmėmis, jei ji atsisakys priimti migrantus, kuriuos „prievarta įvežė į Jungtines Valstijas“. „Mes norime, kad Venesuela nedelsdama priimtų visus kalinius ir psichiatrijos ligoninėse esančius žmones, kuriuos prievarta įvežė į Jungtines Amerikos Valstijas“, – teigė D. Trumpas.

Amerikoje žmonės protestuoja už žodžio laisvę, o žurnalistai atvirai klausia Donaldo Trumpo ar žodžio laisvė galioja ir jo kritikams. Klausimai apie žodžio laisvę Amerikoje ir Trumpo administracijos cenzūrą vis garsiau skamba po to, kai prieš kelias dienas televizija ABC netikėtai nutraukė populiaraus komiko Jimmy Kimmelo šou. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prie ABC kanalo būstinės Niujorke su plakatais dešimtys kino pramonės ir televizijos rašytojų ir aktorių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

Sekmadienio diena Lietuvoje numatoma visai vasariška. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui įsivyraus giedri ir sausi orai, tik visai vakare pajūrį pasieks jau šaltojo fronto debesys. Su atmosferos frontu pajūryje numatomas trumpas lietus. Vyraus pietvakarių, vidutinio stiprumo, 7–12 m/s vėjas. Bus galima mėgautis ne tik sausa, bet ir labai šilta diena, termometrai rodys tarp 20 ir 25, o Pietų Lietuvoje daug kur ir 26–28 laipsnius šilumos.

Šiaurės vakarų Ispanijoje ugniagesiai, padedami kariuomenės, šeštadienį kovoja su dviem gamtiniais gaisrais, kuriuos pakurstė sausos sąlygos ir aukšta oro temperatūra.

Valstybinių numerio ženklų esminė paskirtis yra užtikrinti, kad transporto priemonės būtų lengvai atpažįstamos eisme. Tačiau daliai vairuotojų tai ne tik lentelės automobilio priekyje ir gale. Tokiose šalyse, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, valstybiniai numeriai yra statuso simbolis. Svetur neretai nutinka ir taip, kad numerio ženklai būna brangesni net už patį automobilį. 2023 m. balandžio mėn.

Estija šeštadienį atmetė Rusijos paneigimą, kad jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.

Aukštai danguje neatpažįstamai keičiasi pasauliniai kelionių oro transportu keliai. Kadaise pilotai skraidė tiesiais transkontinentiniais maršrutais, o dabar raižo dangų, kuris ir taip primena sueižėjusį stiklą, – milijonai skrydžių suspausti perpildytuose koridoriuose. Tuo pat metu didžiuliai oro erdvės plotai lieka tušti arba civilinių orlaivių vietą juose užima raketos ir dronai. 

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas.

Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešojoje erdvėje buvo daug, tačiau po Laisvės partijai nesėkmingų rinkimų ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Šią vasarą pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“. A. Armonaitė nuo politikos nutolo labiau, nei buvo galima tikėtis, ir dabar sieja savo gyvenimą su verslu. 

Kremliaus pareiškimas, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybose yra daroma „pauzė“ yra tuščia frazė, nes realios derybos niekada dar nebuvo pasidėjusios. Be to, anot ekspertų, karas Ukrainoje dabar jau tapo spaudimo priemone kai kurioms šalims susitvarkyti savo interesus, todėl jo pabaigos gali tekti laukti labai ilgai.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.