Pirmadienio vakarą Lenkijoje, Poznanėje, greitkelyje, keleivinis autobusas susidūrė su amerikiečių kariniu transportu, praneša vietos tarnybos Skelbiama, kad keturi amerikiečių kariai ir autobuso vairuotojas buvo sužeisti. Kariai skubiai išgabenti į ligoninę. Į įvykio vietą atvyko septynios ugniagesių komandos. Kol kas nežinoma, kiek transporto priemonių buvo amerikiečių karinėje kolonoje.

Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“. Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietija yra viena iš saugiausių ES šalių, tačiau pataria, kaip elgtis krizės atveju.

Kol Ukrainoje kasdien tęsiasi kovos, Rusija jau seniai galėjo pradėti ruoštis kitam karui, įspėja Vokietijos kariuomenės generolas Alexanderis Sollfrankas interviu „The New York Times“. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, demokratija likusioje Europoje bus rimtame pavojuje, pabrėžė jis. „Putinas sustos tada, kai bus sustabdytas“, – leidiniui sakė A. Sollfrankas. O tam reikia spaudimo.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Raudonasis Kryžius paėmė Gazos Ruože laikyto įkaito kūną pagal paliaubų susitarimą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vykdamas į Vašingtoną susitikti su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, tikėjosi sėkmingo pokalbio bent jau dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo. Tačiau šį susitikimą apėjo Vladimiras Putinas – prieš susitikimą pasikalbėjęs su D. Trumpu, Rusijos prezidentas pakeitė jo mąstymą 180 laipsnių. Iki tol kalbėjęs, kad jei V. Putinas nepradės derybų, Amerika nusiųs „Tomahawk“ Ukrainai, dabar D. Trumpas sako, kad raketos yra eskalacija, ir pabrėžia, kad jo prioritetas – diplomatija. 

Praėjusią savaitę Lenkijos teismui atsisakius išduoti su „Nord Stream“ sprogimais siejamą ukrainietį, Vokietijos vyriausybė sako teismų sprendimų nekomentuojanti. Bet dalis pareigūnų Varšuvą kritikuoja, o pats dujotiekis ir toliau kelia ginčus pačioje Vokietijoje. 

Finansų ministerija siūlo atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. VMI skaičiavimais, atsisakius šio perteklinio reikalavimo administracinė našta verslui sumažėtų apie 49,6 tūkst. eurų. Sprendimą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ supirko dalį savų akcijų – 0,26 proc. įstatinio kapitalo, tam panaudotos rezervo lėšos, pranešė bendrovė. Supirkta 21 011 vnt. savų įmonės akcijų, už vieną mokant nustatytą maksimalią 3 eurų kainą – iš viso sumokėta daugiau nei 63 tūkst. eurų. „Įmonė inicijavo savų akcijų supirkimą siekdama optimizuoti kapitalo struktūrą ir užtikrinti ilgalaikę vertę akcininkams.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Dalis Alytaus gyventojų nuo šiol atliekas į konteinerius gali mesti tik juos atsirakinę. Taip siekiama, kad gyventojai kruopščiau rūšiuotų, o ateityje jiems būtų galima taikyti rinkliavos lengvatas. Tuos, kurie atveža atliekas iš kitur ir palieka jas prie konteinerių, stebės vaizdo kameros. Toks eksperimentas Lietuvoje kol kas vienintelis.

Kambodžoje dėl įtariamo dalyvavimo kibernetinio sukčiavimo operacijose buvo sulaikyta 10 Pietų Korėjos piliečių, o dar du buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė korėjiečių vyriausiasis diplomatas. Pastaraisiais metais Kambodžoje išsiplėtė daugiamilijardinė sukčiavimo pramonė, į kurią, anot ekspertų, įsitraukia tūkstančiai žmonių, kai kurie savo noru, o kiti – priversti organizuotų nusikalstamų grupuočių.

Per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV vadovas Donaldas Trumpas vėl prabilo apie jam nepaskirtą Nobelio taikos premiją. Kaip rašo „The Washington Post“, pokalbis Baltuosiuose rūmuose buvo chaotiškas – D. Trumpas ne tik skundėsi dėl Nobelio komiteto sprendimo, bet ir išdėstė savo matymą, kaip greitai būtų galima užbaigti karą Ukrainoje.

Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“. Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietija yra viena iš saugiausių ES šalių, tačiau pataria, kaip elgtis krizės atveju.

Vadinamojo „rusų pasaulio“ ideologija jau seniai tapo vienu iš pagrindinių Rusijos įtakos instrumentų posovietinėje erdvėje. Baltarusijoje ji buvo diegiama nuosekliai ir sistemingai – per švietimą, kultūrą, žiniasklaidą ir net Bažnyčią. Tačiau Baltarusijos visuomenės požiūris į šiuos bandymus toli gražu nėra vienareikšmis, mano baltarusių tyrėjas istorikas Pavelas Tereškovičius. 

Popiežius Leonas XIV pirmadienį surengė pirmąjį susitikimą su aukų, patyrusių kunigų lytinę prievartą, grupe. Vienas iš dalyvių apibūdino susitikimą kaip „laisvą“ diskusiją apie tai, ką Bažnyčia turėtų daryti. 

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pažadėjo kovoti su kylančia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš kitais metais vyksiančius penkių žemių rinkimus, sparčiai augant šios partijos populiarumui. 

Lietuviškų ginklų ir amunicijos gamintojai beldžiasi į valdžios duris ir prašo daugiau užsakymų, tačiau valstybė labiau žvalgosi į Vakarų kompanijas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tikrai nekenčia vienas kito“, tačiau pabrėžė tikintis, jog jam pavyks pasiekti taiką tarp šalių.

Buvęs Jugoslavijos armijos vadas Neboiša Pavkovičius, kurį Jungtinės Tautos (JT) nuteisė už karo nusikaltimus, pirmadienį mirė, pranešė Serbijos prezidentūra. N. Pavkovičius praėjusį mėnesį buvo anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Hagos teismas 2009 metais M. Pavkovičiui skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus prieš etninius albanus per Kosovo karą, kilusį 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nuosprendis buvo patvirtintas 2014 metais.

Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Rusija pakeitė taktiką, bombarduodama Ukrainos energetikos sistemą, ir dabar Ukrainai sunkiau greitai atstatyti pažeistą infrastruktūrą, per tiesioginę televizijos transliaciją pareiškė Ukrainos energetikos viceministras Mykola Kolisnykas. „Lyginant su praėjusia žiema priešo apšaudymo taktika pasikeitė. Anksčiau per didelio masto smūgius į energetikos objektus priešai taikėsi į viską ir visur, o dabar sutelkia dėmesį į konkrečius regionus ir atskirus objektus“, – aiškino M. Kolisnykas.

Islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluotasis sparnas paskelbė, kad pagal paliaubų susitarimą su Izraeliu pirmadienį sugrąžins ankstesnę dieną surastus įkaito palaikus. Ezzedine'o al Qassamo brigados pranešė, kad „20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) perduos Izraelio kalinio kūną, kuris vakar buvo ekshumuotas Gazos Ruože“. Jei perdavimas įvyks, tai bus 13-asis „Hamas“ grąžintas miręs įkaitas nuo paliaubų susitarimo įsigaliojimo spalio 10 dieną.

Kauno apygardos teismas pradėjo apklausą kaltinamųjų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje. Dažais paminklą apliejęs Talino gyventojas Nikolajus Silinas apgailestauja dėl savo poelgio.

„Bebrai, prabuskit. Jūs, pradėdami ieškoti vidinių savo priešų ir išmetinėdami iš koalicijų tuos žmones, kurie gali normaliai dirbti, ne tik socialdemokratus sužlugdysit, bet jūs Lietuvą sužlugdysit. Gal jūs jau pradėkit labiau dirbti, o ne savo dvaro intrigas regzti“, - sako tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Vilniečiai pranešė, kad pastebėjo naujas statybas per Nerį. Jie domėjosi, kas čia vyksta?

Pirmadienį Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF pranešė, kad sekmadienį Gazos Ruože per Izraelio raketų ataką žuvo jo prodiuserinės kompanijos darbuotojas ir vaikas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasakė kalbą, pradėdamas svarbų valdančiosios Komunistų partijos susirinkimą, turintį patvirtinti šalies tikslus penkeriems metams numatantį planą.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė apie dar vieną smūgį, anot jų, narkotikus gabenusiam laivui – šį kartą atakuotas įtariamas Kolumbijos kairiųjų sukilėlių laivas, taip išplečiant JAV karinę operaciją prie Pietų Amerikos krantų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot pirmadienį paragino gerokai išplėsti Europos Sąjungos sienų apsaugos misijai Gazos Ruože suteiktus įgaliojimus. „Siūlau sustiprinti šią misiją, kad ji galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį“, – atvykęs į susitikimą su ES kolegomis Liuksemburge sakė J. Barrot.

Iš Latvijos deportuota 75 metų rusė, poetė Liudmila Mežinš. Pranešama, kad moteris sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, tačiau neišlaikė saugumo patikrinimo. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“, per apklausą ji pareiškė nepritariančiai vertinanti sprendimą nugriauti sovietų karių paminklą Rygoje. Į klausimą, ar sutinka, kad šis žingsnis buvo pateisinamas, L. Mežinš atsakė neigiamai.

Savaitgalį iš viso 105 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 10 931 asmens mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 26 asmenys. Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Premjerė Inga Ruginienė apgailestauja, kad Vyriausybė, dėjusi dideles pastangas gynybos stiprinimui, gavo informacinį karą. Ji teigia, kad su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene susiklostė labai nemaloni situacija, iš jos vadovaujamos ministerijos paskleistos žinios apie gynybos biudžetą esą buvo „paskutinis lašas pilnoje taurėje“.

Kalendorinis ruduo įpusėjo, o „bobų vasaros“ ar bent panašių į ją orų nesulaukėme. Ir, greičiausiai, nesulauksime, net jeigu vėliau susidarytų palankios sąlygos drėgnam ir šiltam Atlanto orui su „pakeleivinga“ anticiklonine sistema atkeliauti iki Lietuvos, pranešė klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Nepaisant to, yra gerų žinių, nes spalio pabaiga ir lapkričio pradžia dar bus gana šilta.

Savaitės pradžia šalyje bus vėsi, tačiau rudenišką vėsą kompensuos giedras dangus ir saulė. Vis tik ketvirtadienį orai ims bjurti – prapliups lietus, kuris iš Lietuvos nesitrauks ir kitomis dienomis, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Voitkevičius.

Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“. Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.