Kiek Lietuvos piliečių šiuo metu Ukrainoje gali kariauti rusų pusėje, viešai nėra skelbiama. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, apie tokius asmenis būtina turėti informaciją, nes jie gali būti verbuojami priešiškų valstybinu daryti įvairius nusikaltimus prieš Lietuvą.

Skirtingas gyventojų perspėjimo priemones rengiamasi sujungti į vieną platformą. Taip vienu mygtuko paspaudimu apie ekstremalias situacijas gyventojai bus perspėjami skirtingais kanalais. Vidaus reikalų ministro teigimu, taip bus užtikrinama, kad kiekvienas laiku gautų informaciją, tikslumo tikisi ir savivaldybės.

Lietuvoje nevaržomai gyvena grėsme nacionaliniam saugumui pripažintas Tadžikistano ir Rusijos pilietis, tačiau valstybė negali jo deportuoti, kol to neleido Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), šeštadienį skelbia LNK žinios.

Vilniuje šeštadienį vyko eisena „Žygis už gyvybę“, kuriuo siekta atkreipti visuomenės dėmesį į Seime svarstomą Reprodukcinės sveikatos įstatymą. 

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad šalies pareigūnai nėra aprūpinti moderniais vakarietiškais ginklais, nors to prašoma jau kelerius metus. Trūksta pusantro tūkstančio pareigūnų, todėl kenčia vidaus saugumas. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad trūksta ir ugniagesių, pasieniečių, aplinkosaugos pareigūnų, o norint jų pritraukti į tarnybą, reikia didesnių lėšų. Vyriausybė raginama susieti statutinių įstaigų finansavimą su šalies Bendruoju vidaus produktu (BVP).

Atrodo, kad Turkmėnistano piliečiams teks ieškoti būdų, kaip taupyti pinigus. Turkmėnistano Liaudies tarybos narys paskelbė, kad žmonės gyvena taip gerai, jog galima atsisakyti visų papildomų išmokų, skelbia „The Times of Central Asia“. Gyvenimas be išmokų – valdžios vizija Liaudies tarybos narys Yazmyratas Atamyradovas posėdyje pareiškė, kad socialinės ir ekonominės sąlygos šalyje pasiekė tokį aukštą lygį, kad nebėra būtinybės didinti atlyginimų, pensijų, stipendijų ar kitų išm...

Pasinaudojant valstybės dotacijomis Lietuvoje jau įrengta beveik 9 tūkst. elektromobiliam skirtų privačių įkrovimo stotelių, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, pagal visas iki šiol gautas paraiškas agentūra jau skyrė beveik 16 mln. eurų finansavimą kiek daugiau nei 16 tūkst. prieigų įrengti. Iš viso per projekto įgyvendinimo laikotarpį nuo 2022 metų rugsėjo buvo gautos 18 367 paraiškos, iš jų 15 487 paraiškas pateikė gyventojai, 2 880 paraiškų – įmonės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus Lietuvoje buvo uždarytos blaivyklos – įstaigos, kuriose apsvaigę, bet nesmurtaujantys asmenys galėjo saugiai pernakvoti ir sulaukti pagalbos. Telšiuose tokia įstaiga taip pat buvo, tiesa, jos paslaugos buvo mokamos, o ją panaikinus aiškios alternatyvos taip ir neatsirado.

Per pirmus septynis šių metų mėnesius lošimus organizuojančių bendrovių bendrosios pajamos siekia 154,27 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenys. Azartinių lošimų mokesčių tuo metu juos organizuojančios bendrovės iki šių metų liepos sumokėjo jau 26,7 mln. eurų.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nurodo, kad nuo kitų metų panaikinus šildymui taikomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ir įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimams, savivaldybėms trūks apie 60 mln. eurų šildymo išlaidų kompensacijoms. „60 mln.

Ar NATO karas su Rusija jau prasidėjo? Ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikrai perduos „Tomahawk“ raketas Ukrainai? Talino tarptautinio saugumo ir gynybos centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius „Žinių radijui“ paaiškino, ką reiškia tokie pareiškimai, taip pat įspėjo, kad bent jau Rusija teigia, kad jau yra karo stadijoje su Vakarais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šeštadienio naktį smogė svarbiems Rusijos objektams ir apgadino raketinį laivą, praneša naujienų portalas „Unian“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad Onegos ežere, Rusijos Karelijos Respublikoje, smogta nedidelei „Bujan-M“ klasės raketinei korvetei. Jai padaryta žala tikslinama. Šis laivas plaukė iš Baltijos jūros į Kaspijos jūrą.

Per šaudynes Nicoje, Pietų Prancūzijoje, du žmonės žuvo, o penki buvo sužeisti, šeštadienį paskelbė pareigūnai. Kai kurie nukentėjusieji buvo sunkiai sužaloti, o nusikaltėlių vis dar ieškoma. Atliekamas tyrimas dėl įtariamo iš anksto suplanuoto nužudymo, kurį galėjo įvykdyti organizuota grupuotė. Nicos meras Christianas Estrosi sako, kad penktadienio naktį buvo šaudyta panaudojus automatinį ginklą, o nusikaltimas siejamas su prekyba narkotikais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha reikalauja griežtų sankcijų Rusijai po to, kai ši dronais smogė Šostkos traukinių stočiai ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusiam keleiviniam traukiniui. Žinutėje socialiniame tinkle „X“ ministras pabrėžė, kad Rusija piktybiškai atakavo keleivinį traukinį, o po pirmojo smūgio buvo ir antrasis. „Tai viena barbariškiausių rusų taktikų – taip vadinamas dvigubas smūgis. Antrasis būna nukreiptas prieš gelbėtojus ir evakuojamus žmones.

Izraelis šeštadienį pranešė deportavęs dar 137 aktyvistus, kurie buvo sulaikyti Izraeliui perėmus pagalbą į Gazos Ruožą gabenusią flotilę.

Vokietijos policija šeštadienį patvirtino dar vieną drono incidentą, dėl kurio buvo sulaikytas asmuo, įtariamas skraidinęs įrenginį netoli Frankfurto oro uosto.

Buvusio ministro pirmininko milijardieriaus Andrejaus Babišo partija ANO („Taip“), regis, iškovos pergalę Čekijos parlamento rinkimuose.

Prasidėjus mokslo metams spūsčių alinami vilniečiai susidūrė su dar viena problema – dėl visiškai pakeistų pagrindinių autobusų reisų daugybė gyventojų liko be transporto. Vilniečiai piktinasi, kad pakeitus maršrutus, kuriais autobusai sėkmingai važiavo metai iš metų, žmonės tiesiog fiziškai nebetelpa į viešąjį transportą (VT). Anot jų, prie to prisideda ir vis augantis sostinės gyventojų skaičius, tad vienintelė išeitis – tramvajus arba metro.

Prasidėjusį šildymo sezoną su sąskaitomis be didesnių sunkumų susidoros mažiau nei pusė šalies gyventojų, o penktadaliui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu, rodo naujausia apklausa. Daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) norėdami padengti sąskaitas už šildymą turės mažinti išlaidas komfortui. Tuo metu 18 proc. žmonių turės riboti net būtinąsias kasdienes išlaidas – maistui ir vaistams, o 4 proc. galimai visai negalės jų apmokėti, pranešė apklausą užsakęs „Citadele“ bankas.

„Putinas kovoja savo karą dviem frontais. Ukrainoje kovoja realiais dronais, tankais ir Rusijos žmones mesdamas į tą mėsmalę, o Vakaruose jis kovoja informacinį karą“, – teigia propagandos ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius. Būdami NATO siena ir aktyvūs Ukrainos rėmėjai, Lietuvoje šį Kremliaus informacinį spaudimą jaučiame kasdien – nuo socialinių tinklų srautų iki naujienų portalų.

Izraelis pasirengęs siųsti savo delegaciją į Egiptą, kur vyktų derybos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto taikos plano Gazos Ruože. Izraelio televizija „Kan“ šeštadienį paskelbė, kad šalies atstovai išvyks kitą dieną. Tai patvirtino su derybų eiga susipažinęs asmuo. TV kanalas „Keshet 12“ taip pat pranešė, kad derybos gali prasidėti sekmadienį. Tačiau Izraelio valdžia to oficialiai nepatvirtino.

Rusija subombardavo Sumų srityje esančią Šostkos traukinių stotį ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusį traukinį. Per šį išpuolį nukentėjo žmonės, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. „Rusija atakavo traukinių stotį Šostkos savivaldybėje.

Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Airijoje siaučiant audrai „Amy“ vienas žmogus žuvo, o šimtai tūkstančių liko be elektros. JK ir Airijoje smarkiai lyja, o vėjo greitis kai kur siekia 144 km per valandą. Didžiojoje dalyje Britų salų šeštadienį dėl audros paskelbtas geltonos spalvos pavojus, reiškiantis, kad nepalankūs orai vietomis gali padaryti nedidelį poveikį, o kai kur gali sutrikti susisiekimas. Škotijos Tairio saloje užfiksuotas didžiausias, 154 km/h, vėjo greitis.

Šeštadienio naktį po Ukrainos dronų atakos kilo gaisras Kirišų naftos perdirbimo gamykloje „KirishiNefteOrgSintez“, Rusijos Leningrado srityje. Apie tai paskelbė kanalas „Astra“ socialinėje platformoje „Telegram“. Įvykio liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti iš naftos perdirbimo gamyklos kylančios liepsnos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko patvirtino, kad būta smūgio pramoninėje Kirišų miesto dalyje. Pasak jo, ugnis užgesinta, bet jis nenurodė, kas degė.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio grasinimų adresuotų Čiurlionio meno menų mokyklai, kurios dalis mokinių dalyvavo kultūros bendruomenės proteste prieš sprendimą atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“. 

Senjorų padėtis Lietuvoje dėl per mažų pensijų išlieka sudėtinga. Šiai visuomenės grupei kyla didžiausia grėsmė patirti skurdą. Tačiau pagal dabar galiojantį įstatymą sunkiai besiverčiantys pensininkai net negali taupyti juodai dienai bankų sąskaitose, mat dėl papildomų pinigų jiems gali būti atimta teisė gauti, pavyzdžiui, šildymo kompensacijas. Tai patyrė ir vieno Lietuvos regiono senjorė.

Vėlų penktadienio vakarą didelis gaisras kilo Vilniuje, čia užsidegė dviejų aukštų gyvenamasis daugiabučio tipo namas Dzūkų gatvėje. 

Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Airijoje siaučiant audrai „Amy“ vienas žmogus žuvo, o šimtai tūkstančių liko be elektros. JK ir Airijoje smarkiai lyja, o vėjo greitis kai kur siekia 144 km per valandą.

 Per šaudynes Nicoje, Pietų Prancūzijoje, du žmonės žuvo, o penki buvo sužeisti, šeštadienį paskelbė pareigūnai.

Kultūra yra ne tik būdas telkti visuomenę – ją savo įteisinimui pasitelkia ir režimai, įspėja M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė Virginija Vitkienė.

Neseniai Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis dėl pensijos kreiptis pavėlavę gyventojai nebeprarastų pinigų – jų pensijos netgi išaugtų nuo 8 iki 40 proc. Nors toks pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio skamba kaip utopija, tikėtina, kad lietuviai šios naujovės sulauks. Pasiūlymui pritarė 79 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 3 susilaikė. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. O į tai sureagavo ir patys pensininkai.

Spalio 5-ąją Lietuvos kultūros bendruomenė rengs įspėjamąjį streiką. Vilniaus rajone ši tema kelia emocijų – meras Robertas Duchnevičius jau anksčiau atvirai kritikavo penktadienį pasitraukusį kultūros ministrą Ignotą Adomavičių. Savo ruožtu vietos institucijos pasidalijusios tarp neutralumo ir atviros kritikos.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytės-Nielsen neslepia – „aušriečių“ vadovo Remigijaus Žemaitaičio atsiprašymas dėl anksčiau apie jos teistumą pasakytų teiginių neatrodo nuoširdus. Politikė nežada atsiimti teisėsaugai pateikto pareiškimo dėl šmeižto.

Šeštadienį Čekijoje antrą dieną tęsiasi parlamento rinkimai. Juose favorite laikoma milijardieriaus Andrejaus Babišo partija. Pastarasis save vadina „trumpistu“, o jo pergalės atveju gali susilpnėti Čekijos parama Ukrainai ir nukentėti santykiai su Europos Sąjunga.

Pasieniečiai prie Lietuvos sienos su Baltarusija praėjusią parą apgręžė tris neteisėtai į šalį patekti mėginusius migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).