Praėjo valanda nuo tada, kai spalio 16 d. vakarą Donaldas Trumpas pareiškė besikalbantis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino tai „ilgu pokalbiu“. Vis dėlto kol kas nėra jokios informacijos, kada šis pokalbis baigsis, rašo „Sky News“. Manoma, kad šie du lyderiai nebendravo nuo rugpjūčio 18 d., kai vyko jų pokalbis telefonu. Prieš tris dienas iki to buvo skubiai surengtas dvišalis susitikimas Aliaskoje. Nuo sausio mėn.

Sankt Peterburgo teismas ketvirtadienį už grotų pasiuntė tris Rusijos muzikantus, kurie gatvėje atliko prieš prezidentą Vladimirą Putiną nukreiptą dainą ir susilaukė didelio dėmesio internete. Popmuzikos grupė „Stoptime“ atlikdavo grupių, žinomų dėl savo nepritarimo karui Ukrainoje, dainas.

Ukrainoje antrą dieną iš eilės visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ketvirtadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“. „Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje visose Ukrainos srityse įvesti neplaniniai elektros energijos atjungimai“, – sakoma „Ukrenergo“ išplatintame pranešime.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Valstybės gynybos fondas, į kurį patenka dalis krašto apsaugos biudžeto, bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo. „Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. „Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai.

Norvegijos liuteronų bažnyčia ketvirtadienį vienoje Oslo gėjų užeigoje atsiprašė šalies LGBTQ bendruomenės už diskriminaciją ir priekabiavimą, kurį jai teko patirti praeityje. „Norvegijos Bažnyčia gėjams padarė gėdą, didelę žalą ir sukėlė jiems skausmą“, – kalbėdamas populiarioje gėjų bendruomenės užeigoje „London Pub“ sakė Norvegijos Bažnyčios vyskupas Olavas Fykse Tveitas.

Lietuvoje viešintis Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas Manfredas Weberis sako, kad nors nėra abejonių dėl Europos įsipareigojimų NATO, tik veikdama vieningai tarpusavyje Bendrija gali sukurti bendrą dronų sieną ir pasijusti nepriklausoma. Pasak M. Weberio, nors transatlantiniai ryšiai su JAV yra Europos saugumo pagrindas, visos Europos šalys turi bendrai susivienyti ir skirti prioritetą saugumui.

Savo platformoje „Truth Social“ JAV prezidentas paskelbė įrašą: „Pokalbis tęsiasi, jis ilgas, ir aš, kaip ir prezidentas Putinas, pranešiu jo turinį, kai jis bus baigtas.“ Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbis įvyko dieną prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone, kur jis, kaip tikimasi, ragins perduoti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“. „Šiuo metu kalbuosi su prezidentu Putinu. Pokalbis yra ilgas ir vis dar tęsiasi.

Rusijos ir Ukrainos karas kol kas neperžengia šių šalių ribų, tačiau ateityje toks scenarijus gali tapti realybe, įspėja Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas. Pasak jo, Maskva jau dabar Europoje vykdo provokacijas, panašias į tas, kurios prieš dešimtmetį tapo karo Ukrainoje pradžia. Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos karas į Europos šalis neplinta, tačiau ateityje toks scenarijus galimas, teigė K. Budanovas. „Po kelerių metų – labai tikėtina“, – įspėjo jis.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėsis prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d., praneša naujienų agentūra „Axios“. Kaip pažymi „Axios“, V. Putinas ir D. Trumpas aptars karą Ukrainoje.

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

Pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų. Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nukelti e. tollingo įsigaliojimo datą nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra įtemptas, bet siekia atliepti gynybos ambicijas, gerina senjorų padėtį. „Biudžetas yra įtemptas, tamprus iš visų pusių, jie stengiasi atliepti du dalykus – mūsų ambiciją dėl gynybos ir atliepia ją, bet, kita vertus, reikia pažymėti, kad rasta 90 mln. eurų papildomam indeksavimui pensijų ir tai leis pensijų padidinti maždaug 12 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Vyriausybei ketvirtadienį patvirtinus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jis atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir laikmečio iššūkius. „Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas.

Sausio 13-osios byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys gali siekti žalos atlyginimo ir po kaltininko mirties, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sako, kad migracijos politika Lietuvoje bus griežtinama – peržiūrimi teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, procedūros, taisoma teisinė bazė.

Paliauboms Gazoje klibant, JAV pareigūnai įsitikinę, kad susitarimas nežlugs. Pagrindinis trikdys – Izraeliui dar negrąžinti visi žuvusių įkaitų kūnai. Grupuotė „Hamas“ sako jau perdavusi visus kūnus, kuriuos rado, o likusiųjų intensyviai ieško. Amerika teigia, kad paieškos gali užtrukti kelias savaites. Bet Izraelis reikalauja, kad „Hamas“ stengtųsi labiau ir atidėjo sprendimą leisti Gazos žmonėms judėti per vienintelį patikros punktą su Egiptu.

Vokietija parengs išsamų veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos vykdomu hibridiniu karu, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) kaltina Jungtinę Karalystę (JK) dėl operacijos „Voratinklis“ (angl. „Spiderweb“), nukreiptos prieš Rusijos karo lėktuvus, o NATO žvalgybą – dėl incidentų su dronais Europoje, praneša „Kyiv Post“.

Profesorius Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI sako, kad kultūros protestai yra kova už valstybę, tačiau kaip ji baigsis, priklauso nuo visuomenės ryžto šioje kovoje eiti iki galo. „Dabar yra patikrinimas. Dumblas sako, kad juos myli, jų reitingai auga. Juos myli, jie taip stipriai šlykščiai kalba, kad publikai patinka ta šlykštynė ir už juos balsuos ir nušluos visus. Bus Hitleris. Bus fašizmas. Gal ir taip, gal jie neklysta, bet galbūt tai dar yra paskutinė kova neleisti, kad taip įvyktų“, – teigia jis. 

Artėjant Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei pusantro šimto į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą, sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kitų metų biudžete numatytas finansavimas krašto apsaugai tenkina jos poreikius, o Gitanas Nausėda pasitiki krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

Valstybinį kaltinimą „Grigeo Klaipėda“ byloje palaikanti prokurorė Gina Skersinskytė teigia, kad minėtos bendrovės išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos ketvirtadienį pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. „Išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus“, – savo baigiamojoje kalboje sakė G. Skersinskytė.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, spalio 13-ąją šalies degalinėse litras benzino vidutiniškai kainavo 1,40 euro, dyzelino kaina siekė 1,46 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 6 centai. Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc.

Seimas pensijų fondams leido investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) – taip siekiama juos paskatinti daugiau investuoti Lietuvoje ir didinti ekonomikos augimą. Pensijų fondams taip pat leista tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones. Numatytas apribojimas – į nebiržinius vertybinius popierius galima bus investuoti iki 20 proc.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusius neoficialius pokalbius dėl gynybos biudžeto premjerė Inga Ruginienė vadina sabotažu ir žada kalbėtis su ministre Dovile Šakaliene. Kitąmet šalies gynybai planuojama skirti 5,38 proc. nuo BVP, tačiau dalis šių lėšų bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms. Opozicija ir verslo atstovai kelia abejones, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai bus panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuvoje daugėjant migrantų, egzistuoja radikalizacijos pavojus, įspėja prezidento patarėjas Deividas Matulionis. Po Prezidentūroje vykusio susitikimo jis pranešė, jog Lietuva linksta prie Europos Sąjungos migracijos susitarimo prisidėti finansiškai.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis yra pasiryžęs užtikrinti visų Gazos Ruože vis dar laikomų mirusių įkaitų grąžinimą, pažymėdamas, kad „kova dar nebaigta“. 

Baltarusijos režimo pareigūnai pradėjo areštuoti politinių kalinių ir nuo represijų nukentėjusių žmonių, jiems padėjusiųjų artimuosius, praneša nepriklausomas šalies portalas „Naša Niva“.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis yra pasiryžęs užtikrinti visų Gazos Ruože vis dar laikomų mirusių įkaitų grąžinimą, pažymėdamas, kad „kova dar nebaigta“. „Esame pasiryžę užtikrinti visų įkaitų grąžinimą“, – per valstybinę ceremoniją Herclio kalno karių kapinėse Jeruzalėje, skirtą paminėti 2023-iųjų spalio 7-osios islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, sukėlusio karą Gazos Ruože, metinėms, sakė B. Netanyahu.

Izraelio duomenimis, Rafacho pasienio perėja tarp Gazos Ruožo ir Egipto kol kas liks uždaryta. Per ją į palestiniečių teritoriją nebus gabenama humanitarinė pagalba, ketvirtadienį pareiškė Izraelio gynybos ministerijos Civilinių reikalų palestiniečių teritorijose skyrius (COGAT). Tai esą jokiu metu nebuvo sutarta. „Pagalba į Gazos Ruožą ir toliau patenka per kitus pasienio punktus“, – teigiama pareiškime.

Paaiškėjo galutinė versija, kodėl nuskendo link „Titaniko“ plaukęs povandeninis laivas „Titan“, skelbia „The Independent“. „Titan“ 2023 m. birželį plaukė link nuskendusio legendinio laivo „Titaniko“ nuolaužų. Vis dėlto misijos metu įvyko tragedija, „Titan“ patyrė imploziją (iš esmės subliuško). Žuvo visi penki laive buvę žmonės.

Premjerė Inga Ruginienė antrina socialdemokratų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui, kritikavusiam šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusius neoficialius pokalbius su visuomenininkais ir žurnalistais apie kitų metų gynybos biudžetą. Vyriausybės vadovė pabrėžia – tai yra sabotažas.

Jungtinėse Valstijose viešintis Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad amerikiečiai Lietuvą laiko patikima partnere, ta, kuri laikosi žodžio. Esą, itin svarbu nesiblaškyti ir konkrečiai siekti įgyvendinti NATO numatytus tikslus. O tai, daugeliu atžvilgių, lemia biudžetas gynybai. Pasak generolo, Valstybės gynimo tarybos sprendimo reikia laikytis.

Grupė opozicijoje dirbančių parlamentarų kviečia socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę į Seimo plenarinių posėdžių salės tribūną pasiaiškinti dėl „čekiukų“ byloje figūruojančios viceministrės Ritos Grigalienės. Seimo nariai kelia klausimus, kodėl socialdemokratė buvo paskirta į ministerijos vadovybę ir kodėl, nepaisant teisėsaugos dėmesio, vis dar tęsia darbus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos taikos plano ir pasaulinėje arenoje veikti ryžtingiau. „Šiame pasaulyje, kuris tampa ir jau tapo žiauresnis, galioja toks principas: taiką išsaugo tik jėga“, – ketvirtadienį savo kalboje užsienio politikos tema Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage sakė F. Merzas. „O silpnumas taiką sutrikdo“, – pridūrė Vokietijos kancleris.