Premjerė Inga Ruginienė sako, kad prioritetus Valstybės gynybos fondo lėšų paskirstymui Vyriausybė nustatys pagal karinį patarimą.

Kalvarijos savivaldybėje įsikūrusi SB „Šilas“ galėjo mėgautis šalia esančio Orijos ežero pakrante, tačiau prieš kelerius metus viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Ukrainos pajėgos reaguoja į suaktyvėjusius agresoriaus veiksmus Sumų sektoriuje, Kursko kryptyje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad vis dar išlieka galimybė surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą. Pasak jos, po D. Trumpo pokalbio su V. Putinu buvo pasiekta pažanga siekiant taikos Ukrainoje, rašo „Sky News“. D. Trumpas tikėjosi palengvinti abiejų šalių lyderių susitikimą po savo pokalbio su V. Putinu rugpjūčio mėnesį Aliaskoje.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad Gazos Ruože „nekontroliuojamai plinta“ infekcinės ligos, o iš 36 palestiniečių teritorijoje esančių ligoninių bent iš dalies veikia vos 13. „Ar tai būtų meningitas, ar viduriavimas, ar kvėpavimo takų ligos – kalbame apie milžinišką darbo krūvį“, – naujienų agentūrai AFP Kaire sakė Jungtinių Tautų sveikatos reikalų institucijos regioninė direktorė Hanan Balkhy.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad telefoninio pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu metu pasiekta „didelė pažanga“ ir susitarta surengti susitikimą Budapešte. Tačiau kol kas daugiau detalių apie būsimą susitikimą Vengrijos sostinėje D. Trumpas nepateikė.

Dalis Seimo narių užsimojo keisti „Regitros“ egzaminų tvarką. Tačiau vairavimo ekspertai įspėja: jei bus pradėtos taikyti išimtys dėl teorijos laikymo, tai tik padidins avaringumą keliuose. Seime po pateikimo pritarta socialdemokratų Indrės Kižienės ir Rimanto Sinkevičiaus siūlomam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad atmesdami jo veto ir iš naujo patvirtindami Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sutrumpinta bausmė už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, parlamentarai stengėsi dėl savęs.

Premjerė Inga Ruginienė sako neleisianti politikuoti tokioje svarbioje srityje kaip gynyba ir ragino politikus „baigti galvoti tik apie save“.

Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija taip ir nesulaukė verslininko, tarybos nario Šarūno Matijošaičio atsakymų į klausimus, kilusius dėl sklypo pirkimo ir pardavimo parduotuvių tinklui „Lidl“ aplinkybių. Rugsėjį vykusiame komisijos posėdyje politikas nepasirodė, o į raštu pateiktus klausimus neatsakė. Komisijai vadovaujanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Andrijana Filinaitė ragins kolegas kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, tačiau pripažįsta – kažin ar tam pritars daugumą sudarantys Š. Matijošaičio bendražygiai – „Vieningo Kauno“ nariai. 

Praėjo valanda nuo tada, kai spalio 16 d. vakarą Donaldas Trumpas pareiškė besikalbantis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino tai „ilgu pokalbiu“. Vis dėlto kol kas nėra jokios informacijos, kada šis pokalbis baigsis, rašo „Sky News“. Manoma, kad šie du lyderiai nebendravo nuo rugpjūčio 18 d., kai vyko jų pokalbis telefonu. Prieš tris dienas iki to buvo skubiai surengtas dvišalis susitikimas Aliaskoje. Nuo sausio mėn.

Sankt Peterburgo teismas ketvirtadienį už grotų pasiuntė tris Rusijos muzikantus, kurie gatvėje atliko prieš prezidentą Vladimirą Putiną nukreiptą dainą ir susilaukė didelio dėmesio internete. Popmuzikos grupė „Stoptime“ atlikdavo grupių, žinomų dėl savo nepritarimo karui Ukrainoje, dainas.

Ukrainoje antrą dieną iš eilės visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ketvirtadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“. „Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje visose Ukrainos srityse įvesti neplaniniai elektros energijos atjungimai“, – sakoma „Ukrenergo“ išplatintame pranešime.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Valstybės gynybos fondas, į kurį patenka dalis krašto apsaugos biudžeto, bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo. „Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. „Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai.

Lietuvoje viešintis Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas Manfredas Weberis sako, kad nors nėra abejonių dėl Europos įsipareigojimų NATO, tik veikdama vieningai tarpusavyje Bendrija gali sukurti bendrą dronų sieną ir pasijusti nepriklausoma. Pasak M. Weberio, nors transatlantiniai ryšiai su JAV yra Europos saugumo pagrindas, visos Europos šalys turi bendrai susivienyti ir skirti prioritetą saugumui.

Savo platformoje „Truth Social“ JAV prezidentas paskelbė įrašą: „Pokalbis tęsiasi, jis ilgas, ir aš, kaip ir prezidentas Putinas, pranešiu jo turinį, kai jis bus baigtas.“ Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbis įvyko dieną prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone, kur jis, kaip tikimasi, ragins perduoti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“. „Šiuo metu kalbuosi su prezidentu Putinu. Pokalbis yra ilgas ir vis dar tęsiasi.

Rusijos ir Ukrainos karas kol kas neperžengia šių šalių ribų, tačiau ateityje toks scenarijus gali tapti realybe, įspėja Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas. Pasak jo, Maskva jau dabar Europoje vykdo provokacijas, panašias į tas, kurios prieš dešimtmetį tapo karo Ukrainoje pradžia. Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos karas į Europos šalis neplinta, tačiau ateityje toks scenarijus galimas, teigė K. Budanovas. „Po kelerių metų – labai tikėtina“, – įspėjo jis.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėsis prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d., praneša naujienų agentūra „Axios“. Kaip pažymi „Axios“, V. Putinas ir D. Trumpas aptars karą Ukrainoje.

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

Pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų. Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nukelti e. tollingo įsigaliojimo datą nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra įtemptas, bet siekia atliepti gynybos ambicijas, gerina senjorų padėtį. „Biudžetas yra įtemptas, tamprus iš visų pusių, jie stengiasi atliepti du dalykus – mūsų ambiciją dėl gynybos ir atliepia ją, bet, kita vertus, reikia pažymėti, kad rasta 90 mln. eurų papildomam indeksavimui pensijų ir tai leis pensijų padidinti maždaug 12 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Vyriausybei ketvirtadienį patvirtinus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jis atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir laikmečio iššūkius. „Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas.

Sausio 13-osios byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys gali siekti žalos atlyginimo ir po kaltininko mirties, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sako, kad migracijos politika Lietuvoje bus griežtinama – peržiūrimi teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, procedūros, taisoma teisinė bazė.

Paliauboms Gazoje klibant, JAV pareigūnai įsitikinę, kad susitarimas nežlugs. Pagrindinis trikdys – Izraeliui dar negrąžinti visi žuvusių įkaitų kūnai. Grupuotė „Hamas“ sako jau perdavusi visus kūnus, kuriuos rado, o likusiųjų intensyviai ieško. Amerika teigia, kad paieškos gali užtrukti kelias savaites. Bet Izraelis reikalauja, kad „Hamas“ stengtųsi labiau ir atidėjo sprendimą leisti Gazos žmonėms judėti per vienintelį patikros punktą su Egiptu.

Vokietija parengs išsamų veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos vykdomu hibridiniu karu, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) kaltina Jungtinę Karalystę (JK) dėl operacijos „Voratinklis“ (angl. „Spiderweb“), nukreiptos prieš Rusijos karo lėktuvus, o NATO žvalgybą – dėl incidentų su dronais Europoje, praneša „Kyiv Post“.

Profesorius Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI sako, kad kultūros protestai yra kova už valstybę, tačiau kaip ji baigsis, priklauso nuo visuomenės ryžto šioje kovoje eiti iki galo. „Dabar yra patikrinimas. Dumblas sako, kad juos myli, jų reitingai auga. Juos myli, jie taip stipriai šlykščiai kalba, kad publikai patinka ta šlykštynė ir už juos balsuos ir nušluos visus. Bus Hitleris. Bus fašizmas. Gal ir taip, gal jie neklysta, bet galbūt tai dar yra paskutinė kova neleisti, kad taip įvyktų“, – teigia jis. 

Artėjant Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei pusantro šimto į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą, sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kitų metų biudžete numatytas finansavimas krašto apsaugai tenkina jos poreikius, o Gitanas Nausėda pasitiki krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

Valstybinį kaltinimą „Grigeo Klaipėda“ byloje palaikanti prokurorė Gina Skersinskytė teigia, kad minėtos bendrovės išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos ketvirtadienį pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. „Išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus“, – savo baigiamojoje kalboje sakė G. Skersinskytė.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, spalio 13-ąją šalies degalinėse litras benzino vidutiniškai kainavo 1,40 euro, dyzelino kaina siekė 1,46 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 6 centai. Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc.

Seimas pensijų fondams leido investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) – taip siekiama juos paskatinti daugiau investuoti Lietuvoje ir didinti ekonomikos augimą. Pensijų fondams taip pat leista tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones. Numatytas apribojimas – į nebiržinius vertybinius popierius galima bus investuoti iki 20 proc.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusius neoficialius pokalbius dėl gynybos biudžeto premjerė Inga Ruginienė vadina sabotažu ir žada kalbėtis su ministre Dovile Šakaliene. Kitąmet šalies gynybai planuojama skirti 5,38 proc. nuo BVP, tačiau dalis šių lėšų bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms. Opozicija ir verslo atstovai kelia abejones, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai bus panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuvoje daugėjant migrantų, egzistuoja radikalizacijos pavojus, įspėja prezidento patarėjas Deividas Matulionis. Po Prezidentūroje vykusio susitikimo jis pranešė, jog Lietuva linksta prie Europos Sąjungos migracijos susitarimo prisidėti finansiškai.