Vadinamojo „rusų pasaulio“ ideologija jau seniai tapo vienu iš pagrindinių Rusijos įtakos instrumentų posovietinėje erdvėje. Baltarusijoje ji buvo diegiama nuosekliai ir sistemingai – per švietimą, kultūrą, žiniasklaidą ir net Bažnyčią. Tačiau Baltarusijos visuomenės požiūris į šiuos bandymus toli gražu nėra vienareikšmis, mano baltarusių tyrėjas istorikas Pavelas Tereškovičius. 

Popiežius Leonas XIV pirmadienį surengė pirmąjį susitikimą su aukų, patyrusių kunigų lytinę prievartą, grupe. Vienas iš dalyvių apibūdino susitikimą kaip „laisvą“ diskusiją apie tai, ką Bažnyčia turėtų daryti. 

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pažadėjo kovoti su kylančia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš kitais metais vyksiančius penkių žemių rinkimus, sparčiai augant šios partijos populiarumui. 

Lietuviškų ginklų ir amunicijos gamintojai beldžiasi į valdžios duris ir prašo daugiau užsakymų, tačiau valstybė labiau žvalgosi į Vakarų kompanijas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tikrai nekenčia vienas kito“, tačiau pabrėžė tikintis, jog jam pavyks pasiekti taiką tarp šalių.

Buvęs Jugoslavijos armijos vadas Neboiša Pavkovičius, kurį Jungtinės Tautos (JT) nuteisė už karo nusikaltimus, pirmadienį mirė, pranešė Serbijos prezidentūra. N. Pavkovičius praėjusį mėnesį buvo anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Hagos teismas 2009 metais M. Pavkovičiui skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus prieš etninius albanus per Kosovo karą, kilusį 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nuosprendis buvo patvirtintas 2014 metais.

Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Rusija pakeitė taktiką, bombarduodama Ukrainos energetikos sistemą, ir dabar Ukrainai sunkiau greitai atstatyti pažeistą infrastruktūrą, per tiesioginę televizijos transliaciją pareiškė Ukrainos energetikos viceministras Mykola Kolisnykas. „Lyginant su praėjusia žiema priešo apšaudymo taktika pasikeitė. Anksčiau per didelio masto smūgius į energetikos objektus priešai taikėsi į viską ir visur, o dabar sutelkia dėmesį į konkrečius regionus ir atskirus objektus“, – aiškino M. Kolisnykas.

Islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluotasis sparnas paskelbė, kad pagal paliaubų susitarimą su Izraeliu pirmadienį sugrąžins ankstesnę dieną surastus įkaito palaikus. Ezzedine'o al Qassamo brigados pranešė, kad „20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) perduos Izraelio kalinio kūną, kuris vakar buvo ekshumuotas Gazos Ruože“. Jei perdavimas įvyks, tai bus 13-asis „Hamas“ grąžintas miręs įkaitas nuo paliaubų susitarimo įsigaliojimo spalio 10 dieną.

Kauno apygardos teismas pradėjo apklausą kaltinamųjų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje. Dažais paminklą apliejęs Talino gyventojas Nikolajus Silinas apgailestauja dėl savo poelgio.

„Bebrai, prabuskit. Jūs, pradėdami ieškoti vidinių savo priešų ir išmetinėdami iš koalicijų tuos žmones, kurie gali normaliai dirbti, ne tik socialdemokratus sužlugdysit, bet jūs Lietuvą sužlugdysit. Gal jūs jau pradėkit labiau dirbti, o ne savo dvaro intrigas regzti“, - sako tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Pirmadienį Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF pranešė, kad sekmadienį Gazos Ruože per Izraelio raketų ataką žuvo jo prodiuserinės kompanijos darbuotojas ir vaikas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasakė kalbą, pradėdamas svarbų valdančiosios Komunistų partijos susirinkimą, turintį patvirtinti šalies tikslus penkeriems metams numatantį planą.

Jungtinės Valstijos sekmadienį paskelbė apie dar vieną smūgį, anot jų, narkotikus gabenusiam laivui – šį kartą atakuotas įtariamas Kolumbijos kairiųjų sukilėlių laivas, taip išplečiant JAV karinę operaciją prie Pietų Amerikos krantų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot pirmadienį paragino gerokai išplėsti Europos Sąjungos sienų apsaugos misijai Gazos Ruože suteiktus įgaliojimus. „Siūlau sustiprinti šią misiją, kad ji galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį“, – atvykęs į susitikimą su ES kolegomis Liuksemburge sakė J. Barrot.

Iš Latvijos deportuota 75 metų rusė, poetė Liudmila Mežinš. Pranešama, kad moteris sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, tačiau neišlaikė saugumo patikrinimo. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“, per apklausą ji pareiškė nepritariančiai vertinanti sprendimą nugriauti sovietų karių paminklą Rygoje. Į klausimą, ar sutinka, kad šis žingsnis buvo pateisinamas, L. Mežinš atsakė neigiamai.

Savaitgalį iš viso 105 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 10 931 asmens mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 26 asmenys. Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Premjerė Inga Ruginienė apgailestauja, kad Vyriausybė, dėjusi dideles pastangas gynybos stiprinimui, gavo informacinį karą. Ji teigia, kad su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene susiklostė labai nemaloni situacija, iš jos vadovaujamos ministerijos paskleistos žinios apie gynybos biudžetą esą buvo „paskutinis lašas pilnoje taurėje“.

Kalendorinis ruduo įpusėjo, o „bobų vasaros“ ar bent panašių į ją orų nesulaukėme. Ir, greičiausiai, nesulauksime, net jeigu vėliau susidarytų palankios sąlygos drėgnam ir šiltam Atlanto orui su „pakeleivinga“ anticiklonine sistema atkeliauti iki Lietuvos, pranešė klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Nepaisant to, yra gerų žinių, nes spalio pabaiga ir lapkričio pradžia dar bus gana šilta.

Savaitės pradžia šalyje bus vėsi, tačiau rudenišką vėsą kompensuos giedras dangus ir saulė. Vis tik ketvirtadienį orai ims bjurti – prapliups lietus, kuris iš Lietuvos nesitrauks ir kitomis dienomis, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Voitkevičius.

Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“. Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot rusų naujienų agentūros RIA, netrukus kalbėsis telefonu, informuoja „Reuters“. Abiejų pusių vyriausybių atstovai kalbėsis ateinančiomis dienomis, kad parengtų dar vieną prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, teigė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis nenurodė, kada susitikimas galėtų įvykti.

Rumunijos politikė ir Europos Parlamento narė Diana Iovanovici-Șoșoacă pareiškė laikanti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savo tautos priešu“ ir grasino „sulaužyti jam kojas“, jei jis mėgintų kalbėti jos šalies parlamente, pranešė portalas „Euromaidan Press“. Kraštutinių dešiniųjų Rumunijos partijos „S.O.S. Romania“ lyderė apie tai parašė feisbuke po vizito Maskvoje.

Švedijos miškų savininkų asociacija „Sodra“ parduoda 153 tūkst. hektarų miško žemės plotus Latvijoje ir Estijoje su IKEA susijusiai bendrovei „Ingka Investments“ už 720 mln. eurų. Pasak „Ingka Investments“ pranešimo, sandoris, kuriam reikalingi atitinkamų Latvijos ir Estijos reguliavimo institucijų leidimai, apima 135 tūkst. hektarų plotus Latvijoje ir 18 tūkst. hektarų Estijoje. Maždaug 89 proc. šios žemės yra apaugusi mišku.

Čekijos sostinėje Prahoje nuo kitų metų neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė miesto taryba, pranešė naujienų agentūra ČTK. Sprendimas argumentuotas daugybe gyventojų nusiskundimų dėl netinkamai statomų ir vaikščioti trukdančių elektrinių paspirtukų. Be to, padaugėjo nelaimių su šiomis transporto priemonėmis, neišvengta ir žūčių. Tokių tiekėjų, kaip „Bolt“ ar „Lime“ paspirtukus galima išsinuomoti mobiliąja programėle. Paspirtukai ypač mėgstami turistų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristato atnaujintas „Meistro kokybės“ gaminių pakuotes su nauja spalvine sistema. Dabar užteks vieno žvilgsnio ir bus aišku, ar tai, pavyzdžiui, patiekalas mėsos mėgėjams ar vegetarams. Tikimasi, kad ant dalies naujų „Meistro kokybės“ gaminių pakuočių atsiradę spalviniai žymėjimai padės pirkėjams lengviau orientuotis ir apsipirkti patogiau, o aiškesnė informacija apie pakuočių perdirbimą – elgtis tvariau.

Premjerė Inga Ruginienė teigia dar neturinti galimo kandidato į kultūros ministro kėdę. Vyriausybės vadovė sako norinti atsakingai patikrinti ir rinktis ministrą. 

Jau šį sekmadienį Lietuva pereis prie žiemos laiko – laikrodžius teks sukti viena valanda atgal.

Savaitės pradžia šalyje bus vėsi, tačiau rudenišką vėsą kompensuos giedras dangus ir saulė. Vis tik ketvirtadienį orai ims bjurti – prapliups lietus, kuris iš Lietuvos nesitrauks ir kitomis dienomis, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Voitkevičius.

Į Birštono merės Nijolė Dirginčienės veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų jų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers degalų čekiai.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pirmadienį atskirai susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovu, generolu Raimundu Vaikšnoru ir krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene bei atvirai pareiškė, kad jos pasitikėjimas ministre yra sušlubavęs. Šie susitikimai suorganizuoti kilus įtampai dėl gynybos finansavimo, kai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė iškomunikavo tam tikras abejones, ar Lietuva tikrai skirs pakankamai lėšų gynybai. 

Reaguodamas į „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą, kad kitąmet gynybai reikėtų skirti ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „aušriečių“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius teigia, kad nėra kalbama apie mažesnį gynybos finansavimą. Anot R. Puchovičiaus, partijos lyderis kelia klausimą dėl tinkamo gynybos lėšų panaudojimo. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, po ES ministrų tarybos posėdžio Liuksemburge, paragino Europą ir toliau daryti spaudimą Rusijai. Jis pristatė Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimo rezultatus ir pabrėžė, kad tik nuoseklus ir vieningas spaudimas gali priversti Maskvą siekti taikos. „Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą pasiekti įmanoma. Tačiau tam reikia spaudimo, spaudimo ir dar kartą spaudimo.

Nepaisant galiojančių paliaubų, Gazos Ruože vėl būta incidentų. Palestiniečių naujienų agentūra WAFA, remdamasi klinika, pranešė apie du žuvusiuosius per Izraelio apšaudymą Tufaho kvartale Gazos miesto rytuose. Izraelio kariuomenė paskelbė, kad kaimyniniame Šedžaijos kvartale pirmadienio rytą fiksuoti du atvejai, kai palestiniečiai įžengė į kariuomenės kontroliuojamą teritoriją ir ten priartėjo prie kareivių.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia nenorintis komentuoti krašto apsaugos sistemai planuojamo skirti finansavimo, kol ateinančių metų valstybės biudžetas dar nėra patvirtintas. Anot jo, siekiant iki 2030-ųjų metų šalyje turėti pilnai veikiančią diviziją, šiuo metu gynybai numatyti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra pakankami.