Šiaulių apygardos teisme prokuroras ketvirtadienį pasiūlė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu kaltinamam Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariui Gintautui Lukošaičiui skirti 7,5 tūkst. eurų baudą.

Lietuva neilgai blokavo Rusijos propagandą skleidžiančią radijo stotį „Sputnik“ – kitais metais, Kultūros ministerijai negavus pinigų, transliacijos vėl gali būti tęsiamos.

Seimo „aušrietis“ Karolis Neimantas kreipėsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek kartų kiekvienos politinės partijos atstovai buvo kviečiami ir dalyvavo visuomeninio transliuotojo radijo bei televizijos laidose.

Ukrainos pajėgos vėl sėkmingai smūgiavo agresoriaus šaudmenų sandėliui (teigiama, brigados lygmens) ir pajėgų susitelkimui Pokrovsko užnugaryje.

Lietuvos kariuomenė bando numušinėti iš Baltarusijos į Lietuvą skrendančius oro balionus su kontrabanda. Tą patvirtina ir pati kariuomenė, ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Ministras teigia, kad kariuomenė tai bando daryti pasitelkdama dronus, bet numušti, pasak jo, kol kas nė karto nepavyko.

Praėjus dienai po pragaištingo gaisro daugiaaukščių pastatų komplekse Honkonge, aiškėja katastrofos mastas. Oficialiai patvirtintas žuvusiųjų skaičius ketvirtadienį pasiekė 83. Daug žmonių laikomi dingusiais. Institucijos aiškinasi didžiausio per beveik 80 metų gaisro priežastis. Tyrėjų akys, be kita ko, krypsta į bambukinius pastolius prie pastatų. 

Keli šaltiniai naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį nurodė, kad vyksta derybos, siekiant užtikrinti saugų dešimties islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojų pasitraukimą iš tunelių Gazos Ruožo pietuose.

Rusija ketvirtadienį nusprendė velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų įkurtą tremtyje veikiančią grupę pripažinti „teroristine organizacija“, ir tai yra naujausias kampanijos prieš Kremliaus kritikus eskalavimas.

Donaldo Trumpo „taikos planas“ – arba, kaip jį jau vadina daugelis ekspertų, Rusijos pageidavimų ir nerealių reikalavimų sąrašas – kuris turėtų užbaigti karą Ukrainoje, atrodo, pasiekė galutinį derinimo etapą. Tačiau jo likimas lieka neaiškus: ar jis bus įgyvendintas ir kokia forma. Politologas Igoris Eidmanas interviu LRT.lt sakė, kad Vladimiras Putinas visiškai nėra suinteresuotas sustabdyti karą net vienai dienai – jo tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip valstybę ir ukrainiečius kaip savarankišką tautą. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „melu“ ir „visiška nesąmone“ pavadino teiginius, kad Rusija ketina pulti Europą.

„Swedbank“ skyrė 10 mln. eurų Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. Kaip ketvirtadienį pranešė universitetas, iš paramos lėšų VU fonde bus įkuriamas „Swedbank“ subfondas tvariai ir ilgalaikei šalies pažangai skatinti. Po banko įnašo neliečiamojo kapitalo fondo kapitalas sieks 20 mln. eurų. Subfondas rems iniciatyvas, kurios kurs tvarų ir ilgalaikį poveikį Lietuvos socialinei, ekonominei ir kultūrinei raidai.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valstybės paramą milijardiniam Mažeikių gamyklos modernizacijos projektui gavusi Lenkijos naftos koncerno bendrovė „Orlen Lietuva“ ne iki galo išpildė prisiimtus įsipareigojimus, dėl to šiam klausimui Vyriausybėje reikės skirti papildomo dėmesio. „Susitarimuose buvo abipusiai įsipareigojimai – tiek iš Vyriausybės, tiek iš „Orlen“ pusės. Šio projekto priežiūra buvo vykdoma keliais lygmenimis.

Siekdama iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų pastatų fondą, Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį – nuo šių metų pradžios visose ES valstybėse nebeliko subsidijų naujiems iškastinį kurą naudojantiems šildymo katilams. Europos Komisija siekia, kad iki 2040 m. šios sistemos būtų palaipsniui pakeistos tvariomis alternatyvomis.

Du Šveicarijos įstatymų leidėjai paprašė šalies generalinio prokuroro ištirti teisėtumą dovanų, kurias, kaip pranešama, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įteikė Šveicarijos verslo lyderiai likus kelioms dienoms iki abiejų šalių proveržio dėl muitų. Anksčiau šį mėnesį į Vašingtoną vyko delegacija, mėginusi įtikinti D. Trumpą sumažinti 39 proc. muitus Šveicarijos prekėms – vienus didžiausių per visą JAV prezidento pasaulinę muitų kampaniją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė ribas – spaudos konferencijoje jis pareiškė esą pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „iki paskutinio ukrainiečio“. Tuo metu nutekėję pokalbiai tarp Kremliaus pareigūnų ir Donaldo Trumpo pasiuntinio atskleidžia, kaip Maskva mėgina paveikti JAV poziciją dėl „taikos susitarimo“. V. Putinas pareiškė, jog yra pasirengęs kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša Rusijos naujienų portalai.

Apie dešimt aukšto rango Vokietijos karininkų prieš pustrečių metų susitiko Berlyne, kad parengtų slaptą planą karui su Rusija. Dabar jie skuba šį planą įgyvendinti, praneša „The Wall Street Journal“. Pradėdama pilno masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Rusija nutraukė dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje. Nuo tada regione pradėta taip sparčiai stiprinti karinę galią, kaip niekada anksčiau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Du Šveicarijos įstatymų leidėjai paprašė šalies generalinio prokuroro ištirti, ar dovanos, kurias, kaip pranešama, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įteikė šveicarų verslo lyderiai likus kelioms dienoms iki abiejų šalių proveržio susitarimo dėl muitų, buvo teisėtos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kokių dokumentų pasirašymas su dabartine Ukrainos vadovybe esą neturi prasmės. Anot jo, Kyjivas padarė „strateginę klaidą“ neorganizavęs rinkimų ir dėl to šiandien, V. Putino teigimu, derybos su Ukraina teisiškai neįmanomos.

Italija Vokietijai perdavė nuo rugpjūčio suimtą ukrainietį, įtariamą dėl diversijos prieš „Nord Stream“ dujotiekius 2022 metais, ketvirtadienį pranešė prokurorai. Praėjusią savaitę Italijos aukščiausios instancijos teismas leido įtariamąjį išduoti Vokietijai. „Šiandien kaltinamasis buvo perkeltas iš Italijos, – sakė federalinės prokuratūros atstovė spaudai. – Rytoj jis turi stoti prieš Federalinio teisingumo teismo Karlsrūhėje tyrimo teisėją.

Jungtinės Valstijos incidentą, kai netoli Baltųjų rūmų buvo pašauti du Nacionalinės gvardijos nariai, tiria kaip teroro aktą, ketvirtadienį pareiškė FTB direktorius Kashas Patelis.

Regionų administracinis teismas atmetė nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apgręžtų migrantų skaičiavimo.

Tęsiantis kontrabandinių balionų antplūdžiui, premjerė Inga Ruginienė sako matanti poreikį suburti tiek opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų lyderius bendram grėsmių bei saugumo klausimų aptarimui. Šią iniciatyvą ji pristatė ketvirtadienį vykusiame uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pradėjo Ispanija, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė, kad ateinančių trejų metų programoms finansuoti užtikrino rekordinį 22,1 mlrd. eurų biudžetą. Skelbiama, kad šis biudžetas yra 5 mlrd. eurų didesnis nei 2022 metais. Dėkodamas už šį sprendimą, EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris sakė: „To dar niekada nebuvo.

Vladimiras Putinas pareiškė esąs „nustebęs“ JAV sprendimu smogti sankcijomis pagrindinėms Rusijos naftos bendrovėms ir perspėjo, kad Vašingtono veiksmai dar labiau ardo abiejų šalių santykius – Maskva jau ruošia atsakomąjį priemonių paketą, jei Europoje būtų imtasi Rusijos turto konfiskavimo. Rusijos vadovas spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie JAV sankcijas Rusijos naftos bendrovėms.

Ketvirtadienį popiežius Leonas, per pirmąjį vizitą į užsienį surengęs derybas su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, paragino Turkiją prisiimti tarpininkės tarp tautų vaidmenį. „Pone prezidente, lai Turkija būna stabilumo ir tautų suartėjimo šaltinis, tarnaujant teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakė jis pareigūnams ir diplomatams sostinėje Ankaroje, pradėdamas keturių dienų vizitą.

Po atitinkamų planų Didžiojoje Britanijoje ir Airija griežtina savo imigracijos ir prieglobsčio politiką. Vyriausybės inicijuoti planai, be kita ko, numato šeimų susijungimo ribojimus bei ilgesnę minimalią gyvenimo šalyje trukmę pilietybei gauti.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį surengė virtinę smūgių prieš „Hezbollah“ Pietų Libane, nepaisant prieš metus pasiektų paliaubų su šia kovotojų grupuote.

Italija Vokietijai perdavė nuo rugpjūčio suimtą ukrainietį, įtariamą dėl diversijos prieš „Nord Stream“ dujotiekius 2022 metais, ketvirtadienį pranešė prokurorai. 

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir jos padaliniams bei bendrovei „Fegda“ susitarus, jog kelią į Vokietijos brigadai skirtą Rūdninkų poligoną su defektais nutiesusi „Fegda“ pašalins broką, įmonės vadovas Jonas Jablonskis leidimo kelio rekonstrukcijai tikisi sulaukti kitų metų pavasarį. 

Lietuvos žvalgyba įsitikinusi, jog iš Baltarusijos leidžiamais kontrabandiniais balionais ir jais keliama grėsme Minsko režimas siekia politinių tikslų, sako Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis.

Ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina iki galo kovosianti, jog LRT nebūtų užvaldytas. 

Premjerė Inga Ruginienė neatmeta galimybės vėl užverti sieną su Baltarusija, jeigu kontrabandinių balionų situacija nesikeis. Vis dar išlieka klausimas, ką daryti su Baltarusijoje įstrigusiais vilkikais. Dėl nesugebėjimo išspręsti situacijos opozicija kritikuoja ne tik valdančiuosius, bet ir pasigenda prezidento lyderystės.

Seimui ketvirtadienį pritarė Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Haroldo Šinkūno kandidatūrai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis tiki, kad svarstant kitų metų biudžetą, valdantieji atsižvelgs į žvalgybos finansavimo poreikius.