Pasala, slaptos vaizdo kameros ir dronais stebimas judėjimas – tai dalis to, ką Valstybinių miškų urėdijos pareigūnai naudoja siekdami pažaboti ir sugauti mišką niokojančius keturratininkus. „Delfi“ žurnalistai sudalyvavo viename reidų ir savo akimis pamatė ne tik pareigūnų darbą, bet ir keturratininkų įžūlumą.

Kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad istorija įvertins, kaip jo vyriausybė susidoroja su didžiausiais šiandien Vokietijai tenkančiais iššūkiais. Žmonės klaus politikų, esančių valdžioje, ar jie prisidėjo „saugant laisvę ir taiką, atvirą visuomenę, rinkos ekonomiką Europos centre“, – penktadienį Miunchene vykusiame konservatyviosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) suvažiavime sakė Vokietijos vadovas.

Ukraina šeštadienį apkaltino Rusiją Juodojoje jūroje smogus Turkijos laivui, gabenusiam saulėgrąžų aliejų. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai dėl Rusijos oro smūgio Ukrainos Juodosios jūros Odesos srities uoste kitame Turkijai priklausančiame laive kilo gaisras.

Kol Donaldas Trumpas švelnina sankcijas Vladimiro Putino karo sąjungininkui Aliaksandrui Lukašenkai – Europa atvirkščiai – susitarė neribotam laikui įšaldyti bendrijoje esantį Rusijos turtą. Tai – svarbus žingsnis norint apeiti Vengrijos ir Slovakijos veto ir siekiant panaudoti Rusijos milijardus Ukrainos paramai. Šį savaitgalį Berlyne tęsiasi ir Europos lyderių ir Zelenskio derybos su Amerikos prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl taikos plano.

Sirijoje per „Islamo valstybe“ (IS, ISIS) pasivadinusios grupuotės nario iš pasalos surengtą užpuolimą šeštadienį žuvo trys amerikiečiai, pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

Europos Sąjunga šeštadienį paragino paleisti Nobelio taikos premijos laureatę Narges Mohammadi, kuri Irano saugumo pajėgų sulaikyta kartu su mažiausiai aštuoniais kitais aktyvistais.

Kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad istorija įvertins, kaip jo vyriausybė susidoroja su didžiausiais šiandien Vokietijai tenkančiais iššūkiais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as šeštadienį pareiškė, kad Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos į Lietuvą.

Lietuva, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos (VST), oficialiai tapo pilnateise karo policijos funkcijas atliekančių Europos žandarmerijos pajėgų (Eurogendfor) nare, įgydama visas sprendimų priėmimo teises kartu su kitomis valstybėmis narėmis.

Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė anksčiau pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl laidos „LRT forumas“ vedėjo Edmundo Jakilaičio šmeižimo – žurnalistas ir visuomenininkas į teisėsaugą buvo kreipęsis dėl „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo apie jį.

Tarp 123 šeštadienį iš Baltarusijos kalinimo įstaigų išlaisvintų asmenų yra du Lietuvos piliečiai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Svarstant LRT valdymo įstatymo pataisas Lietuvoje, gali pasirodyti, kad šie pakeitimai tik techniniai – kas ką skiria, kas ką gali atleisti ir kokia turi būti tam reikalingų balsų dauguma. Tačiau konstitucinės teisės ekspertė prof. Anna Wójcik, tyrinėjanti žiniasklaidos užvaldymo procesus Vidurio ir Rytų Europoje, sako, kad šios pataisos – akivaizdus įspėjamasis signalas.

Rusijos pajėgos perkelia papildomus rezervus į Pokrovsko-Myrnohrado aglomeraciją. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis. Jis pažymėjo, kad su darbo vizitu aplankė kariuomenės vadavietes, kurios tęsią operacijas šiame sektoriuje. „Padėtis išlieka sudėtinga. Priešas bando sustiprinti spaudimą mūsų gynybinėms pozicijoms ir į šią teritoriją perkelia papildomus rezervus“, – pabrėžė O. Syrskis.

Vokietija paskelbė, kad į Lenkiją nusiųs grupę karių, kurie, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos keliamos grėsmės, padės įgyvendinti šalies rytinės sienos stiprinimo projektą. Lenkija – tvirta Ukrainos rėmėja kovoje su Maskva – praėjusių metų gegužę paskelbė apie planus sustiprinti ilgą savo sienos ruožą, kuris apima Baltarusiją ir Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį rusai daugelyje šalies rajonų surengė antskrydžius, kuriems panaudojo daugiau nei 450 nepilotuojamųjų orlaivių ir 30 raketų. „Pagrindinis smūgis vėl teko mūsų energijos tiekimo tinklams, pietums ir Odesos regionui“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. Bendruomenėse vyko elektros ir vandens tiekimo atkūrimo darbai. Pasak valdžios institucijų, gaisras kilo ir viename Odesos uosto grūdų sandėlyje.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad naktį hipergarsinėmis raketomis smogė Ukrainos pramonės ir energetikos objektams. Pasak Rusijos, ši ataka buvo atsakas į Ukrainos smūgius, kurie, jos teigimu, buvo nukreipti prieš civilius taikinius šalyje.

JAV panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, šeštadienį po dviejų dienų derybų Minske su prezidentu Aliaksandru Lukašenka paskelbė prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as.

Vokietija paskelbė, kad į Lenkiją nusiųs grupę karių, kurie, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos keliamos grėsmės, padės įgyvendinti šalies rytinės sienos stiprinimo projektą.

Baltarusija po derybų su JAV išlaisvino 123 politinius kalinius. Tarp jų yra aktyvistė Maryja Kalesnikava, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiatskis, Baltarusijos opozicionierius, prezidento posto siekęs Viktaras Babaryka, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Teisėsauga ikiteisminiame tyrime dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Arūną Gelūną tiria ir galimą šmeižtą, pastarasis pripažintas nukentėjusiuoju.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

Audringa romų sužadėtuvių šventė sostinėje baigėsi masinėmis muštynėmis su policija, per kurias sunkiai sužalotas niekuo dėtas muzikantas. Nustatyti, kas jam trenkė – neįmanoma, nes pareigūnai sąmoningai išsijungė savo kameras. Todėl padarytą neturtinę žalą jam atlygins valstybė, vyrui bus išmokėta 20 tūkst. eurų.

Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvoje kūrėsi ir laisva žiniasklaida, atsirado žurnalistų darbą reguliuojančios etikos normos. Tačiau bendruomenė prieš ką protestuoti rado jau netrukus po sausio įvykių, kai 1991 metų gruodį įvyko pirmasis žurnalistų mitingas. 

Praėjusios kadencijos metu beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų  bandė daryti įtaką su miškų politika susijusiems sprendimams, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas.

Tauragėje pragyvenimo kaštai iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie yra sostinėje, tačiau čia žmonės, gaudami virš 1 tūkst. Eur, nesiskundžia dėl algų, teigia į „Delfi“ kreipusis tauragiškė. Pasak jos, jei kas Tauragėje gauna 1,3 tūkst. Eur, laiko save laimingu, o 1,5 tūkst. Eur alga čia – svajonė.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, juo tapęs pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąrašą, Lukas Grigaravičius bent šiuo metu, regis, gali būti patenkintas. Alytaus apylinkės teismas jo skriaudėją Alytaus kavinėje „Pušis“ nuteisė laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, vietinio politiko naudai priteisė nemažą pinigų sumą.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje nerimsta įtariamo dviejų merginų žudiko Beno Mikutavičiaus paieškos Kaune organizavimo atgarsiai. Anonimais norėję likti savanoriai kaltina vis daugiau viešumoje pasisakantį kaunietį Paulių Vaicekauską prisiėmus nebūtus nuopelnus. Socialiniuose tinkluose aidi grasinimai, sukurtas ir „tiesos“ puslapis. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikia šių dviejų pusių pozicijas.

Daugelis išmokų, įskaitant pensijas, Lietuvoje veikia solidarumo principu. T. y., mokėdami nedarbo, motinystės, senatvės ir ligos socialinio draudimo įmokas iš tiesų kaupiame ne sau – mūsų įmokėti pinigai kiekvieną mėnesį išmokami tiems, kurie dabar serga, neturi darbo ar pan. Kai išmokų reikės mums, jos bus padengiamos iš kitų žmonių įmokų. Tačiau taip būna ne visada, tad kai kurie tokią tvarką laiko itin nesąžininga.

Žurnalistai ir kultūrininkai kitą savaitę atnaujins protestus prieš valdančiųjų inicijuotas įstatymo pataisas dėl paprastesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos. 

Pristatytas pasaulinis gyvenimo kokybės indeksas rodo ženklų pokytį. Reitinguose Lietuva išsiveržė į 21 vietą ir pagaliau aplenkė dar prieš keletą metų taip emigrantų mylėtą Jungtinę Karalystę. Ekonomistai skaičiuoja, kad algos ir pragyvenimo lygis mūsų šalyje kilo greičiau nei kainos. Tačiau gyventojai sako, kad tikrai galėtų būti geriau – būstą įsigyti tampa ypač sunku, o maisto kainos tiesiog auga akyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuviai yra optimistiškiausi tarp savo kaimynų Baltijos šalyse dėl asmeninių finansinių perspektyvų 2026-aisiais, rodo „GF banko“ užsakymu atlikta apklausa. Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais. „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad ateinančius metus optimistiškai vertina ir tokias pat išlaidas kaip įprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, 22 proc.

Siekiant sumažinti administracinę naštą bei greičiau aptarnauti gyventojus, siūloma leisti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasinaudoti valstybės dirbtinio intelekto (DI) asistento paslaugomis. Tai numatančias Viešojo administravimo įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Audito komiteto narys Artūras Zuokas kartu su kitais kolegomis.

Neslūgstant aistroms dėl Seime keliamų įstatyminių iniciatyvų dėl LRT, jas kritikuojantys rengs pakartotinius protestus. Apie tai soc. tinkle „Facebook“ pranešė Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė.

Šiaurės Korėja šių metų pradžioje siuntė karius vykdyti išminavimo darbus Rusijos Kursko regione, šeštadienį cituodama Kim Jong Uno kalbą pranešė valstybinė žiniasklaida – tai retas atvejis, kai Pchenjanas pripažįsta, kad jo kariams ten pavesta vykdyti mirtinai pavojingas užduotis. Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūrų teigimu, Pchenjanas nusiuntė tūkstančius karių kovoti už Maskvą, kuri jau beveik ketverius metus tęsia invaziją į Ukrainą.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 187 780 karių, iš kurių 1 300 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.