JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Jungtinę Karalystę „didžiuliu kvailumu“ dėl pasiekto susitarimo perduoti Indijos vandenyne esantį Čagoso salyną Mauricijui.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai nebūtų geras sprendimas pasirinkti vienos iš NATO sąjungininkių pusę.

Per sprogimą kinų restorane Afganistano sostinės Kabulo centre pirmadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir keliolika buvo sužeisti. Pasak Kabulo policijos atstovo, žuvusieji yra islamą išpažįstantis Kinijos pilietis ir šeši afganistaniečiai. Atsakomybę dėl atakos prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutarė susitikti su „įvairiomis šalimis“ šią savaitę Davose vykstančiame pasaulio elito susirinkime, kad aptartų savo bandymą perimti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nuolat kartojant siekį perimti Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę, savo suverenitetą raudona linija vadinančios Danijos Karalystės parlamento narys CNN televizijai pakomentavo šalies ir jos sąjungininkių Europoje pasirengimą ginti salą nuo Amerikos. Rasmusas Jarlovas pabrėžė, kad JAV invazija į šią autonominę Danijos teritoriją reikštų karą.

Antradienį vyksiančiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje žadama aptarti 17 klausimų, iš kurių paskutinysis – visos Tarybos atsistatydinimas „in corpore“. 

Ramų savaitgalį sudrumstė pasirodę grasinimai naikinti Lietuvos mokyklas. „Telegram“ kanale, paskyroje pavadinimu „Lietuvos kraujas“, buvo išplatinta žinutė, kurioje teigta, esą pirmadienį mokyklose bus šaudoma, o išpuoliui jau ruošiami ir sprogmenys. Vis dėlto šalies institucijos tvirtina, kad tai – informacinė ataka, ir mokykloms pataria nepanikuoti. Anot policijos, grasinimai greičiausiai platinti iš netikros paskyros Rusijoje. Panašių grasinimų jau sulaukė šalies teismai ir Seimas.

Lietuvoje pradeda veikti finansavimo programa „Bolt Food Finance“, skirta restoranams ir parduotuvėms, bendradarbiaujantiems su maisto pristatymo programėle „Bolt Food“. Reikalavimus atitinkantys verslai galės pasinaudoti avansiniu arba pajamomis grįstu finansavimu pagal jų pardavimo istoriją platformoje, rašo portalas „Verslo žinios“. „Prieš startuodami Lietuvoje, analizavome poreikį ir matėme potencialą – turėjome net laukiančiųjų sąrašą.

Lietuvoje taupo 88 proc. gyventojų, daugiausiai papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų papildomas santaupas kaupia nenumatytoms situacijoms, 19 proc. taupo ateičiai, o dar tiek pat – didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliui ar būstui. 17 proc. gyventojų taupo laisvalaikiui ar kelionėms, o 5 proc. santaupas skiria skoloms grąžinti. 12 proc.

Praėjusią savaitę oro temperatūrai nukritus vidutiniškai 10 laipsnių ir augus vartojimui, elektros kaina šalyje šoktelėjo 7 proc., skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės, Baltijos valstybėse elektros kainos augo tolygiai – 7 proc. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė savaitės kaina siekė 160,49 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 156,79 Eur/MWh.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva turėtų dalyvauti pratybose Arkties regiono saugumo užtikrinimui, jeigu jas organizuos NATO, taigi ir amerikiečiai, pastaruoju metu siekiantys perimti Grenlandiją.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis apgailėtinu pavadino incidentą, kai „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis apstumdė jaunuolį ir vyresnio amžiaus žmogų per susitikimą su žmonėmis Vilkaviškyje.

Kol kas didelių permainų nenumatoma, nesnigs, išliks itin šalti orai, savaitės viduryje naktį galime sulaukti ir 20 ar 23 laipsnių šalčio, LRT RADIJUI sako Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Paulius Starkus. 

Per parą Lietuvoje fiksuotos keturios su gaisrais susijusios gyventojų mirtys, antradienį pranešė policija.

Policija sako, kad dėl susistumdymo Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pareiškimų negauta.

Antradienį Ispanijoje prasideda trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 40 žmonių, žuvusių per greitųjų traukinių avariją, kurią ministras pirmininkas pažadėjo ištirti. Ši sekmadienio vakarą įvykusi nelaimė yra daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija Ispanijoje nuo 2013 m., kai netoli šiaurės vakarinio Santjago de Kompostelos miesto traukinys nuvažiavo nuo vingiuotos bėgių atkarpos. Tada žuvo 80 žmonių.

Džhadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už ataką prieš kinų restoraną Afganistano sostinėje, antradienį pranešė žvalgybos grupė „SITE Intelligence Group“; per sprogimą žuvo mažiausiai septyni žmonės. „Islamo valstybė Afganistane įtraukė Kinijos piliečius į savo taikinių sąrašą, ypač atsižvelgiant į eskaluojančius Kinijos vyriausybės nusikaltimus prieš engiamus uigūrų musulmonus“, – remiantis SITE duomenimis, rašoma grupuotės pareiškime.

Rusija antradienio naktį atakavo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus balistinėmis raketomis bei dronais, šaliai susiduriant su stingdančiu šalčiu ir gilėjančia energetikos krize, pranešė portalas „The Kyiv Independent“. ...

Pastarąją naktį Rusija vėl užpuolė Kyjivą, naudodama balistines raketas ir dronus. Visame mieste buvo girdimi galingi sprogimai, pranešama apie elektros ir vandens tiekimo nutraukimą, skelbia agentūra „RBC-Ukraine“.

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lėktuvai netrukus atvyks į JAV karinę bazę Grenlandijoje vykdyti ilgai planuotų veiksmų, pirmadienį pranešė organizacija.

Antradienį Ispanijoje prasideda trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 40 žmonių, žuvusių per greitųjų traukinių avariją, kurią ministras pirmininkas pažadėjo ištirti.

Šiais metais planuojama peržiūrėti ir iš esmės perskaičiuoti antstolių paslaugų įkainius. Nors konkrečių jų dydžių kol kas nėra, jau dabar aišku, kad pokyčiai palies tūkstančius skolininkų. O diskusijos dėl to, kas ir kiek už tai turės mokėti, kelia vis daugiau klausimų. Antstoliai įsitikinę, kad šių pokyčių reikėjo jau seniai. Tuo metu kiti specialistai juose pastebi ir rizikų.

Donaldas Trumpas kartoja – Grenlandija jam reikalinga užtikrinti JAV nacionalinį saugumą. Tačiau LRT.lt kalbintas Arkties ekspertas Rasmusas Gjedssø Bertelsenas atmeta šį argumentą, pabrėždamas, kad JAV praktiškai turi laisvą prieigą prie Grenlandijos gynybos požiūriu. „Manau, kad tai grynai asmenybės klausimas“, – D. Trumpo įgeidį vertina profesorius. 

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pirmadienį per susitikimą su gyventojais Vilkaviškyje apsistumdžius su keliais protestuotojais, kiti politikai situaciją vertina blogai ir ragina policiją ištirti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. „Tai, kad Seimo salėje mes nesimušam, tai čia irgi, matyt, laiko klausimas“, – komentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Nepaisant augančių įtampų valdančiojoje koalicijoje bei frakcijoje, socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius tikisi rasti bendrą sutarimą su partijos kolegomis.

Klaipėdos paplūdimiai pildomi smėliu – naudojamas smėlis, iškastas gilinant laivybos kanalą. Kur jį pilti, pataria mokslininkai. Tikimasi, kad jau šį pavasarį paplūdimiai bus platesni.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Pasaulio tvarką aukštyn kojomis verčiantis Donaldas Trumpas atvyko į Davoso ekonomikos forumą. Renginio epicentre – D. Trumpo užgaida nusipirkti Grenlandiją ir grasinimai Europai padidinti muitų tarifus, jei ši priešinsis. Europos lyderiai smerkia grasinimų diplomatiją. O Kremlius pataikauja ir drąsina D. Trumpą, esą Grenlandijos perėmimas būtų istorinis žingsnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusija rengiasi naujam masiniam smūgiui, Ukrainos gyventojus įspėja šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi V. Zelenskio vakariniu kreipimusi. „Šiomis dienomis būtina būti labai atidiems. Rusija yra pasirengusi naujam masiniam smūgiui ir laukia tam tinkamo momento. Prašome atkreipti dėmesį į visus oro pavojaus signalus. Kiekvienoje [Ukrainos] srityje turi būti pasirengta kuo greičiau reaguoti ir padėti žmonėms“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Prieš imigrantus nusistačiusi Jungtinės Karalystės (JK) partija „Reform UK“ savo gretas papildė septintuoju parlamento nariu – ilgametis konservatorių politikas Andrew Rosindellas tapo antruoju torių įstatymų leidėju per savaitę, perbėgusiu pas kraštutinius dešiniuosius.

Jungtinių Valstijų ryžtas Grenlandijoje į nepatogią padėtį stumia ne tik Daniją, bet ir sąjungininkus bei NATO nares. Lietuvos pozicija, pasak politikų, – ieškoti problemos sprendimo kalbantis, o prireikus – prisidėti sprendžiant Jungtinėms Valstijoms aktualius saugumo iššūkius.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ trys penkiolikmetės iš Kauno LSMU gimnazijos – Luknė, Smiltė ir Aistė – pristatė savo idėją. Jų kuriami specialūs akiniai žmonėms su regos negalia ir silpnaregiams, perspėjantys apie kliūtis galvos lygyje.

Europos Audito Rūmai pareiškė, kad smarkiai vėluojantis ir pabrangęs europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra. „Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė.

Pastaraisiais metais būsto kainos Europoje sparčiai kilo, tačiau augimo tempai skirtingose šalyse gerokai skiriasi. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse būstas brango dviženkliu tempu, o kitur kainos beveik nepakito ar net sumažėjo. Šiame kontekste išsiskiria ir Lietuva – čia būsto kainų augimas gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį.