Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje paragino Europos partneres pritarti planui dėl Europos Sąjungoje (ES) įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti. „Šiuo klausimu nei mažiau, nei daugiau kalba eina apie Europos saugumą ir suverenumą“, – sakė jis trečiadienį Bundestage.

Estija pradėjo parengiamuosius darbus pirmųjų penkių bunkerių Rusijos pasienyje statybai – jais šalis tikisi sustiprinti sienos gynybą nuo galimų Rusijos atakų. Ateinančiais mėnesiais planuojama pastatyti dar 23 bunkerius, Taline pranešė Estijos gynybos investicijų centras. Iš viso iki 2027 m. pabaigos Estijos šiaurės rytuose ir pietryčiuose turėtų būti pastatyta iki 600 bunkerių, kurie pirmiausiai bus skirti apsaugoti karius nuo tiesioginių 152 mm artilerijos sviedinių smūgių.

Pagal naują Švedijos pranešimą, Rusija Baltijos jūroje dislokuoja uniformuotą įgulą savo „šešėlinio laivyno“ dalyje, rašo SVT. Švedijos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad turi informacijos apie uniformuotus ir ginkluotus asmenis, kurie, manoma, yra privačių saugos bendrovių darbuotojai. „Matėme ir gavome informacijos, kad kai kuriuose iš šių „šešėlinio laivyno“ laivų yra uniformuotų darbuotojų“, – pareiškė Švedijos karinio jūrų laivyno operacijų vadas Marko Petkovic.

Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva „neabejotinai“ pasieks savo karo Ukrainoje tikslus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasakė, kad Rusija ruošiasi 2026 m. jo šalyje pradėti naujus karo metus. „Šiandien iš Maskvos gavome dar vieną signalą, kad jie ruošiasi kitus metus paskelbti karo metais“, – savo įprastinėje vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

Meksikoje skirtingų partijų moterys įsikibo viena kitai į plaukus, kol parlamento pirmininkas bandė jas išskirti. Muštynės kilo ir Ukrainos parlamente – Aukščiausiojoje Radoje vienas deputatas trenkė kolegei per ranką. Daugiau apie tai – TV3 Žinose. Diskusijų temperatūra Meksikos Kongrese kaista – tribūną „užėmė“ agresyviai nusiteikusios moterys iš opozicijos partijų. Iš pradžių užsprausto parlamento vadovo veide dar matyti nedrąsi šypsena.

JAV trečiadienį paskelbė Ekvadore laikinai dislokuosianti karinių oro pajėgų karius, dalyvausiančius šiame regione vykdomoje kovos su narkotikais kampanijoje. Apie tai, kiek karių bus dislokuota Ekvadore, į šią šalį siunčiamų tuo metu, kai vis didėja įtampa tarp naftą Lotynų Amerikoje gaminančios Venesuelos ir Jungtinių Valstijų, nepranešama. Kariškiai bus dislokuoti Ekvadoro Mantos karinių oro pajėgų bazėje, kurioje iki 2009 m. dešimtį metų veikė JAV bazė.

Protesto scenoje kalbėjo ir Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Alfredas Bumblauskas, pažymėjęs, kad nuo Sausio 13-osios mitinguose nebesilankydavo.

„Kartais galvojau, kad geriau praleisti 15 metų Prancūzijos legione, į kurį dėl alkūnės lūžio manęs nepriėmė, nei tiek laiko kalėti Lietuvos kalėjimuose“, – M. Žemaitis prisipažino, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę į jo gyvybę buvo pasikėsinta net keturis kartus. Po vieno tokio vos tragiškai nepasibaigusio incidento jį net išskvietė Kauno mafijos tėvu laikomas Henrikas Daktaras, kuris vėliau stojo būtent į M. Žemaičio, o ne į dviejų iki gyvos galvos nuteistų žudikų pusę. Nuo vaikystės senelio „benkartu“ vadintas M. Žemaitis neišsižada savo kriminalinės praeities, tačiau labiausiai gailisi, kad pasuko ne tuo keliu ir nuskriaudė daug žmonių. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad savo gerais darbais sugebės įrodyti, jog yra pasikeitęs. „Nenoriu atsukti nugaros skriaudžiamam žmogui – anksčiau, radęs piniginę su 10 tūkstančių eurų, būčiau pasiėmęs, šiandien – nuneščiau į policiją“, – prisipažino jis. Ir pridūrė, kad senelis, kuris taip pat buvo partizanas, jau nuo mažens jį mokė būti vilku ir ginti savo tėvynę. Nuteistasis „Skandalingoje išpažintyje“ taip pat pasakojo, kad motina prieš jį smurtaudavo jau nuo 3 metukų, kai grįžo iš kalėjimo. „Todėl sakau, kad moteris, kuri yra sėdėjusi kalėjime ilgesnį laiką, nemyli nei savo vyro, nei savo vaikų, tik apsimeta. Ją vadindavau demonu“, – kalbėjo kovinio sporto įvairiose svorio kategorijose jaunučių Lietuvos čempionu tapęs M. Žemaitis.

Trečiadienį vakare, kai pasibaigė oficiali protesto prie Seimo dalis, daugiatūkstantinė minia neskubėjo skirstytis – žmonės stoviniavo prie laužų, bendravo. Minioje pasklido skanduotė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.

Pirkėjai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad prekybos tinkluose įprastų kasų veikia kur kas mažiau, nei savitarnos. O prie pastarųjų dirba vienas darbuotojas, vos spėjantis prieiti prie kiekvieno pirkėjo, jei kyla kokių nesklandumų ar reikia patvirtinti amžių. Vis tik su šia problema daliai pirkėjų susidurti nebeteks, kadangi savo amžių jau galima patvirtinti be darbuotojo įsikišimo.

Japonijos premjerė Sanae Takaichi trečiadienį pareiškė, kad yra visada atvira dialogui su Kinija, tebesitęsiant Tokijo ir Pekino diplomatiniam ginčui dėl lyderės komentarų apie Taivaną.

Kova dėl naujų LRT įstatymo pataisų pasiekė ir Strasbūrą, kuriame šią savaitę posėdžiauja Europos Parlamentas (EP). Vieni europarlamentarai ragina Europos socialistus, kuriems priklauso Lietuvos socialdemokratai, pabusti, kiti šaukia apie „būtiną valymo operaciją“ LRT. 

Naujausi JAV atliktų apklausų rezultatai rodo, kad šalies prezidentui Donaldui Trumpio „labai pritariančių“ gyventojų skaičius sumažėjo iki maždaug 1 iš 5 – tai kol kas žemiausias beveik visų apklausų rodiklis antrosios jo kadencijos metu, o daugelis tyrimų rodo, kad jis prilygsta žemiausiems rodikliams, užfiksuotiesiems pirmosios jo kadencijos metais, praneša CNN.

Turkija siekia grąžinti Rusijai oro gynybos sistemas S-400, kurias įsigijo beveik prieš dešimtmetį, kad pagerintų santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis NATO narėmis, rašo „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas klausimą dėl S-400 iškėlė per susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Turkmėnistane praėjusią savaitę. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, tai įvyko po panašių diskusijų, kurios anksčiau vyko tarp abiejų šalių pareigūnų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo Romaną Abramovičių, kad laikas eina ir šis turi paaukoti Ukrainai pajamas, gautas pardavus futbolo klubą „Chelsea“. K. Starmeris trečiadienį kalbėdamas parlamente sakė, kad ministrai išdavė licenciją, leidžiančią klubo „Chelsea“ pardavimo pajamas pervesti į naują fondą, skirtą Ukrainos humanitarinėms reikmėms. „Mano žinutė Abramovičiui yra tokia: laikas eina“, – pasakė jis.

12 patiekalų vakarienė – viena ryškiausių Kūčių tradicijų lietuvių šeimose. Pastaraisiais metais mamų ir močiučių ruošiamus gardumynus ir ilgas valandas prie puodų vis dažniau keičia populiarėjanti tendencija, kuomet jau pagaminti šventiniai rinkiniai užsakomi tiesiai į namus.

Venesuelos valstybinė naftos bendrovė trečiadienį pranešė, kad nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos blokados, šalis ir toliau eksportuoja neapdorotą naftą. „Žalios naftos ir jos kitų produktų eksporto operacijos vykdomos įprastai. Su PDVSA operacijomis susiję naftos tanklaiviai toliau plaukia“, – teigiama „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) išplatintame pranešime. Pasak PDVSA, D. Trumpo žingsnis nesumažino operacinių pajėgumų ar ryžto tęsti veiklą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako mananti, kad opozicijai laikas rasti naują vedlį, kuris galėtų iš jos perimti šias pareigas. „Šiais neramiais laikais atėjo laikas atsirasti naujiems lyderiams, nes mūsų judėjimas yra ne apie vieną asmenį, o apie bendruomenes, apie visuomenę“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku trečiadienį sakė ji.

Prabangi Rusijos oligarchui Borisui Rotenbergui priklausanti vila Suomijoje buvo priverstinai konfiskuota. Apie tai praneša „Yle“. Remiantis konfiskavimo bylų registru, B. Rotenbergas nesumokėjo kelių tūkstančių eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o tai tapo pagrindu konfiskuoti turtą. Ši suma yra nereikšminga, palyginti su milijoninės vertės B. Rotenbergo turtu, tačiau oligarchas, kuriam taikomos ES sankcijos, pastaraisiais metais negalėjo pervesti lėšų į Suomijos bankų sąskaitas.

Alytaus rajono tarybos narį Danielių Jakubavičių trečiadienį teismas pripažino kaltu „čekiukų“ byloje ir skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą.

Antradienį Lietuvos Seime pataisų svarstymas užtruko net septynias valandas. Naujomis įstatymo pataisomis siekiama, kad LRT generalinį direktorių būtų galima lengviau atleisti. Opozicija tikina, kad valdantieji pakeitimus bando prastumti buldozeriu. Vis dėlto tokie užsitęsę vakariniai Seimo posėdžiai Lietuvos politinėje arenoje nėra naujiena. Priminsime jums tuos, kurie ryškiausiai įėjo į mūsų šalies istoriją.

Kaip teigė į protestą atvykęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis, jis pradėjo teisinius procesus prieš „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2026–2030 metams skirtam piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planui.

Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvyko iki šiol didžiausias protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių – susirinko virš 100 žmonių. Šūkius ir kalbas lydėjo būgnų mušimas, o viską vainikavo protestuotojų tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei „padovanota“ milžiniška kalėdinė dovana ir kreipimosi į STT kopija, rašoma protesto organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Seimui svarstant LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio generalinio direktoriaus atleidimo, atsirado naujas siūlymas, kuris be tarybos leidimo neleistų visuomeniniame transliuotojuje dirbti žmonėms, kuriantiems turinį kitose žiniasklaidos priemonėse. Taip pat pataisomis siūloma, kad LRT tarybą aptarnautų tarybos biuras, kurio struktūra funkcijos ir darbo organizavimo tvarka būtų nustatomi tarybos darbo reglamente. Tarybos biuro darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi tarybai. Žurnalistų ir ekspertų teigimu, šios pataisos yra ne tik valdančiųjų kerštas, bet ir žiniasklaidos rinkos neišmanymas, siekis kurstyti nepasitikėjimą tarp visuomenės grupių. 

Budapeštui atsisakant derėtis dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą, Vengrija blokuoja metinį ES dokumentą su pasiūlymais dėl tolesnio plėtros proceso.

 Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) planas finansuoti Ukrainą naudojant įšaldytas Rusijos lėšas „negali būti įgyvendintas priverstinai“.

Europos Parlamento nariai paragino skubiai sukurti „karinį Šengeną“, t. y. panaikinti vidines sienas karių ir įrangos judėjimui visoje ES, ir modernizuoti geležinkelius, kelius, tunelius, tiltus bei kitą infrastruktūrą, ypač bloko rytiniame  flange.

Europos Parlamento nariai paragino skubiai sukurti „karinį Šengeną“, t. y. panaikinti vidines sienas karių ir įrangos judėjimui visoje ES, ir modernizuoti geležinkelius, kelius, tunelius, tiltus bei kitą infrastruktūrą, ypač bloko rytiniame flange. Rezoliucija dėl karinio mobilumo buvo priimta trečiadienį 493 balsais už (127 prieš, 38 susilaikė), praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Europa turi greitai pripažinti „naują realybę“, kurioje jai tenka „prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip rašo „Axios“, apie tai jis kalbėjo Vašingtono saugumo forume. „Po dešimtmečių neveiklumo neryžtingumas yra prabanga, kurios Europa nebegali sau leisti“, – pabrėžė jis.

Naujas, 20-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas bus pristatytas netrukus po Naujųjų metų. Apie tai anonimiškai „Evropeiskaja pravda“ korespondentui pranešė keli Briuselyje dirbantys Europos diplomatai, susipažinę su ES sankcijų Rusijai rengimo eiga. Po Naujųjų metų Europos Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl naujo, 20-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įspėjo Belgiją nepritarti planams naudoti Rusijos turtą Ukrainos reikmėms ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į Maskvos grasinimus. „Planas konfiskuoti Rusijos turtą kelia rimtą pavojų Belgijai“, – sakė V. Orbanas prieš galimai lemiamą ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Šis planas esą pažeidžia tarptautinę teisę, kelia grėsmė Belgijoje įsikūrusiai įmonei, valdančiai šias lėšas, ir kelia rimtų atsakomųjų priemonių riziką.

Lenkijos užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose apsikeitė kandžiomis replikomis su Kremliaus atstove, pareiškusia, esą Lenkija už nepriklausomybę turi dėkoti bolševikų lyderiui Vladimirui Leninui, rašo lenkų portalas „TVP World“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad „Leninas buvo svarbiausias nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrėjas“. „Dabartinė Lenkija galėtų vadintis Vladimiro Iljičiaus Lenino Lenkija, nes Leninas kovojo už Lenkijos v...

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šalies gydytojų rezidentų skatinimui skirs beveik 567,4 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė ministerija. Artimiausiu metu kiekvienas šalies gydytojas rezidentas sulauks apie 300 eurų (neatskaičius mokesčių) vienkartinės išmokos per savo rezidentūros bazę, kurioje yra įdarbinti.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė iš Ukrainos dėl Rusijos sukelto karo pasitraukusiems užsieniečiams toliau užtikrinti galimybę nemokamai naudotis sostinės viešuoju transportu. Taip pat, siekiant sklandesnio lengvatos taikymo, bus įvedamas specialus vardinis elektroninis bilietas.