Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje esantis Kapčiamiestis tapo tikru traukos centru. Ir tų, kurie išvien, ir tų kurie prieš Lietuvos interesus. Į Kapčiamiestį šią savaitę vyksta ir pats prezidentas, kuris pasiryžęs perkalbėti gyventojus dėl naujo poligono.

Pikelių miestelio iniciatyvos „Saugokime gamtą ir jos biologinę įvairovę!“ tikslas – aplinkosauginis švietimas, siekiant vietos gyventojams ir atvykstantiems keliautojams suteikti kuo daugiau informacijos apie gamtos įvairovę, aplinkosaugos svarbą ir žalias idėjas. Šių paskatų vedini aktyvūs pikeliškiai šalia autobusų stotelės sutvarkė iki tol buvusį apleistą sklypą, įrengė vabzdžių viešbutį, organizuoja žygius aplinkosaugos tema, kurių metu drauge renka šiukšles, sodina medžius, kelia inkilus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba antradienio naktį Raseiniuose fiksavo šalčiausią naktį ne tik šiemet, bet ir per pastaruosius dvejus metus. Tarnybos duomenimis, šiame mieste oras atšalo iki 23,8 laipsnio.

Norėdama patekti į sostinėje esančio prekybos centro „G9“ tualetą negalią turintiems asmenims, moteris susidūrė su priešišku apsaugos darbuotojo elgesiu. Pastarasis, net ir moteriai pateikus atitinkamą pažymėjimą, į tualetą ją įleido tik po ilgų derybų. Tyrimą dėl incidento atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galiausiai prekybos centrą įspėjo dėl diskriminacijos ir priekabiavimo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdyba naujai penkerių metų kadencijai įmonės vadovu paskyrė Andrių Šemeškevičių. Jis pakeis Roką Masiulį, kuris įmonei vadovavo nuo 2021 m. vasario.

Prancūzijos informacinių technologijų paslaugų ir konsultavimo įmonės „Devoteam“ dukterinė įmonė Lietuvoje „Devoteam Lithuania“ atleidžia 14 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. „Apie atleidimą įspėta 14 darbuotojų, iš jų – daugiausiai įvairūs inžinieriai – 6, ir vadovai – 3“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Anot jos, atleidimus planuojama vykdyti nuo vasario 4 iki kovo 4 d. Jų priežastis – darbo apimties sumažėjimas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu vienoje britų tinklalaidėje pareiškė, kad balsuotų už susijungimą su kaimynine Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare Rumunija, jei toks referendumas įvyktų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, ketvirtadienį priims Venesuelos opozicijos lyderę ir Nobelio taikos premijos laureatę Mariją Coriną Machado. Susitikimas planuojamas Baltuosiuose rūmuose, pranešė JAV stotys CNN ir „CBS News“ bei „Politico“. 

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Irane vykstant milžiniškiems protestams, šalies režimui artėja pabaiga.

Minint Laisvės gynėjų dieną Klaipėdoje vyksta daug renginių, vienas iš jų – Lietuvos kariuomenės technikos ir ginklų ekspozicija.

Žiemiškiems orams nesitraukiant, antradienį žymesnio sniego nesulauksime, vėjas bus silpnas, tačiau diena bus šalta. Orų permainų sulauksime ketvirtadienį, kuomet daugelyje šalies vietovių sulauksime sniego, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.

Minint Laisvės gynėjų dieną, antradienį Seime bus įteikta Laisvės premija, vyks atminimo renginiai.

Nenustatyti asmenys buvo patekę į Kultūros ministerijas patalpas Vilniuje.

Rusijos ataka Charkivo mieste šiaurės rytų Ukrainoje nusinešė dviejų žmonių gyvybes, dar keletas asmenų buvo sužeista, antradienį anksti ryte pranešė regiono gubernatorius. Charkivo meras Igoris Terechovas sakė, kad Rusijos ilgojo nuotolio dronas pataikė į vaikų medicinos įstaigą ir sukėlė joje gaisrą.

JAV Minesotos valstija kartu su Mineapolio ir Sent Polo miestais pirmadienį pateikė ieškinį, reikalaudama sustabdyti JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) operacijas. JAV Minesotos apygardos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad sprendimu dislokuoti federalinius pareigūnus pažeidžiama JAV Konstitucija ir valstijos teisės. Ieškinys pareikštas praėjus keletui dienų po to, kai ICE pareigūnas Mineapolyje nušovė 37-erių metų JAV pilietę Renee Nicole Good.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad bet kuriai šaliai, prekiaujančiai su Iranu, bus taikomas 25 proc. muitas, taip padidindamas spaudimą protestus smurtinėmis priemonėmis malšinančiam Teheranui. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu, įveda muitus. Apie tai jis pirmadienio naktį pranešė „Truth Social“. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri palaiko verslo ryšius su Irano Islamo Respublika, mokės 25 proc. muitą už bet kokį verslą, vykdomą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas. Dėkojame už dėmesį šiam klausimui!“ – parašė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-ajai atminti skirtų laužų uždegimo ceremonijoje pabrėžė, jog laisvė turi būti nuolat puoselėjama ir privalome būti pasirengę sumokėti jos kainą. 

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritį atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Kartu jis perspėjo, kad JAV karinis Grenlandijos perėmimas reikštų NATO pabaigą, rašo „Reuters“.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis Sausio 13-osios išvakarėse pabrėžia, kad šalies piliečių užduotis yra tokia pati, kaip tąnakt – atgrasyti agresorių ir likti laisviems. Profesorius teigia, kad Lietuva turi pagrindą optimizmui, tačiau turime būti pasiruošę galimai grėsmei.

Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pareiškė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, „tam tikru momentu“ turės įvykti tiesioginės derybos su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Euractiv“. „Taika Ukrainoje priklauso nuo vieno asmens: tas asmuo, kaip jūs puikiai žinote, yra prezidentas Putinas“, – sako ji. „Taigi, akivaizdu, kad tam tikru momentu teks derėtis ir su prezidentu Putinu“, – priduria P. Pinho.

JAV Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad D. Trumpas jau parodė, jog „nebijo panaudoti karinių priemonių“, kai mano, kad tai būtina, rašo „Sky news“. Tai ji pasakė komentuodama situaciją Irane. „Manau, kad vienas dalykas, kurį prezidentas Trumpas daro labai gerai, yra tai, kad jis visada palieka atviras visas galimybes, o oro smūgiai būtų viena iš daugybės galimybių, kurios yra svarstomos“, – cituojama K. Leavitt.

Respublikonų atstovas Atstovų rūmuose Randy Fine pirmadienį teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgalioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „imtis tokių veiksmų, kokių gali prireikti“, kad būtų įsigyta Grenlandija ir kad ji būtų įtraukta į JAV sudėtį. Projektu iš esmės siekiama, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija, skelbia „Fox News“. „Manau, kad pasauliui yra naudinga, jog Jungtinės Valstijos įgytų suverenumą Grenlandijoje“, – sakė jis interviu minėtam kanalui.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ – ne tik drąsi idėja, bet ir tikra gyvenimo pamoka. Panevėžietis Modestas, pats patekęs į skaudžią motociklo avariją, sukūrė išmanų įrenginį, kuris perspėja vairuotojus apie neužsegtą šalmą. Vaikino išradimas „Safe Clip“ jau turi veikiantį prototipą ir aiškią viziją, kaip padaryti kelius saugesnius.

Kiekvieną kartą, kai oro sąlygos staiga pasikeičia, didžiųjų miestų gatves paralyžiuoja avarijos ir jas lydinčios spūstys, o policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie eismo įvykius.

Rusijos Federacija panaudojo „Orešnik“ raketą, siekdama nusiųsti NATO šalims signalą, kad šios liautųsi remti Ukrainą, teigia NATO vadovas Markas Rutte, rašo „Unian“. „Itin agresyvi ir žiauri Rusija toliau tęsia karą. Praėjusią savaitę matėme „Orešnik“ raketos panaudojimą Lvive ir nuolatinius išpuolius prieš civilinę ir energetinę infrastruktūrą. Rusija bando mus atbaidyti nuo paramos Ukrainai.

Lenkijoje Ilžos savivaldybėje buvo rastas negyvas 29-erių karys, skelbia TVN24. Varšuvos Ušrynovo mikrorajono prokuratūra pradėjo tyrimą. Kūnas rastas pelkyne. Mįslinga kario mirtis Lenkijoje Skelbiama, kad jaunas leitenantas sausio 2 d. dalyvavo vakarėlyje. Iš vakarėlio jis išėjo prieš vidurnaktį ir, pasak Radomo miesto policijos atstovės Justynos Jaśkiewicz, nuėjo neaiškia kryptimi. Apie tai tarnyboms buvo pranešta kitą dieną apie vidurdienį.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad nėra grafiko, pagal kurį JAV planuoja įsigyti Grenlandiją, tačiau tai esą yra prioritetas, rašo „The Hill“. „Manau, kad prezidentas vakar vakare buvo labai tiesmukas“, – sako ji.

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Rusijos ambasadoje Kipre rastas negyvas Rusijos aukšto rango pareigūnas, o skrodimo rezultatai parodė, kad mirtis buvo nenatūrali ir tai „tikriausiai buvo savižudybė“, naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė šaltinis policijoje.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tvyrant įtampai dėl to, kaip kovoti su Meksikoje veikiančiais galingais narkotikų karteliais.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovus pakvietė į išskirtinę kelionę po apleistą Rumunijos kalėjimą, iš kurio per visą jo veikimo laikotarpį nepabėgo nė vienas kalinys. Šioje vietoje kadaise kalėjo ir Rumunijos diktatorius Nikolajė Čaušesku. Kalėjimas pastatytas dar 1895 metais. Iki 1960-ųjų jis veikė pagal paskirtį, vėliau buvo perdarytas į komunizmo muziejų, o nuo 1990-ųjų – galutinai apleistas.

Iranas pirmadienį pranešė, kad į savo užsienio reikalų ministeriją išsikvietė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius, nes šių valstybių lyderiai pareiškė solidarumą su protestuotojais Irane, kur į demonstracijas reaguojama griežtu susidorojimu. Pareiškime, kurį išplatino valstybinis transliuotojas, sakoma, kad susitikimo metu buvo parodyti neramumų vaizdo įrašai. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad „smurtiniai“ veiksmai peržengė taikių demonstracijų ribas.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.