Per ginkluotą išpuolį viename iš vakarų Nigerio kaimų netoli sienos su Burkina Fasu ir Maliu, kur veikia daugybė džihadistų grupuočių, žuvo mažiausiai 31 civilis, antradienį pranešė vietos šaltiniai. Užpuolikai kaimą, esantį Tilaberio regione vadinamojoje trijų sienų zonoje, kur susikerta Nigerio, Burkina Faso ir Malio sienos, užpuolė sekmadienį. Su „Al-Qaeda“ ir Islamo valstybe siejami džihadistai šį regioną yra pavertę savo valdomis ir beveik dešimtmetį jame vykdo kruvinus išpuolius.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė uždrausti eksportuoti į Iraną, kur visai neseniai buvo vykdomos žiaurios represijos prieš šalyje vykusių protestų dalyvius, papildomas dronų ir raketų technologijas, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa visiškai solidarizuojasi su drąsiais Irano gyventojais, moterimis ir vyrais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, reikalaudami laisvės sau ir ateities kartoms“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad nėra jokio pagrindo „pūsti problemos“ dėl Suvalkų koridoriaus, kaip galimos grėsmės Lietuvos saugumui, pranešė „Pozirk“.

Didžiausia pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) problema yra perteklinis valdysenos komplikavimas, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Pasak jo, siekiant, kad visuomeninis transliuotojas veiktų efektyviau, reikėtų vienodai rūpintis tiek jo finansų naudojimu, tiek tinkamu visuomenės lūkesčių atspindėjimu. 

Praėjusį sekmadienį Vokietijoje, Meckelfeld Seevetal miestelyje, mįslingai dingo 14-metė lietuvė Augustė Geštautaitė.

Danijos Europos Parlamento narys Andersas Vistisenas antradienį be užuolankų atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakytas pastabas, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Grenlandijos kontrolę nacionalinio saugumo sumetimais. Kalbėdamas Europos Parlamente, A. Vistisenas pasiuntė D. Trumpui žinutę ir liepė jam „atsiknisti“. „Pasakysiu žodžiais, kuriuos suprasit: pone Prezidente, atsikniskit“, – sesijos metu sakė A. Vistisenas.

Ramaloje įsikūrusi Palestiniečių valdžia antradienį pasmerkė Jungtinių Tautų (JT) agentūros, skirtos palestiniečių pabėgėliams (UNRWA), būstinės Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje pastatų griovimą. „Ministerija įspėja apie šios sąmoningos eskalacijos prieš UNRWA, kuri patenka į sistemingo jos vaidmens ir JT mandato puolimo rėmus, rimtumą ir bandymą pakenkti tarptautinei palestiniečių pabėgėlių apsaugos sistemai“, – pareiškime teigė Ramaloje įsikūrusi užsienio reikalų ministerija.

Kanados kariškiai sukūrė atsako į JAV invaziją modelį, antradienį pranešė laikraštis „Globe and Mail“, prezidentui Donaldui Trumpui internete vėl paskelbus svarstymus apie Kanados perėmimą. Laikraštis cituoja du neįvardintus aukštus vyriausybės pareigūnus, sakiusius, kad Kanados reagavimo modelis yra orientuotas į sukilimo stiliaus taktiką, tokią, kokią Afganistane naudojo sovietų, o vėliau ir JAV pajėgoms pasipriešinę kovotojai.

Kauno modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių gamintoja „Ryterna modul“ atleidžia 130 iš 222 esamų darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bus atleidžiami 68 surinkėjai, 14 suvirintojų, 8 sandėlio darbuotojai, 7 elektrikai, 4 dažytojai, tiek pat montuotojų, gamybos meistrų ir segmentų surinkėjų.

Antroji pensijų pakopa šiuo metu – viena karščiausių temų Lietuvoje. Pirmosiomis dienomis tūkstančiai žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas, o diskusijos apie sistemos ateitį įgauna vis didesnį pagreitį. Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų – vieną kartą iki 25 proc.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl šaltų orų ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. Vis tik „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad kavos puodelio kaina kavinėse lietuviams yra aktualesni nei šildymo sąskaitų dydis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume nustebino forumo dalyvius ant scenos sakyti kalbą pasirodęs su akiniais nuo saulės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sausio 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patraukė dėmesį pasirodęs su pastebimai sužeista akimi – prieš kreipimąsi į kariuomenę jis pats paaiškino, kad trauma nėra rimta, o situaciją palydėjo humoru.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose įspėjo apie „perėjimą prie pasaulio be taisyklių“, rašo „Sky News“. Ši era pasižymi tuo, kad tarptautinė teisė yra „mindoma“, o stipriausiojo teisė ima viršų, sakė Prancūzijos prezidentas, kuris dėl akių ligos dėvėjo akinius nuo saulės. „Tai yra didelį nerimą keliantis laikotarpis“, – sakė E. Macronas, paminėdamas agresyvią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos užsienio politiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė nerimaujantis, kad JAV vadovo Donaldo Trumpo pastangos perimti Grenlandiją gali atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos, kuri jau artėja prie ketverių metų ribos. D. Trumpas praėjusią savaitę pagrasino Europos šalims iki 25 proc. siekiančiais muitais už pasipriešinimą jo planams įgyti Grenlandiją, o tai sukėlė Briuselio pyktį ir pakurstė precedento neturinčią įtampą NATO.

Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragino didinti spaudimą Rusijai, kuriant jai strategines dilemas.

Grenlandijos lyderis pareiškė, kad nors karinės jėgos panaudojimas prieš Arkties salą yra mažai tikėtinas, ji turi būti pasirengusi, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus perimti salą.

Dėl Donaldo Trumpo grasinimų Grenlandijai NATO susiduria su didžiausia krize savo istorijoje ir laikas „meilikauti“ JAV lyderiui baigėsi, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.

Praėjusią savaitę aviacijos saugumo darbuotojai kreipėsi pagalbos į naujienų portalą tv3.lt. Jie tikino, kad darbo vietose fiksuojami padidėję radiacijos lygiai gali kelti realią grėsmę sveikatai. Pasak jų, jau metus dirbama nežinant, kokį poveikį tai daro organizmui, o darbdavys esą tinkamai į tai nereagavo. Tuo met uLietuvos oro uostai (LTOU) ramino, kad radiacijos lygis yra nuolat tikrinamas ir žmonėms nekenkia.

Šventiniu laikotarpiu „Rimi.lt“ elektroninėje parduotuvėje fiksuotas augimas – didėjo tiek lankytojų skaičius, tiek pardavimų apimtys. Didžiausias pirkėjų aktyvumas buvo stebimas Kalėdų ir Naujųjų metų savaitėmis: Kalėdinę savaitę e. parduotuvės pardavimai augo 14 proc., o Naujųjų metų savaitę – net 28 proc., palyginti su įprastu laikotarpiu.

Vokietijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 2,5 proc., antradienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Indekso metinis nuosmukis, užfiksuotas 10-ą mėnesį iš eilės, buvo stipriausias nuo 2024-ųjų balandžio, gilėjęs nuo 2,3 proc. lapkritį. Neskaitant energijos išteklių, likusios Vokietijos pramonės produkcijos gamintojų kainų metinis augimas per mėnesį spartėjo nuo 0,8 proc. iki 0,9 procento.

Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje būsto perleista už 4,48 mlrd. eurų – 38,2 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia „Verslo žinios“. Skelbiama, kad pernai 2,49 mlrd. eurų buvo išleista įsigyti senesniems butams. Tai didžiausia suma, per metus augusi 43 proc. Tuo metu įsigyti senesniems namams buvo išleista 736 mln. eurų (40,2 proc. daugiau nei prieš metus). Naujos statybos namams išleista 679 mln. eurų – 26 proc.

Kauno modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių statytoja „Ryterna modul“ atleidžia 130 darbuotojų – beveik 60 proc. visų joje dirbančių žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu įmonėje dirba 222 žmonių. Tarnyba BNS pranešė, kad atleidimų priežastis – darbuotojų funkcijos tapo perteklinės dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad praėjusią savaitę priimtas ir vėliau atšauktas sprendimas į tiesioginį visuomeninio transliuotojo eterį nekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nebuvo jos. Generalinės direktorės teigimu, tokį sprendimą priėmė LRT redaktoriai. 

Antradienį pora Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami ištirti, ar Vilkaviškyje renginio metu su gyventojais apsistumdęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nepažeidė politikams taikomų elgesio kodekso normų.  

Prokuroras sako, kad Erikos Švenčionienės kaltė dėl šiurkštaus sovietų labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo, paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Faceebook“, yra įrodyta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas persigalvojo ir sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl jos sprendimo perduoti Indijos vandenyne esantį Čagoso salyną Mauricijui. Anot D. Trumpo, tai dar viena priežastis, kodėl jam reikia Grenlandijos. LRT.lt trumpai paaiškina šią istoriją.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį patvirtino Kinijos planus pasistatyti „mega ambasadą“ istorinėje Londono dalyje.

Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę Davose paskelbs pranešimą apie savo vadinamąją Taikos tarybą, suburtą JAV tarpininkaujant paliauboms Gazos Ruože.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas antradienį pareiškė, kad Europa išlieka svarbia JAV sąjungininke, nepaisant didėjančios įtampos dėl Grenlandijos likimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad buvo pakviestas prisijungti prie JAV vadovo Donaldo Trumpo Taikos tarybos, tačiau pridūrė negalintis įsivaizduoti darbo joje kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas antradienį Davose, Šveicarijoje, vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sukritikavo Europos reakciją į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus.

Antradienį Ispanijoje prasidėjo trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 41 žmogaus, žuvusio susidūrus dviem greitiesiems traukiniams – tai daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija šioje šalyje per daugiau kaip dešimtmetį. Nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, kai iš Malagos į Madridą važiavęs geležinkelių bendrovės „Iryo“ traukinys netoli Adamūzo pietiniame Andalūzijos regione nulėkė nuo bėgių. Jis atsidūrė ant gretimų bėgių, kur susidūrė su atvažiuojančiu traukiniu.

Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi pirmadienį pareiškė, kad šalis vykdo būtinas procedūras, kad galutinai pasitrauktų iš Rusijos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Viena skurdžiausių Europos valstybių Moldova nedalyvauja NVS veikloje nuo 2023 metų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas aiškiai suvokia, kad nei Rusija, nei Kinija neketina karine ar politine jėga užimti Grenlandijos. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale. „Vašingtonas aiškiai supranta, kad nei Rusija, nei Kinija neturi planų užimti Grenlandiją“, – teigė S. Lavrovas.

Seime darbą tęsiant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuojančiai darbo grupei, dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo. Projekte parlamentarai siūlo kasmet plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.