JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją ir į įvesti muitus jos rėmėjams kelia iššūkį Europos saugumui, principams ir gerovei, trečiadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Popiežius Leonas XIV, pasak italų žiniasklaidos, iki šiol sąmoningai atsisako surengti audienciją Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

Trečiadienį vykusio posėdžio metu Seimo Ateities komitetui buvo pristatyta atnaujinta Valstybės pažangos tarybos sudėtis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusėse bei pakomentavo taikos Ukrainoje derybas, rašo „Clash Report“, remdamasis „Bloomberg“ televizijos interviu iš Davoso. „Žmonės kenčia abiejose pusėse. Ten šalta. O neturėti šildymo yra baisu“, – „Bloomberg“ sakė S. Witkoffas.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sausio mėnesį 600 000 žmonių paliko sostinę po Rusijos atakų, dėl kurių daugelyje namų, kuriuose temperatūra buvo žemiau nulio, buvo nutrauktas elektros tiekimas ir šildymas, rašo „Kyiv Independent“. Visa tai veda artyn „humanitarinės katastrofos“. Ukrainos sostinės meras Vitalijus Kličko įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veda Kyjivą į „humanitarinę katastrofą“, po to, kai per naktį įvykę masiniai Rusijos smūgiai atkirto elektros, ši...

Berlyne sulaikyta spėjama Rusijos šnipė. Vokietijos ir Ukrainos pilietybes turinti moteris, be kita ko, įtariama rusų žvalgybai tekusi informaciją, susijusią su karu Ukrainoje, pranešė federalinė prokuratūra Karlsrūhėje. Pas ją bei kitus įtariamuosius Brandenburge, Reino krašto-Pfalco žemėje bei Miunchene atliktos kratos. Vėliausiai nuo 2023 m. lapkričio spėjama šnipė palaikė ryšį su kontaktiniu asmeniu Rusijos ambasadoje Berlyne, kuris dirbo rusų žvalgybai.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Rusijos keliama grėsmė Lietuvos ir visos Europos saugumui verčia sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, taip pat, augant kariuomenės pajėgumams ir NATO sąjungininkų buvimui, esamų karinių poligonų Lietuvoje nebepakanka. Todėl esą naujo poligono įsteigimas yra ilgalaikė investicija į valstybės saugumą, kuri tarnaus dešimtmečius, rašoma KAM pranešime žiniasklaidai. 

Bendrovei „Fegda“ nekokybiškai nutiesus kelią į Rūdninkų poligoną, Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė kelis mėnesius trukusį vidinį tyrimą, kaip kelias apskritai buvo pripažintas baigtu statyti – dėl nustatytų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pareikalavo krepšinio klubo „Jonava Hipocredit“ prezidentą Vaidą Vaškevičių trauktis iš pareigų.

Žinomoje pamario sostinės gimnazijoje tarp skirtingo amžiaus jos auklėtinių įvykęs konfliktas baigėsi agresyvaus fizinio smurto protrūkiu.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad perimti Grenlandiją siekiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra stiprinti NATO, todėl amerikiečių lyderio veiksmai nedidina saugumo rizikos Lietuvai.

NATO įsitraukimas užtikrinant Arkties saugumą yra būtinas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  

Sirijos pajėgos užėmė dalį kurdų kontroliuojamų teritorijų šiaurės rytuose. Nors Vyriausybė Damaske skelbė apie paliaubas, kai kur pranešama apie kautynes. Pasitraukę kurdai paliko kalėjimus, kuriuose kalinti „Islamo valstybės“ džihadistai. Jungtinių Valstijų duomenimis, pabėgti galėjo apie 200 ekstremistų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę dirba nuotoliu iš užsienio, kur yra išvykęs asmeniniais reikalais. 

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą, kuriame numatyti mokymai pareigūnams, įvairios ekskursijos, edukacijos, miestų gatvių pervadinimas.

Koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio išpuolį prieš protestuotojus premjerė Inga Ruginienė sako vertinanti neigiamai. Tiesa, pasak premjerės, dėl konflikto kaltos abi pusės – ir R. Žemaitaitis, ir jį neva provokavę protestuotojai.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina mažinti personalo skaičių keliose svarbiose NATO vadavietėse. Tai apie 200 pareigybių struktūrose, atsakingose už karinių ir žvalgybinių operacijų planavimą, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė trys su situacija susipažinę asmenys. Tai, be kita ko, paveiks NATO žvalgybos integravimo centrą Didžiojoje Britanijoje ir NATO specialiųjų operacijų vadavietę Briuselyje.

Norvegijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad neprisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos. Nobelio premijos negavęs D. Trumpas anksčiau išreiškė savo nusivylimą šia Šiaurės Europos valstybe. „Amerikiečių pasiūlymas kelia daug klausimų“, reikalaujančių „tolesnio dialogo su Jungtinėmis Valstijomis“, pareiškime teigė valstybės sekretorius Kristofferis Thoneris.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad jo šalis nesigaili 2024 metais įstojusi į NATO, nepaisant dabartinės suirutės. „Tikrai ne“, – sakė jis antradienį, atsakydamas į žurnalisto klausimą Davoso forumo kuluaruose. „Mes labai gerai bendradarbiaujame su 31 NATO sąjungininke, darome didelę pažangą, labai sparčiai integruojamės ir jau dedame dideles pastangas, kad taip pat padidintume jungtinius NATO pajėgumus mūsų pasaulio dalyje“, – pažymėjo U. Kristerssonas.

JAV planuoja sumažinti personalo skaičių keliose pagrindinėse NATO vadavietėse, o tai gali sustiprinti Europos susirūpinimą dėl Vašingtono įsipareigojimų aljansui, praneša „Reuters“. Kaip dalis šio žingsnio, apie kurį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo kai kurias Europos sostines, JAV panaikins apie 200 pareigybių NATO struktūrose, kurios prižiūri ir planuoja aljanso karines ir žvalgybos operacijas, teigė šaltiniai, kurie paprašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti pr...

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad norint suvaldyti įtampą dėl Grenlandijos reikalinga apgalvota diplomatija. Tai jis sakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui vykstant į Davosą su Jungtinių Valstijų pretenzijomis į šią Danijos autonominę teritoriją. „Matau, kad šiuo metu kyla ši įtampa, nėra jokių abejonių.

Latvijos parlamento (Saeimos) pirmininkė Daiga Mierinia pasirašė laišką Nobelio komitetui su siūlymu 2025 metų Nobelio taikos premiją skirti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pranešė naujienų savaitraštis „Ir“. Pasak leidinio, D. Mierinia pasirašė Izraelio ir JAV parlamentų vadovų inicijuotą laišką, kuriame raginama Nobelio taikos premiją skirti D. Trumpui – nepaisant fakto, kad ši premija prieš kelis mėnesius jau buvo paskirta Venesuelos politikei Mariai Corinai Machado.

JAV didinat spaudimą dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo, Europa turi parodyti „ryžtą ir pasitikėjimą savimi“ bei atmesti „nuolaidžiavimo“ politiką, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja portalas „TVP World“. 

Tvyrant įtampai valdančiojoje daugumoje, kitą savaitę rinksis koalicinė taryba. Posėdyje, pasak „valstiečių“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnės Ligitos Girskienės, reikės aptarti darbuotojų atleidimą iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir R. Žemaitaičio apsistumdymą su Vilkaviškio gyventojais. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad iki pavasario, kada Seimui bus pateiktas įstatymo projektas dėl karinio poligono steigimo Kapčiamiestyje, tikimasi turėti visapusišką sutarimą su vietiniais gyventojais.

Ilgoje spaudos konferencijoje, surengtoje vienerių metų nuo inauguracijos proga, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, kiek toli ruošiasi eiti, kad įsigytų Grenlandiją, sako „pamatysite“. Trečiadienį Davoso forume, Šveicarijoje, jis sakys kalbą. Dėl nedidelio elektros gedimo, D. Trumpo lėktuvui teko grįžti į bazę, į Davosą delegacija išvyko kitu lėktuvu. Davose D. Trumpas turėtų susitikti su Europos lyderiais bei NATO vadovu, kur svarbiausiu klausimu bus Grenlandijos ir transatlantinio aljanso likimas. 

JAV planuoja sumažinti personalo, dislokuoto keliose pagrindinėse NATO vadavietėse, skaičių. Tai žingsnis, kuris gali sustiprinti Europos nerimą dėl Vašingtono įsipareigojimo Aljansui, sakė trys su situacija susipažinę šaltiniai, kuriais remiasi „Reuters“.

Rusijos ir JAV atstovai Davoso Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose surengė susitikimą, kuriame aptarė dvišalius santykius ir taikos Ukrainoje pastangas. Susitikime antradienio vakarą, anot rusų žiniasklaidos, dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris bei Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas. Apie pokalbio rezultatus duomenų nėra. S. Witkoffas nepaskelbė jokio pareiškimo per savo įprastus kanalus.

JAV didinat spaudimą dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo, Europa turi parodyti „ryžtą ir pasitikėjimą savimi“ bei atmesti „nuolaidžiavimo“ politiką, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja portalas „TVP World“. Platformoje „X“ D. Tuskas rašė, kad „nuolaidžiavimas visada yra silpnumo ženklas“, nesvarbu, ar nuolaidžiaujama draugiškoms, ar nedraugiškoms šalims.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

Prancūzija trečiadienį paragino NATO surengti pratybas Grenlandijoje ir pareiškė esanti pasirengusi prisidėti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo siekiu perimti šią Danijos autonominę teritoriją keliant sumaištį transatlantiniame aljanse.

Kai Donaldas Trumpas trečiadienį drebins pasaulį savo kalba Davoso ekonomikos forume Šveicarijoje, vengiant viešumo ir bet kokių drąsių pareiškimų ypatingo saugumo salėje NATO būstinėje Briuselyje kalbėsis 32 Aljanso valstybių kariuomenių vadai. Grenlandija – klausimas, kuris skaldo NATO vienybę, nėra numatytas ant kariškių derybų stalo. 

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo, kad 27 valstybių Europos Sąjunga (ES) privalo veikti greičiau stiprindama savo ekonomiką ir gynybą, nes susiduria su nauja pasaulio tvarka, kurią apibrėžia „gryna jėga“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį apie tris valandas vėluos atvykti į Davosą, kai dėl elektros gedimo prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ jam teko persėsti į kitą orlaivį, pranešė iždo sekretorius Scottas Bessentas. „Manau, kad prezidentas Trumpas vėluos apie tris valandas. Nemačiau atnaujinto tvarkaraščio“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.

Pietų Korėjos teismas trečiadienį nuteisė buvusį ministrą pirmininką Han Duck-soo kalėti 23 metus už pagalbą paskelbiant karo padėtį, kuri buvo trumpam sustabdžiusi civilinį valdymą. Atsakovas „iki pat galo nepaisė savo, kaip ministro pirmininko, pareigos ir atsakomybės“, sakė Seulo centrinio apygardos teismo teisėjas Lee Jing-gwanas. „Nuteisiame atsakovą 23 metus kalėti“, – paskelbė teisėjas. Bausmė yra aštuoneriais metais ilgesnė, nei reikalavo prokurorai.