Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Pasaulio aviakompanijų keleivių apyvarta 2025-aisiais, palyginti ankstesniais metais, išaugo 5,3 proc. iki rekordinių apimčių, skelbia Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Vidutinis reisų užpildymas per metus didėjo nuo 83,5 proc. iki 83,6 proc., o tai – taip pat yra rekordinis rodiklis. Tarptautinių reisų keleivių apyvarta augo 7,1 proc., vietinių – 2,4 procento.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų. „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Užklupusi sniego stichija surengė rimtą egzaminą kelininkams. Be perstojo snigus ilgiau nei parą, ne tik Panevėžio rajone, bet ir pačiame mieste dalis gatvių bei kiemų tapo neišvažiuojami.

JAV demokratai ir respublikonai pademonstravo vienybę, kai Senato užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį ėmėsi kamšyti skyles Vakarų taikomose sankcijose Rusijos energetikos sektoriui. Komitetas pritarė „Šešėlinio laivyno sankcijų aktui“, kurį pasiūlė komiteto pirmininkas respublikonas Jimas Rischas ir demokratė Jeanne Shaheen. Kremliui siunčiama aiški žinutė – tanklaivių vaiduoklių era artėja prie pabaigos, rašo „Kyiv Post“.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį paragino didinti Europos gynybos išlaidas, kad Senasis žemynas taptų lygiaverčiu Jungtinių Valstijų partneriu karinių pajėgumų srityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nutraukė kabineto posėdį, pareikšdamas, kad pirmesni ilgi ir sekinantys susitikimai, kurių metu jis buvo pastebėtas ilsintis akis, buvo „gana nuobodūs“. 

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad svarstymai apie pokalbius su aukštesnio rango Baltarusijos pareigūnais šiuo metu yra hipotetiniai, nes Lietuva koncentruojasi į sankcijų Minskui griežtinimą ir sąjungininkų paramos telkimą.

Lietuva nesvarsto atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito ir nėra sulaukusi spaudimo tai padaryti, tikina Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. 

Valstybės institucijoms nusprendus nepanaikinti Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo leidimo gyventi Lietuvoje, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako pasitikintis Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu. 

Vokietija ketvirtadienį priimtu nauju įstatymu planuoja stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, didėjant įtampai dėl Rusijos ir jos diversijos išpuolių ir kitų grėsmių nacionaliniam saugumui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyras, kurį praėjusią savaitę Mineapolyje nušovė federaliniai agentai, buvo „agitatorius ir galbūt maištininkas“.

JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas nedalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime vasario 12-ąją, vietoje savęs išsiųsdamas savo pavaduotoją, ketvirtadienį vakare pranešė leidinys „Politico“.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc. Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva turi laikytis aiškios pozicijos. Anot jo, kol Minsko režimo veiksmai, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, išlieka, tol nėra pagrindo jų panaikinti. „Aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų atsisakyti.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų itin šaltų orų laikotarpiu. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje įvertino šį epizodą. „Trumpas teigia asmeniškai paprašęs Putino savaitę neatakuoti Ukrainos miestų dėl didelio šalčio. Ir Putinas esą sutiko.

Rusija naktį puolė Ukrainą daugiau nei 100 dronų ir viena raketa, penktadienį pranešė Kyjivo oro pajėgos, prieš tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Maskva sutiko nutraukti atakas prieš sostinę ir kitus miestus. Nuo ketvirtadienio 18 val. „priešas iš Voronežo srities paleido balistinę raketą „Iskander-M“, taip pat 111 smogiamųjų dronų“, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai – Senatas – trečiadienį atmetė vyriausybės remiamą eutanazijos įstatymo projektą, kuris buvo laikomas vienu svarbiausių šalies visuomenės pokyčių per daugiau nei dešimtmetį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad artimai sąjungininkei Didžiajai Britanijai „labai pavojinga“ bendradarbiauti su Kinija. 

Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“, tapdama viena iš keleto šio pasiūlymo nepriėmusio šalių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi išvengti karinių veiksmų prieš Iraną, kuris pagrasino smogti amerikiečių bazėms ir lėktuvnešiams, reaguodamas į bet kokią ataką.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ nusiginkluos pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva parengtą taikos Gazos Ruože planą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi Jungtinių Valstijų pagalbos užtikrinant, jog Rusija dėl artėjančių šalčių savaitę neatakuos Ukrainos energetikos tinklų. V. Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas sutiko savaitei sustabdyti atakas Kyjive ir kituose miestuose, Ukrainai išgyvenant vieną sunkiausių žiemų nuo karo pradžios.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ nusiginkluos pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva parengtą taikos Gazos Ruože planą. „Mes išvarėme teroristus ir jie demilitarizuosis. Jie tai padarys, nes neturi kito pasirinkimo.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija siekia vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, įvesti Maskvai 20-ąjį sankcijų paketą. Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“. ES imsis naujų sankcijų prieš Rusiją „Siekiame pateikti šį (sankcijų paketą) vasario 24 dieną“, – žurnalistams sakė ES vyriausioji diplomatė.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė ieškinį JAV mokesčių tarnybai (IRS), kuriuo siekia iš jos prisiteisti 10 milijardų dolerių už neva nutekintas mokesčių deklaracijas, kurios, jo teigimu, pakenkė jo verslui.

Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas – pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo žmonos Melanios sūnaus Barrono Trumpo draugė yra rusė, gyvenanti Londone, rašo „The Moscow Times“. Pasak leidinio, tai paaiškėjo per Londone vykusį teismo posėdį, kuriame rusės pažįstamas, 22–ejų Matvejus Rumjancevas, buvo pripažintas kaltu dėl jos sumušimo. Skelbiama, kad B. Trumpas skambino Londono policijai ir prašė ją išgelbėti.

JAV pirmoji ponia Melania Trump papasakojo, ką atsakė autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas į jos prašymą sugrąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi jos interviu laidai JAV televizijoje „Fox“. Melania Trump sulaukė Putino laiško: pasakė, kas jame Pasak M. Trump, V. Putinas atsakė į jos laišką, kuriame buvo kalbama apie ukrainiečių vaikų sugrąžinimą tėvams.

Rusija neatsisako planų okupuoti Donbasą. Skelbiama, kad šalis agresorė nusistatė naują „terminą“ – iki 2026 m. balandžio mėnesio pasiekti Donecko srities administracines sienas. Kaip praneša „RBK–Ukraina“, apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa. Pasak jo, rusų planai nepasikeitė – jie nori užimti visą Donbasą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pristatė planus pertvarkyti savo vizų sistemą ir padidinti deportacijų skaičių. Tai dalis penkerių metų migracijos strategijos, kuria įtvirtinamas griežtesnis požiūris į šį opų klausimą. 

Ketvirtadienį auksas toliau brango ir buvo parduodamas šiek tiek žemiau nei 5 600 JAV dolerių už unciją (31,1 g), o sidabro kaina viršijo 120 dolerių, investuotojams geopolitinio ir ekonominio nestabilumo sąlygomis ieškant saugaus turto. Pasak „Reuters“, aukso neatidėliotino sandorio kaina šoktelėjo 3 proc. – iki 5 560,07 dolerių už unciją, po to, kai sesijos metu trumpam buvo pasiektas rekordinis 5 594,82 dolerių lygis. Metalo kaina siekė rekordines aukštumas devynias sesijas iš eilės.