Irano paskutiniojo šacho sūnus Reza Pahlavi, kuris pozicionuoja save kaip alternatyvą, jei žlugtų Islamo Respublika, antradienį paragino Irano etnines mažumas siekti nacionalinės vienybės, Artimuosius Rytus apėmus karui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasiūlė JAV sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose apsikeisti kai kuriomis jų oro gynybos raketomis mainais į Kyjivo galingus dronų perėmėjus, kurie geriau apsaugotų jas nuo Irano dronų atakų.

Sakartvelo pilietis, įtariamas šnipinėjimu karinio jūrų laivyno bazėje Kretoje, kurią naudoja JAV pajėgos, antradienį buvo įkalintas dvejiems metams, pranešė Graikijos naujienų agentūra ANA.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į Ekspertų asamblėjos pastatą.

Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad šiame poste ji ir toliau matytų dabar laikinai partijai vadovaujantį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Pasak jos, šis politikas turi reikalingas savybes, be kita ko, jį palaiko ir kolegos partijos viduje. 

Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Linas Šedvilas supainiojo viešus ir privačius interesus, kai nenusišalino nuo Etikos komisijos posėdžių, kuriuose buvo vertinamas jo paties elgesys, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Žmonės demokratinėje valstybėje yra laisvi daryti ką nori, jų valia“, – vertindamas Igno Vėgėlės pasiryžimą kurti politinę jėgą sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga. Jis taip pat sakė manantis, kad I. Vėgėlė pasinaudojo „valstiečiais“ Seimo rinkimuose, o politikos apžvalgininkai svarstė, kad jei I. Vėgėlė sukurs partiją, ta partija pretenduos į protesto balsus.

Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto. Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Ukrainos atletai žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje negalės dėvėti pirminio savo komandinės aprangos varianto. To priežastis: ant kostiumų pavaizduotas Ukrainos žemėlapis. Jame šalis vaizduojama 1991 metų sienų ribose, kurios apima ir Krymą bei šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Jungtinės Karalystės (JK) Žaliųjų partija aplenkė ministro pirmininko Keiro Starmerio Leiboristų partiją, o tokios žinios dar labiau sustiprins nepasitenkinimą pastarojo lyderyste, praneša „Politico“. Ši bendrovės „YouGov“ apklausa apie tai, kaip žmonės balsuotų, parodė, kad žaliuosius palaikytų 21 proc. respondentų. Jie atsilieka tik nuo Nigelo Farage‘o partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK), kurią remia 23 proc.

Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais. Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Buvusio premjero Gintauto Palucko suburtos biurokratijos mažinimo komisijos darbą atnaujinusi premjerė Inga Ruginienė žada konkrečius Vyriausybės veiksmus naikinant administracinę naštą verslui. Tai ji sakė po antradienį įvykusio pirmojo šio ministrų kabineto ir verslo atstovų pasitarimo, pranešė Vyriausybės kanceliarija. „Rezultatas, ne procesas yra mūsų tikslas.

Ginkluotas konfliktas Vidurio Rytuose smogė pačiai jautriausiai pasaulinės prekybos arterijai. Atsakomieji Irano smūgiai po Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakų praktiškai paralyžiavo laivybą Hormūzo sąsiauryje – zonoje, per kurią gabenama apie penktadalis viso pasaulio naftos ir milžiniški suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekiai. Dėl tiesioginės karinės grėsmės dešimtys laivybos kompanijų įstrigo atviruose vandenyse, o tarptautiniai draudikai masiškai atšaukia karo rizikos polisus.

Retųjų iškasenų atsargos didžiausiame Europoje telkinyje pietų Norvegijoje yra beveik dvigubai didesnės nei buvo manyta iki šiol. Tokius naujausius skaičiavimus antradienį paskelbė teises į šį telkinį turinti bendrovė. „Rare Earths Norway“ (REN) pranešime teigiama, kad 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo esančiame Fensfelteto telkinyje yra 15,9 milijono tonų retųjų oksidų, o tai yra apie 80 procentų daugiau nei buvo nurodyta 2024 m. skaičiavimuose.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ – pranešė vasarį aptarnavusi 364 894 keleivius – 5 proc. daugiau nei tą patį mėnesį ankstesniais metais. Pervežtų krovinių vienetų skaičius išaugo 9,2 proc. iki 19 777, o keleivinių transporto priemonių skaičius sumažėjo 3,6 proc. iki 42 832. Bendrovės duomenimis, didžiausias augimas buvo užfiksuotas Suomijos ir Švedijos maršrutuose, kur keleivių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 19,5 proc.

Lietuva pradeda pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir kitų aplinkinių valstybių, kur judėjimas sausuma šiuo metu nekelia pernelyg didelių grėsmių gyvybei.

Panevėžys ir rajonas per istoriją ne kartą buvo užlietas Nevėžio, Lėvens ir Sanžilės upių potvynių. Kadangi miestas įsikūręs žemumoje prie upės, pavasariniai ledonešiai ir staigus sniego tirpsmas dažnai sukelia vandens lygio pakilimą.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą. Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį spaudos konferencijoje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pasirodė su rankos įtvaru ir šiek tiek praskeltu antakiu. 

Praėjusią savaitę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) nenustačius valstybinės žemės naudojimo pažeidimų prezidento Gitano Nausėdos sklype, šalies vadovas pabrėžia, kad netikslumai dėl jo teritorijos ribų įsivėlė dėl tvorą stačiusių darbininkų veiksmų.    

Metines veiklos ataskaitas Valstybės gynimo taryboje (VGT) pristačiusios mūsų šalies žvalgybos institucijos nurodė, kad karinis konfliktas nėra neišvengiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. 

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį.

Vilniaus apylinkės prokuratūra surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Antanas Kandrotas kaltinamas Nepriklausomybės aikštėje proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ smurtavęs prieš visuomenininką Valdą Bartkevičių. 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors situacija Artimuosiuose Rytuose yra įtempta, bet Lietuva supranta JAV tikslus vykdant karinę operaciją prieš Iraną, nes prieš tai vykusios diplomatinės pastangos derybose su šia valstybe nedavė rezultatų.  

Oro bendrovės „Emirates“ skrydis iš Dubajaus yra pakeliui į Frankfurtą – pirmą kartą nuo tada, kai karo veiksmai Irane privertė atšaukti daugybę skrydžių. Vokietijos didžiausio oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovė spaudai antradienį pranešė dpa, kad reisą vykdantis lėktuvas yra „ore“. „Fraport“ atvykimų puslapyje nurodoma, kad lėktuvas į Frankfurtą turėtų atvykti ankstyvą popietę.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad naftos transportavimo per „Družba“ naftotiekį nutraukimas yra prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomas „išpuolis“ prieš Vengriją, rašo „European Pravda“ Tai jis pareiškė, kuomet kalbėjo apie grėsmes jūrų prekybai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „Štai kodėl mums svarbu turėti seną, gerai veikiantį, patikimą, nebrangų naftotiekį su dideliu pralaidumu, kuris gali visiškai mus aprūpinti, tai yra naftotiekis „Družba“, – sakė jis.

Suomijos finansų grupės „OP Pohjola“ bankas „OP Corporate Bank“ nekeičia anksčiau skelbtos prognozės ir teigia, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3 proc. Tuo metu 2027 metų prognozę bankas koreguoja ir teigia, kad BVP augs 2,8 proc. Pernai gruodį bankas prognozavo 2,5 proc. augimą.

Pernai vėjo elektrinės Lietuvoje užtikrino 33 proc. elektros suvartojimo – pagal šį rodiklį Lietuva yra antra Europoje, rodo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir Europos vėjo elektros gamintojų organizacijos „Wind Europe“ duomenys. Pagal saulės elektrinių pagamintos elektros suvartojimo kiekį, kuris siekė 14 proc., Lietuva Europoje yra šešta, rodo pagal Europos perdavimo sistemų operatorių organizacijos ENTSO-E duomenis „Litgrid“ atlikti skaičiavimai.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas. „Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovybe ir šalies kalėjimų vadovais. Sustikimo metu aptartos įkalinimo įstaigų pertvarkos kryptys, ministrė atkreipė dėmesį į kalėjimuose dirbančių pareigūnų saugumo svarbą.