Viduržemio jūroje dega tanklaivis-dujų vežėjas „Arctic Metagaz“, plaukiojantis su agresyvios šalies Rusijos vėliava, rašo UNIAN.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė savo paties geopolitinių klaidų spąstuose, kurie pavertė Rusiją technologiškai atsilikusia, izoliuota valstybe, rašo „The Telegraph“. Britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė išsamią analizę, kurioje Rusijos vadovo strategija lyginama ne su didmeistrio partija, o su „pono Byno“ elgsena. Modernizacijos atsisakymas – „pirmapradė nuodėmė“ 2000 metais, pradėjęs valdyti, V. Putinas turėjo realią galimybę paversti Rusiją modernia Europos valstybe.

Ketvirtą karinių veiksmų prieš Iraną dieną – Izraelio smūgis į Teherano širdį: atakavo Irano prezidentūros ir saugumo tarybos pastatus. Izraelis įžengė ir į pasienio ruožą Libano teritorijoje, tačiau neigia, kad pradeda antžeminę operaciją. Tuo metu Vašingtonas ragina savo piliečius kuo skubiau išvykti iš keturiolikos Artimųjų rytų šalių ir saugumo sumetimais uždarė šešias ambasadas. Praėjusią naktį du Irano dronai smogė Jungtinių Valstijų ambasadai Saudo Arabijos sostinėje.

Viduržemio jūroje dega Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis „Arctic Metagaz“. Laivo įgulos likimas kol kas nežinomas, rašo „24 Kanal“. Laivas paskutinį kartą pranešė apie savo buvimo vietą prie Maltos krantų. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Kas žinoma apie degantį tanklaivį? Rusijos tanklaivis „Arctic Metagaz“ 2026 m. kovo 3 d. užsidegė Viduržemio jūroje netoli Maltos. Kas nutiko laivo įgulai, kol kas nėra žinoma.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kuo baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl pernykščio lapkričio įvykio viename Sukilėlių prospekto daugiabutyje, kuomet pro vieno jo penktojo aukšto buto langą iškrito moteris. Minėtas įvykis tada apaugo didelį atgarsį sukėlusiais gandais, nes nelaimėlė buvo atvežta į Kauno klinikas ne greitosios pagalbos automobiliu ir, kaip tada pranešė šio įvykio liudytojais prisistatę asmenys, „bagažinėje“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Jis vadino F. Merzą draugu, su kuriuos susitinka „labai įdomiu laiku“.

Artėjant rinkimams Izraelyje, karas su Iranu suteikė ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu galimybę atkurti įvaizdį, smarkiai pažeistą po islamistų grupuotės „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną surengtos atakos, teigia ekspertai.

Seimo narys Ignas Vėgėlė sako nepritariantis valdančiosios koalicijos sutarčiai ir kritikuoja užsienio reikalų ministro vykdomą politiką, kuri, parlamentaro manymu, daro žalą. Politikas taip pat ragina išmintingai atkurti santykius su Kinija. 

Dalies mažiausias pajamas gaunančių pensininkų jau šiemet gali laukti pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti pensijų priemokų mokėjimo tvarką taip, kad gyventojai nesusidurtų su situacija, kai po pensijų indeksavimo sausio vasarį jų gaunama bendra pinigų suma netikėtai sumažėja. Todėl yra siūloma išmokėti tryliktą išmoką.

Negrynųjų mokėjimų Latvijoje suma praėjusiais metais padidėjo 11 proc. iki 1,2 trln. eurų, o negrynųjų mokėjimų skaičius padidėjo 7 proc. iki 934 milijonų mokėjimų, skelbia Latvijos bankas. Centrinio banko duomenimis, Latvijos mokėjimo paslaugų teikėjai (kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos, kredito unijos, Latvijos bankas ir iždas) įvykdė 934 mln. klientų negrynųjų mokėjimų, kurių bendra vertė siekė 1,2 trilijono eurų. Tai sudarė vidutiniškai 2,6 mln.

Viena didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Latvijoje „Balta“ pranešė praėjusiais metais uždirbusi 19,751 mln. eurų neaudituoto pelno – 24,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais, skelbiama bendrovės finansinėje ataskaitoje. 2025 m. „Balta“ surinko 198,178 mln. eurų draudimo įmokų – 7,7 proc. daugiau nei 2024 m., o bendra išmokų suma padidėjo 0,3 proc. iki 96,309 mln. eurų. Praėjusiais metais „Balta“ surinko 51,971 mln. eurų sveikatos draudimo įmokų, tai yra 19,2 proc.

Vokietijos įmonių grupė „Lufthansa“ iki kovo 6 d. imtinai stabdo visų savo oro bendrovių skrydžius iš ir į Larnaką Kipre. Tuo metu nebus naudojamasi ir ES šalies oro erdve, pranešė įmonė, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Paveikti keleiviai nemokamai gali pasikeisti skrydžio datą arba susigrąžinti visą už bilietą sumokėtą sumą. Pirmadienį britų karinių oro pajėgų bazėje Akrotiryje Kipre buvo numušti du dronai.

Šių metų žiema lietuvius nustebino seniai regėtais šalčiais ir didelėmis sąskaitomis už šildymą. Todėl dažnas lietuvis ėmė svarstyti, ką daryti su šildymu namuose, o daugelis ėmė svarstyti šilumos siurblius. Ar tai tinkamas pasirinkimas? Kas turėtų juos rinktis? Kokių klaidų nedaryti ir į ką būtina atsižvelgti? Į visus šiuos klausimus atsakymo ieškojo „Statybų gidas“ tinklalaidė.

Irano paskutiniojo šacho sūnus Reza Pahlavi, kuris pozicionuoja save kaip alternatyvą, jei žlugtų Islamo Respublika, antradienį paragino Irano etnines mažumas siekti nacionalinės vienybės, Artimuosius Rytus apėmus karui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasiūlė JAV sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose apsikeisti kai kuriomis jų oro gynybos raketomis mainais į Kyjivo galingus dronų perėmėjus, kurie geriau apsaugotų jas nuo Irano dronų atakų.

Sakartvelo pilietis, įtariamas šnipinėjimu karinio jūrų laivyno bazėje Kretoje, kurią naudoja JAV pajėgos, antradienį buvo įkalintas dvejiems metams, pranešė Graikijos naujienų agentūra ANA.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į Ekspertų asamblėjos pastatą.

Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad šiame poste ji ir toliau matytų dabar laikinai partijai vadovaujantį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Pasak jos, šis politikas turi reikalingas savybes, be kita ko, jį palaiko ir kolegos partijos viduje. 

Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Linas Šedvilas supainiojo viešus ir privačius interesus, kai nenusišalino nuo Etikos komisijos posėdžių, kuriuose buvo vertinamas jo paties elgesys, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Žmonės demokratinėje valstybėje yra laisvi daryti ką nori, jų valia“, – vertindamas Igno Vėgėlės pasiryžimą kurti politinę jėgą sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga. Jis taip pat sakė manantis, kad I. Vėgėlė pasinaudojo „valstiečiais“ Seimo rinkimuose, o politikos apžvalgininkai svarstė, kad jei I. Vėgėlė sukurs partiją, ta partija pretenduos į protesto balsus.

Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto. Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Ukrainos atletai žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje negalės dėvėti pirminio savo komandinės aprangos varianto. To priežastis: ant kostiumų pavaizduotas Ukrainos žemėlapis. Jame šalis vaizduojama 1991 metų sienų ribose, kurios apima ir Krymą bei šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Jungtinės Karalystės (JK) Žaliųjų partija aplenkė ministro pirmininko Keiro Starmerio Leiboristų partiją, o tokios žinios dar labiau sustiprins nepasitenkinimą pastarojo lyderyste, praneša „Politico“. Ši bendrovės „YouGov“ apklausa apie tai, kaip žmonės balsuotų, parodė, kad žaliuosius palaikytų 21 proc. respondentų. Jie atsilieka tik nuo Nigelo Farage‘o partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK), kurią remia 23 proc.

Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais. Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Buvusio premjero Gintauto Palucko suburtos biurokratijos mažinimo komisijos darbą atnaujinusi premjerė Inga Ruginienė žada konkrečius Vyriausybės veiksmus naikinant administracinę naštą verslui. Tai ji sakė po antradienį įvykusio pirmojo šio ministrų kabineto ir verslo atstovų pasitarimo, pranešė Vyriausybės kanceliarija. „Rezultatas, ne procesas yra mūsų tikslas.

Ginkluotas konfliktas Vidurio Rytuose smogė pačiai jautriausiai pasaulinės prekybos arterijai. Atsakomieji Irano smūgiai po Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakų praktiškai paralyžiavo laivybą Hormūzo sąsiauryje – zonoje, per kurią gabenama apie penktadalis viso pasaulio naftos ir milžiniški suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekiai. Dėl tiesioginės karinės grėsmės dešimtys laivybos kompanijų įstrigo atviruose vandenyse, o tarptautiniai draudikai masiškai atšaukia karo rizikos polisus.

Retųjų iškasenų atsargos didžiausiame Europoje telkinyje pietų Norvegijoje yra beveik dvigubai didesnės nei buvo manyta iki šiol. Tokius naujausius skaičiavimus antradienį paskelbė teises į šį telkinį turinti bendrovė. „Rare Earths Norway“ (REN) pranešime teigiama, kad 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo esančiame Fensfelteto telkinyje yra 15,9 milijono tonų retųjų oksidų, o tai yra apie 80 procentų daugiau nei buvo nurodyta 2024 m. skaičiavimuose.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ – pranešė vasarį aptarnavusi 364 894 keleivius – 5 proc. daugiau nei tą patį mėnesį ankstesniais metais. Pervežtų krovinių vienetų skaičius išaugo 9,2 proc. iki 19 777, o keleivinių transporto priemonių skaičius sumažėjo 3,6 proc. iki 42 832. Bendrovės duomenimis, didžiausias augimas buvo užfiksuotas Suomijos ir Švedijos maršrutuose, kur keleivių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 19,5 proc.

Lietuva pradeda pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir kitų aplinkinių valstybių, kur judėjimas sausuma šiuo metu nekelia pernelyg didelių grėsmių gyvybei.

Panevėžys ir rajonas per istoriją ne kartą buvo užlietas Nevėžio, Lėvens ir Sanžilės upių potvynių. Kadangi miestas įsikūręs žemumoje prie upės, pavasariniai ledonešiai ir staigus sniego tirpsmas dažnai sukelia vandens lygio pakilimą.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą. Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.