Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Meksikoje per gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, kuris kilo dėl prastų oro sąlygų, antradienį žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė valstybinė naftos bendrovė „Pemex“.

Eidamas 94-uosius metus mirė Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčios vadovas Elijas II, beveik pusę amžiaus stovėjęs prie vienos įtakingiausių šalies institucijų vairo, antradienį pranešė Bažnyčia.

Norvegijos pabėgėlių taryba trečiadienį pranešė, kad per šios savaitės Pakistano oro smūgį Kabulo priklausomybių klinikai žuvo ir buvo sužeisti šimtai žmonių.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti Kapčiamiesčio poligono projektą, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, kad parengti teisės aktai atliepia didžiosios dalies vietos gyventojų ir turto savininkų lūkesčius, o likę klausimai bus sprendžiami atskirais Vyriausybės ir ministrų sprendimais.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sukeldavo Europos sąjungininkų nepasitenkinimą savo atviru kreipimusi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir griežtais žodžiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo „aušriečio“ Aido Gedvilo neteisėto praturtėjimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina, jog situacija jam žinoma. „Aušriečių“ lyderio teigimu, A. Gedvilo veikla, dėl kurios pradėtas tyrimas, buvo vykdoma tvarkingai ir protingai. 

Vilniaus rajone, Nemėžio miestelyje, laukuose rastas nežinomo vyro lavonas.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais.

Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis trečią savaitę, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius.

Išbadėjusi, su dingusiu rijimo refleksu ir nepastovinti ant kojų – tokią mamą iš socialinės globos namų pasakoja parsivežusi Neringa. „Mama labai silpo, labai lyso, liko tik skeletas“, – interviu LRT.lt pasakoja Neringa. Sugrįžusi į namus, Neringos mama atsigavo – ji vėl vaikšto, skaito ir gali valgyti.

Virš šalies susiformavus aukšto atmosferos slėgio sūkuriui, šis anticiklonas ir lems šios dienos orus. Dangus bus nepastoviai debesuotas. Kai kur tvyrantis rūkas iki vidurdienio išsisklaidys, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Tai, kas prasidėjo kaip diplomatinė ir karinė JAV, Izraelio bei Irano krizė, sparčiai virsta tikru košmaru pasaulinei automobilių pramonei. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose grasina paralyžiuoti svarbiausius prekybos kelius, o didžiausią smūgį gali patirti Azijos automobilių gamybos gigantai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo vienas pelningiausių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai trečiadienį su premjere Inga Ruginiene susitiks aptarti svarbiausių šalies ekonomikos klausimų ir problemų bei tai, kaip auginti Lietuvos ekonomiką. „Pagrindinis susitikimo akcentas bus pristatyti tai, kuo gyvuoja pramonininkai. Tai mūsų metinis susitikimas, kuriame pristatysime mūsų pavojus ir galimybes“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma griežtinti vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiklą. Vartojimo kredito įstatymo nauja redakcija siekiama ne tik pagerinti kredito gavėjų apsaugą, bet ir palengvinti jų prisitaikymą prie skaitmenizuotos vartojimo kredito rinkos. Ji, kaip sakė pataisas Seime pernai gruodį pristatęs finansų viceministras Janušas Kizenevičius, pakeitė vartotojų lūkesčius ir visą vartojimo kreditų rinką.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys degalų kainų augimo pagrįstumą ir kainodaros skaidrumą. Kaip BNS sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, bus keliamas klausimas ne tik dėl kuro brangimo dabar, bet ir bus bandoma aiškintis situaciją, kokia padėtis degalų rinkoje gali būti vėliau, kariniam konfliktui Artyimuosiuose Rytuose aprimus. „Klausimas yra kas buvo, kodėl taip netikėtai kainos kilo ir kas bus, jeigu konfliktas užsitęs.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Suomijos prezidentas mano, kad Europa galėtų pasiūlyti Donaldui Trumpui karinę pagalbą, siekiant užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą, mainais į visišką JAV paramą Ukrainai, skelbia „Ukrinform“.

Irano kariuomenės vadas Amiras Hatamis pagrasino imtis „ryžtingo“ atsako už saugumo vadovo Ali Larijani žūtį per Izraelio oro smūgį.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus. Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda giria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmenį vystant ekonominius bei saugumo santykius tarp Vilniaus ir Berlyno. „Mūsų draugams vokiečiams: jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Moldovos pietuose aptiktas Rusijos dronas „Shahed“. Manoma, kad jis gabeno sprogmenis, pranešė Moldovos prezidentė Maia Sandu ir šalies Užsienio reikalų ministerija, kuriomis remiasi „RBC-Ukraine“. 

Jungtinės Tautos įspėja, kad karo veiksmai prieš Iraną nesukels reikšmingų pokyčių, o priešingai – bus išnaudoti naujoms represijoms prieš piliečius rengti. Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui vasario pabaigoje pradėjus apšaudymus, šalių lyderiai paragino iraniečius sukilti. Tačiau duomenų, kad vyktų ar būtų organizuojami masiniai protestai, nėra. Tuo metu siekdamas užkirsti kelią bet kokiam pasipriešinimui, režimas imasi papildomų priemonių.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį pasveikino Ispanijos karaliaus Pilypo VI pripažinimą, kad Ispanijai užkariaujant Ameriką buvo vykdomi piktnaudžiavimai.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė vetuoti įstatymą, kuris leistų šaliai pasinaudoti beveik 44 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolomis gynybai, teigdamas, kad kariuomenę reikia stiprinti, bet tik pagal savo sąlygas. Prezidento sprendimas sulaukė šalies premjero Donaldo Tusko kritikos. Šis įspėja apie galimą „Polexitą“ – šalies pasitraukimą iš ES, jei euroskeptiškos jėgos įgaus per daug įtakos. 

Antradienį vykusio posėdžio metu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba priėmė kreipimąsi, kuriuo išreiškė gilų krikščionių stačiatikių susirūpinimą dėl jos paminėjimo Valstybės saugumo departamento (VSD) metiniame pranešime.