Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda giria Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vaidmenį vystant ekonominius bei saugumo santykius tarp Vilniaus ir Berlyno. „Mūsų draugams vokiečiams: jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai.

Ištisus dešimtmečius dyzeliniai automobiliai Lietuvos keliuose karaliavo kaip neginčijamas ekonomijos ir praktiškumo simbolis. Tačiau šiandien, kai degalinių švieslentėse skaičiai nenumaldomai stiebiasi aukštyn, o Europos didmiesčiai vienas po kito uždaro duris taršiems automobiliams, ilgametė lietuvių meilė dyzeliniams automobiliams tampa tikru išbandymu.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Moldovos pietuose aptiktas Rusijos dronas „Shahed“. Manoma, kad jis gabeno sprogmenis, pranešė Moldovos prezidentė Maia Sandu ir šalies Užsienio reikalų ministerija, kuriomis remiasi „RBC-Ukraine“. 

Jungtinės Tautos įspėja, kad karo veiksmai prieš Iraną nesukels reikšmingų pokyčių, o priešingai – bus išnaudoti naujoms represijoms prieš piliečius rengti. Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui vasario pabaigoje pradėjus apšaudymus, šalių lyderiai paragino iraniečius sukilti. Tačiau duomenų, kad vyktų ar būtų organizuojami masiniai protestai, nėra. Tuo metu siekdamas užkirsti kelią bet kokiam pasipriešinimui, režimas imasi papildomų priemonių.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį pasveikino Ispanijos karaliaus Pilypo VI pripažinimą, kad Ispanijai užkariaujant Ameriką buvo vykdomi piktnaudžiavimai.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė vetuoti įstatymą, kuris leistų šaliai pasinaudoti beveik 44 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolomis gynybai, teigdamas, kad kariuomenę reikia stiprinti, bet tik pagal savo sąlygas. Prezidento sprendimas sulaukė šalies premjero Donaldo Tusko kritikos. Šis įspėja apie galimą „Polexitą“ – šalies pasitraukimą iš ES, jei euroskeptiškos jėgos įgaus per daug įtakos. 

Antradienį vykusio posėdžio metu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba priėmė kreipimąsi, kuriuo išreiškė gilų krikščionių stačiatikių susirūpinimą dėl jos paminėjimo Valstybės saugumo departamento (VSD) metiniame pranešime.

Antradienį Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras susitiko su šalyje viešinčiu Ispanijos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininku admirolu generolu Teodoru Estebanu Lópezu Calderónu. Susitikimo metu jie aptarė regioninio saugumo situaciją, NATO rytinio sparno stiprinimą bei sąjungininkų bendradarbiavimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macronas žodžius. E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi padėti Hormūzo sąsiauryje, kai tik kovos baigsis. Prancūzijos prezidentas E. Macronas paaiškino, kad Prancūzija būtų pasirengusi padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – tačiau tik tada, kai baigsis kovos šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui. „Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

Antradienį Altenos mieste, įsikūrusiame svarbiame Šiaurės Vakarų Vokietijos pramoniniame ir inovacijų regione, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Garbės konsulato atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno federalinių žemių, ekonomikos ir kultūros santykius bei visuomeninius ryšius“, – teigiama ministerijos pranešime.

Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė pareikalavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė savo rajono teritorijoje atšauktų kardinolo Henriko Gulbinovičiaus vardo gatvių pavadinimus.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigia, kad nėra poreikio Lietuvoje statyti naujo kalėjimo, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.

Prieš dvejus metus Lietuvoje gyveno apie 39,5 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, šiemet skaičius artėja prie 53,5 tūkst. Per penkerius metus du su puse karto – tiek išaugo leidimų Lietuvoje laikinai gyventi užsieniečiams skaičius. Jei tendencija išliks, prezidentūra mano, kils valstybinė problema. Prezidentas siūlo įvesti laikinuosius darbo leidimus užsieniečiams. Tai reikštų, kad padirbėję jie privalėtų išvykti iš šalies ir negalėtų gauti nuolatinio gyventojo statuso. Tuo metu vidaus reikalų ministras ramina: dirbančių užsieniečių kvota padėtį suvaldo. Sociologai taip pat sako, kad šalyje imigrantų skaičius nėra didelis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. O štai nevyriausybininkai kritikuoja valstybines institucijas dėl nepakankamos informacijos apie imigrantų srautus.

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV Nacionalinio kovos su terorizmu centro direktorius Josephas Kentas atsistatydino protestuodamas prieš Jungtinių Valstijų ir Izraelio karą prieš Iraną.

JT žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, kad Vakarų Krante smarkiai padidėjo Izraelio naujakurių aktyvumas, bei išreiškia susirūpinimą dėl masinio palestiniečių perkėlimo.

Reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus sąjungininkams siųsti laivus į Hormūzo sąsiaurį ir apsaugoti komercinius laivus, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo šalis neketina siųsti karių į Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV buvo informuotos, jog „dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ nenori įsitraukti“ į karą su Iranu. Jis teigia, kad „nėra nustebintas jų veiksmų“. „Mes juos ginsime, bet jie nieko nepadarys dėl mūsų, ypač tada, kai mums to reikės“, – rašė jis. Trumpui nebereikia NATO pagalbos D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebereikia NATO šalių pagalbos. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS“, – rašė JAV prezidentas.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad nemato jokio bloko šalių noro sudaryti susitarimus su Rusija energetikos srityje, net ir „už uždarų durų“. „Aš buvau už tų uždarų durų ir tokio noro nemačiau. O kai kalbamės su Rusija, žinoma, svarbiausia pirmiausia susitarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Elektroninės tapatybės ir skaitmeninio pasirašymo priemonės „Smart-ID“ kūrėja „SK ID Solutions“ pristato „Smart-ID+“ – sprendimą, skirtą saugesnei asmens identifikacijai naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, pranešė bendrovė. Pasak bendrovės atstovų, „Smart-ID+“ buvo sukurtas reaguojant į didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir vis sudėtingesnius sukčių naudojamus sukčiavimo metodus skaitmeninėje aplinkoje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Per dviejų – 21-ąją ir 22-ąją – gynybos obligacijų emisijų platinimą gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už 8,8 mln. eurų. Užpernai pradėjus obligacijų platinimą pirkėjai jų jau įsigijo už 316,4 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Kovo 3-16 dienomis platintos metų ir pusės metų trukmės emisijos. Metų trukmės obligacijų išplatinta už 4,4 mln. eurų: „Swedbank“ sudarytos 258 sutartys už 2,7 mln. eurų, SEB – 96 už 1,7 mln. eurų.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ per pirmuosius du šių metų mėnesius skraidino 644 300 keleivių, o tai yra 4,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė bendrovė. „AirBaltic“ pažymėjo, kad tai buvo didžiausias keleivių skaičius, kurį „airBaltic“ kada nors pervežė per pirmuosius du metų mėnesius. 2026 m. sausio-vasario mėnesiais „airBaltic“ vykdytų skrydžių skaičius padidėjo 3,6 proc.