Daugiau nei 11 tūkst. gyventojų pasirašius peticiją dėl planuojamų uždaryti Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pasisako už jų reorganizavimą. 

Vengrija galėtų įsivesti eurą iki 2030 m., kai atsiras tinkamos sąlygos pereiti prie bendros Europos valiutos. Pasak „TVP World“, taip teigia balandžio 12 d. triuškinančią pergalę rinkimuose iškovojusios partijos „Tisza“ vyriausiasis ekonomistas.

Praėjus vos 48 valandoms po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo intensyvų Irano bombardavimą, į konfliktą įsitraukė Libane veikianti ginkluota grupuotė „Hezbollah“, išreiškusi paramą savo globėjui.

Bendrovė „Kelių priežiūra“ šią savaitę paskelbė 2025–2026 metų žiemos sezono pabaigą. Pasak įmonės, ši žiema išsiskyrė sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – ilgai trukusiais snygiais, pustymu ir vietomis iki 30 laipsnių šalčio siekusiu speigu. „Kelių priežiūros“ vadovas Audrius Vaitkus pažymi, kad, nepaisant ekstremalių oro sąlygų, šalies kelininkai užtikrino, kad keliai būtų pravažiuojami.

„Nemuno aušra“ tęs darbą koalicijoje kol bus įgyvendinami programiniai nuostatai, teigia „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. 

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikisi, kad, formuojant 2027 metų valstybės biudžetą, pavyks skirti daugiau lėšų pareigūnų atlyginimams didinti. Pasak jo, prioritetas bus teikiamas jauniausiems pareigūnams, taip pat bus svarstomos ilgalaikės motyvavimo priemonės. 

 Per balandį išminuotojai neutralizavo 252 sprogmenis, skelbia Lietuvos kariuomenė (LK).

Popiežius Leonas XIV penktadienį lankydamasis Kamerūne perspėjo, kad dirbtinio intelekto (DI) bumas gali pakurstyti „konfliktus, baimę ir smurtą“. Pontifikas tęsia vizitą Afrikoje, kurį temdo besitęsiantis ginčas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Nuo pat išrinkimo 2025-ųjų gegužę Leonas XIV ragina atsargiai vertinti dirbtinį intelektą.

JAV kariuomenė užbaigė visų pagrindinių bazių Sirijoje perdavimą, penktadienį patvirtino JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM). JAV pajėgos ir toliau remia partnerių vadovaujamas kovos su terorizmu pastangas siekiant užtikrinti saugumą regione, paprašytas pakomentuoti sakė CENTCOM atstovas. Sirijos vyriausybė anksčiau buvo paskelbusi apie visišką šalyje dislokuotų JAV karių išvedimą.

Turkijos užsienio reikalų ministras šeštadienį apkaltino Izraelį naudojantis saugumu kaip pretekstu siekiant užimti „daugiau žemių“. „Izraelis nesiekia savo saugumo. Izraelis siekia daugiau žemių. (Premjero Benjamino) Netanyahu vyriausybė saugumą naudoja kaip pasiteisinimą, kad okupuotų daugiau teritorijų“, – Antalijos diplomatijos forume kalbėjo Hakanas Fidanas.

Atgautų milijardų iš II pensijų pakopos taikosi ir sukčiai. Nors jie veikiausiai nežino, kas pinigus atsiėmė, o kas ne, apgaulingomis nuorodomis ir skambučiais atakuoja visus, kuriuos tik pasiekia. Dainininkė Aušrinė Gerikė prarado kelis šimtus eurų – ji paspaudė trumpąja žinute atsiųstą nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis. Policija perspėja: sukčiai vilioja investuoti į tariamai milžinišką pelną žadančias platformas, o žmonės praranda tūkstančius.

Siekiant sušvelninti karo Irane sukeltus padarinius energetikos sektoriuje, Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį visiems Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojams būtų įtvirtinta viena darbo diena nuotoliu per savaitę. Degalų kainoms pakilus, Lietuvoje taip pat ieškoma greitų sprendimų. Vienas jų jau įgyvendintas – akcizo dyzelinui sumažinimas. Būtent Akcizo mažinimas dyzelinui dažnai įvardijama, kaip viena paprasčiausių priemonių.

Ūkininkai skundžiasi, kad populistiniu vadinamas žaliasis kursas jiems yra per brangus ir žlugdantis. Žemdirbiai reikalauja, kad Seimas atsikvošėtų ir atšauktų dalį aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau politikai teisinasi, jog to pasiekti Briuselyje nebus paprasta, ir svarsto, kaip šią naštą perkelti nuo ūkininkų jų produkcijos vartotojams. Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą.

Popiežius Leonas XIV penktadienį lankydamasis Kamerūne perspėjo, kad dirbtinio intelekto (DI) bumas gali pakurstyti „konfliktus, baimę ir smurtą“.

Rusija vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina. Apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jungtinės Valstijos patvirtino galimą karinės įrangos pardavimą Vokietijai, kurio vertė – 11,9 mlrd. dolerių, penktadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, duodamas interviu sekmadieniam laikraščio „Die Welt“ numeriui, atmetė spėliones apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO ir pareiškė nemanantis, kad tai galėtų įvykti.

Iranas įspėjo, kad vėl uždarys Hormuzo sąsiaurį, jei JAV tęs Irano uostų blokadą....

Jungtinės Valstijos patvirtino galimą karinės įrangos pardavimą Vokietijai, kurio vertė – 11,9 mlrd. dolerių, penktadienį pranešė JAV valstybės departamentas. Departamentas teigė patvirtinęs atitinkamą Vokietijos vyriausybės prašymą. „Šis planuojamas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius gerinant NATO sąjungininkės saugumą“, – sakoma pareiškime.

Irano užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad šalies sodrinto urano atsargos „niekur“ nebus perkeltos, paneigdama ankstesnį JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Islamo Respublika sutiko jas perduoti.

Rusija vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina. Apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vienu turtingiausių Lietuvos žmonių vadintas, privatų Ūkio banką, nemažai verslų ir nekilnojamo turto įvairiose šalyse valdęs Vladimiras Romanovas beveik 13 metų gyvena Rusijoje. „Delfi“ interviu jis papasakojo apie gyvenimo Maskvoje kasdienybę ir ką šiuo metu veikia. Taip pat interviu metu pasidalijo išties nuostabą keliančiais pareiškimais.

Pusiau oficialios Irano naujienų agentūros po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbimo apie neva atidarytą Hormuzo sąsiaurį skelbia prieštaringą informaciją, rašo „SkyNews“. Esą konkretūs veiksmai dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo turi būti suderinti ir patvirtinti aukščiausiojo lyderio.

Rusijos vykdoma Ukrainos teritorijos okupacija paprastai apibūdinama karo terminais „fronto linijos“, „tranšėjos“, „dronai“, „artilerija“. Tačiau atskira kova vyksta institucijose, ypač mokyklose. Kas kontroliuoja mokymo programas, ant sienų kabinamus simbolius ir istorijos pamokas, tas kontroliuoja ir oficialiąją tikrovės versiją. 

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį pareiškė vadovausiančios tarptautinei misijai, kuri sieks užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, ir kartu pabrėžė, kad šios pajėgos bus išimtinai gynybinio pobūdžio ir bus dislokuotos tik tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikės taikos regione.

Jau savaitę 29-iose Europos šalyse veikia Atvykimo ir išvykimo sistema (Entry/Exit System (EES), skirta ne Europos Sąjungos piliečiams, norintiems atvykti į Bendriją. Nuskaitomi tokių atvykstančiųjų pirštų atspaudai ir veidai. Taip siekiama stiprinti ir Bendrijos saugumą – nuo sistemos diegimo pradžios rudenį į Bendriją neįleista beveik 30 tūkstančių asmenų, iš kurių beveik 1000 pripažinti galintys kelti grėsmę šalių narių saugumui.

„Koalicija dirbs visus ketverius metus“, – tikina Remigijus Žemaitaitis, tačiau valdančiosios koalicijos viduje, atrodo, ryškėja įtampos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Aušrinė Norkienė pripažįsta, kad ne visi susitarimai įgyvendinti, o nesutarimai dėl postų ir sprendimų niekur nedingo. 

Po kaltinimų bandymu socialdemokratų tarybos posėdžio patalpose neva padėti rašiklį su garsą įrašančia įranga LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė atsitraukia nuo iniciatyvinės grupės, rengiančios protestus dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio įstatymo. Ji taip pat paskelbė komentarą socialiniame tinkle, kuriame pabrėžia, kad kaltinimai nėra tiesa.

Užuot pasikliovus tokiais trumpalaikiais sprendimais, kaip degalų akcizų mažinimas, Seimo nariai pasišovė iš esmės keisti Lietuvos automobilių parko veidą. Iki 50 tūkst. eurų kainuojantiems elektromobiliams parlamentarai siūlo taikyti mažesnį, 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kai įprastinis tarifas dabar yra 21 proc.

Pavasarį, tirpstant sniegui, padidėja rizika įvairios kilmės paviršiniams teršalams patekti į gruntinius vandenis ir šulinius. Todėl šiuo laikotarpiu svarbu įvertinti geriamojo vandens kokybę, ypač jei vanduo naudojamas iš individualių šulinių ar gręžinių. Šiemet žiema buvo snieginga, todėl pavasarį paviršinio vandens susidarė daugiau nei įprastai. Dėl ledo sangrūdų kai kuriose upėse buvo užlietos pakrančių teritorijos, pievos ir kiemai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ir vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Ukrainos prezidento soc. tinklo paskyroje publikuotu įrašu, V. Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio įžvalgas. Pastarasis patvirtino, kad prie sienos su Baltarusija tiesiami keliai į Ukrainos teritoriją ir įrengiamos artilerijos pozicijos.

Rumunijoje, kalnų apsuptyje, kurortiniame rajone, kur apstu vilų ir viešbučių stovi sanatorija. Nors dabar ji apleista, kadaise buvo laikoma vienu svarbiausių regiono gydymo centrų, o statinys iki šiol traukia smalsuolius. TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovams parodė, kaip atrodo sanatorija ir po žeme esantys įspūdingi tuneliai. Sanatorija su ilga istorija Sanatorija kalnuose buvo atidaryta dar 1906 metais.

Iranui paskelbus, kad Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas komercinei laivybai, vienas karinis pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Islamo Respublika neleis kariniams laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu. „Karinių laivų tranzitas per Hormuzo sąsiaurį tebėra draudžiamas“, – valstybinei televizijai sakė aukšto rango karinis pareigūnas. Jis pridūrė, kad civiliniai laivai šiuo vandens keliu turės plaukti tik nustatytais maršrutais ir gavę Irano revoliucinės gvardijos laivyno leidimą.

Pernai Klaipėdoje nuskambėjusi istorija, kai nepilnametis vaikinas iš pneumatinio ginklo viešoje vietoje paleido šūvius į savo buvusią merginą, keliasi į teismą. Vaikinas bus teisiamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusi pusė siekia žalos atlyginimo. 

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai nusprendė išmokėti 27,2 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Tokiam valdybos siūlymui akcininkai pritarė penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Akcininkai sprendė dėl 79,1 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 51,6 mln. eurų skirta kitiems rezervams, o 200 tūkst. eurų – paramai. Praėjusiais metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 24,7 mln. eurų dividendų, 2024 metais – 29,3 mln.