Pirmadienį Vilniuje Naujamiestyje bus atidarytas Šv. Florijono skveras, pranešė sostinės savivaldybė.

„Šalys visame pasaulyje skubiai rengiasi naujoms karo formoms. Niekas nepadės šaliai, kuri neturi ryžto gintis“, – yra sakiusi Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. 

Popiežius Leonas XIV vyskupu Jungtinėse Valstijose paskyrė buvusį pabėgėlį, kuris kadaise į JAV pateko be galiojančių dokumentų.

Jungtinės Valstijos per metus iš Vokietijos patrauks 5 tūkst. karių. Šaltiniai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas taip atsako į Vokietijos kanclerio kritiką dėl karo Irane. Tačiau Vokietijos gynybos ministras atkerta, kad amerikiečių karių buvimas yra ne tik Europos, bet ir pačios Amerikos interesas.

Ukrainoje karius rengęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas sako, kad Lietuvoje daugėja žmonių, kurie karo atveju trauktųsi ar pasiduotų. Jo teigimu, Rusija stiprina pozicijas, nes pasaulyje vertybes vis labiau keičia jėga ir pinigai.

Nors visuomenės gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis auga, o informacijos prieiga telefonu užtikrinima beveik visiems šalies gyventojams, dalis žmonių stokoja kritinio informacijos vertinimo bei pilietinio iniciatyvumo, rodo naujausias Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas. 

Dirbtinis intelektas pakeitė darbo rinką, tačiau žmogaus visiškai nepakeitė. Labiausiai paklausios išliks profesijos, susijusios su darbu su žmonėmis, švietimu, valdymu ir kūrybiškumu, taip pat kritinio mąstymo ir emocinio intelekto įgūdžiai. Verslo švietimo ir kvalifikacijos kėlimo centro prie Psichologijos ir verslumo instituto direktorė Marija Furman teigė, kad tarp profesijų, kurios ir ateityje išliks žmogaus rankose, galima išskirti kelias pagrindines sritis.

Prancūzijoje viename kariniame objekte šeštadienį į nelegalų vakarėlį susirinko apie 20 tūkst. žmonių, nepaisydami įspėjimų dėl galimų senų sprogmenų sprogimo pavojaus.

Ukraina vis dažniau rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje, taikydamasi į naftos ir dujų pramonės objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas (Madjaras) Brovdi, tokios atakos tik stiprės.

Popiežius Leonas XIV vyskupu Jungtinėse Valstijose paskyrė buvusį pabėgėlį, kuris kadaise į JAV pateko be galiojančių dokumentų. Evelio Menjivaras-Ayala iš Salvadoro 1990 metais buvo nelegaliai pergabentas per JAV sieną. Leonas XIV, pirmasis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas iš JAV, paskyrė 55 metų dvasininką Vilingo-Čarlstono vyskupu Vakarų Virdžinijos valstijoje, šeštadienį pranešė Vatikanas.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Sulaikyta Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi buvo paguldyta į ligoninę Irane, pranešė jos rėmėjai, minėdami „katastrofišką sveikatos būklės pablogėjimą“.

Jungtiniai Arabų Emyratai šeštadienį paskelbė vėl atidarantys savo oro erdvę po kelias savaites trukusių apribojimų, įvestų per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu. „Po išsamios operacinių ir saugumo sąlygų analizės oficialiai panaikinome anksčiau taikytas laikinas prevencines priemones“, – teigiama Bendrosios civilinės aviacijos tarnybos pranešime, paskelbtame platformoje „X“. Taip pat pridurta, kad oro erdvė ir toliau bus atidžiai stebima.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ penktadienį pranešė atsiprašiusi rusų kino kūrėjo Pavelo Talankino dėl prarastos jo „Oskaro“ statulėlės. JAV oro uosto apsaugos pareigūnai uždraudė jam pasiimti ją į lėktuvą skrydžiui iš Niujorko. Po karštligiškų paieškų „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią statulėlę.

Degalinė – neatsiejama kiekvieno vairuotojo stotelė ir retas tikisi, kad eilinis degalų papildymas galėtų tapti nuotykiu. Dalis gyventojų yra įpratę naudotis ir savitarnos degalinių teikiamomis paslaugomis, tačiau ir jos kartais neatliepia klientų lūkesčių. Su naujienų portalu tv3.lt skaitytoja Giedrė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasidalijo šių metų pradžioje įvykusiu nutikimu.

Seime aiškinantis, ar investicinis gyvybės draudimas (IGD) kaip produktas atitinka vartotojų poreikius, Lietuvos bankas (LB) ragina keisti draudimo platintojų atlygio sistemą bei užtikrinti didesnę kontrolę. Tuo metu draudimo sektoriaus atstovai prašo tokius planus atidėti, nes, jų teigimu, situacija gali pasikeisti įsigaliojus anksčiau priimtiems griežtesnio reguliavimo sprendimams.

Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai siejami su statybomis, miškininkyste ar žemės ūkiu, tačiau į laidą „Verta žinoti“ atvykusi Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Rita Zubkevičiūtė tikino, kad susižalojimų netrūksta ir socialiniuose darbuose, biuruose ar net dirbant nuotoliniu būdu. Moteris pasakojo apie tipiškiausią atvejį, kai biurų darbuotojai kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo. Tokių, anot R. Zubkevičiūtės, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia itin dažnai.

Į „LRT girdi“ kreipėsi naujo daugiabučių kvartalo Vilniuje gyventojai. Anot jų, beveik kasdien po jų langais, prie vaikų žaidimų aikštelės nežinomi asmenys esą leidžiasi narkotines medžiagas ir galimai jomis prekiauja. Naujakuriai sako, kad yra užfiksavę ne vieną vartojimo ir prekybos atvejį, bet nusiuntus medžiagą policijai esą niekas nepasikeitė. Policijos ir savivaldybės atstovai tikina, kad problemą bandoma spręsti.

Vilnius šeštadienį gyvena Lietuvos lenkų šventės ritmu – Gedimino prospekte plazdėjo Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, tūkstančiai žmonių susirinko į tradicinę lenkų tapatybės eiseną, minimą kartu su Lenkijos vėliavos diena. Tačiau šventės fone buvo juntama ir politinė įtampa – į miestą atvyko ir prieštaringai vertinamas Lenkijos politikas, partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ lyderis Grzegorzas Braunas.

Šeštadienio popietę bute Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, rasti trys negyvi vyrai, praneša portalas Delfi.lt

Kuprotasis banginis, kuris kovojo dėl išlikimo, kai išplaukė į krantą netoli Vokietijos pakrantės, šeštadienį buvo paleistas į Šiaurės jūrą netoli Danijos. Iki ten jis buvo atgabentas barža per sudėtingą gelbėjimo operaciją.

Transatlantinė dezintegracija yra didesnė grėsmė nei išorės priešai, šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Jungtiniai Arabų Emyratai šeštadienį paskelbė vėl atidarantys savo oro erdvę po kelias savaites trukusių apribojimų, įvestų per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu.

Vokietijos pašalpų gavėjams tampa vis sunkiau iš papildomų darbų pereiti į įprastą užimtumą, „Bild“ cituojamas vyriausybės atsakymas į parlamento nario užklausą. Pasirodo, kad kasmet mažėja pereinančių nuo gyvenimo iš pašalpų sistemos į darbo rinką. Jei 2017 m. į darbą, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos, pavyko perkelti 102 084 asmenis, tai 2025 m. iki rugsėjo mėnesio – tik 50 831. Skaičiuojant visiems metams, tai sudarytų apie 67 tūkst. žmonių. Mažėja ir pati tokių perėjimų dalis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pavadino Jungtinių Valstijų karą su Iranu „neapgalvotu“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkirto, pareikšdamas, kad neapgalvotos yra paties F. Merzo kalbos. Kada ir kaip baigsis mūsų dienų didieji karai? Kokios baigties galima tikėtis iš Rusijos karo prieš Ukrainą? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu karinės žvalgybos vadu Gintaru Bagdonu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Baltarusijos pasienyje buvo stebimas „gana specifinis aktyvumas“. Jo pranešimą cituoja portalas „Ukrainska pravda“. V. Zelenskis vaizdo kreipimesi sakė, kad „atidžiai viską fiksuojame, viską kontroliuojame ir, jei reikės, reaguosime“. „Ukraina pasirengusi ginti savo žmones, savo suverenitetą, ir tai turi suprasti kiekvienas, kurį bandoma įtraukti į bet kokią agresyvią veiklą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį pagrasino uždrausti kai kurias palestiniečius palaikančias eitynes, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų metu raginama pasauliniu mastu išplėsti intifadą – palestiniečių pasipriešinimą žydams.

Praėjusį mėnesį, leisdamasis į 370 kilometrų kelionę į Maskvos ekonomikos forumą, vieno Rusijos traktorių gamintojo vadovas ketino išgarsinti savo įmonę, išsakydamas aštrią kritiką šalies valdžios institucijoms. 

Šeštadienį NATO paskelbė bendradarbiaujanti su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą dėl JAV karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimo 5 tūkst. dėl nesutarimų su Berlynu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujas sankcijas Kubai, nukreiptas prieš platų asmenų ratą šioje komunistų valdomoje šalyje ir keliančias grėsmę užsienio bankams, kurie jiems teikia paslaugas. Šios priemonės yra naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis, siekiant daryti didelį spaudimą Kubai, kuri patiria didžiulę ekonominę krizę po to, kai Jungtinės Valstijos nutraukė naftos tiekimą iš Venesuelos.

Eidamas 60-uosius metus mirė buvęs „Formulės–1“ lenktynininkas ir paralimpietis Alessandro Zanardi. Italų sportininkas mirė gegužės 1 d. vakarą. Jo šeima apie netektį paskelbė šeštadienį. A. Zanardi šeima neatskleidė mirties priežasčių. „Alexas ramiai užmigo, apsuptas savo artimųjų“, – teigiama šeimos išplatintame pareiškime.

Čekija davė leidimą Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui kirsti šalies oro erdvę pakeliui į Rusiją, kur gegužės 9-ąją vyks Pergalės dienos paradas, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po to, kai kelios Europos šalys blokavo šią kelionę.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Mažos taršos zonos, ilgą laiką sietos su Vakarų Europos didmiesčiais, oficialiai tapo ir Lietuvos vairuotojų kasdienybe. Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.