Vilniaus valdžios eksperimentai su dviračių gatvėmis – šimtams miestiečių baigėsi absurdiškai sugadintais gyvenimais. Daugelis net ir saugiai aplenkę dviratininką dviračių gatvėje baudžiami kaip didžiausi nusikaltėliai – pusmečiui praranda teisę vairuoti, o dar ir susimoka nemenkas pinigines baudas, šimtai žmonių mėnesių mėnesiais bylinėjasi teismuose. Dažniausiai teisėjai nusprendžia teisių neatimti, tačiau bylinėjimosi išlaidos negrąžinamos.

Elektromobiliai Lietuvoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu, tačiau daliai gyventojų jie vis dar kelia abejonių. Vieni svarsto, ar verta mokėti daugiau už patį automobilį, kiti – ar pakaks nuvažiuojamo atstumo kasdieniams poreikiams. Tuo metu augančios degalų kainos ir vis dažniau akcentuojamos ilgalaikės išlaidos skatina iš naujo įvertinti šį pasirinkimą. Prie sprendimo prisideda ir valstybės siūloma finansinė parama, leidžianti susigrąžinti dalį investicijų.

Priedangoms modernizuoti savivaldybėse vyriausybė skyrė 14 milijonų eurų. Šalyje yra pusseptinto tūkstančio priedangų, jose galėtų slėptis apie pusantro milijono žmonių. Savivaldybių asociacija siūlo kurti universalius požeminius daugiafunkcius centrus, pritaikytus ir laisvalaikiui, ir laikinai apsaugai, atsitikus ekstremaliajai situacijai.

Teherano koridoriuose jau seniai sklandė gandai apie valdžios perdavimą, tačiau po to, kai kovo mėnesį Mojtaba Khamenei tapo trečiuoju Islamo Respublikos aukščiausiuoju lyderiu, jo tėvui Ali Khamenei žuvus per oro antskrydį, Irano valstybės pobūdis iš esmės pasikeitė. 

Ispanijos policija sulaikė Atlanto vandenyne plaukusį laivą ir konfiskavo, kaip manoma, rekordinį kiekį kokaino. 

„Nuo pat pradžių mes tikrai skeptiškai buvome nusiteikę šio politiko atžvilgiu“, – apie Gintautą Palucką „Dienos temai“ sako Aurelijus Veryga. Jo vertinimu, G. Palucko pasitraukimas iš Seimo prisidėtų prie socialdemokratų partijos situacijos gerinimo, kuri, A. Verygos žodžiais, „ir šiaip nėra labai gera“.

Visuomenininkui Karoliui Žukauskui ėmus skelbti, kad Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius aktyviai veikia savo statybos versluose, nors yra parlamentaras, politikas tai neigia. R. Puchovičius sako, kad nėra įsitraukęs į verslus daugiau, nei leidžiama Seimo nariui. Seimo opozicija aiškinasi, ar R. Puchovičius gali būti pažeidęs Konstituciją ir ar pakaktų faktų apkaltai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga interviu „Dienos temai“ teigė, kad, jo vertinimu, Gintautas Paluckas turėtų pasitraukti iš Seimo. Tai, pasak jo, būtų geriau ir patiems socialdemokratams.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė pradėti tyrimą dėl Laisvės partijos finansų po to, kai portalas 15min pranešė, kad neparlamentinė politinė jėga už įvairias konsultacijas ir renginių organizavimą su partija susijusiems žmonėms arba partijos nariams, laimėjusiems viešuosius pirkimus, pervedė tūkstantines sumas. 

Sostinės Antakalnio rajone rastas vyro lavonas su šautine žaizda, pranešė policija.

Irane kalinama Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi, jos advokatės duomenimis, kovoja dėl savo  gyvybės.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo nuoširdų taikos troškimą ir kad Kyjivas yra pasirengęs jas pratęsti, jei tai bus abipusės paliaubos. „Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo mūsų tikrąjį taikos troškimą – nesusietą su jokiomis datomis ar primestais ideologiniais naratyvais, o skirtą gyvybių gelbėjimui ir saugumo atkūrimui. Jei prezidento paskelbtos paliaubos bus abipusės, mes jas pratęsime.

Ką laikome didžiausiomis vertybėmis namuose? Artimuosius, santykius, vaikus, dokumentus, papuošalus, skaitmenines laikmenas ar meno kūrinius? Atsakymų gali būti įvairių. Akivaizdu, kad kiekvieno vertingo objekto fiziškai apsaugoti neįmanoma, tačiau tam yra sprendimų. Plačiau apie tai – tinklalaidėje „Statybų gidas“. „Anksčiau žmogus su ginklu saugodavo savo namus, o šiandien patys ginklai laikomi seifuose, – sako bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pastarieji pareiškimai dar kartą oficialiai patvirtino tai, ką politologai ir istorikai stebi jau ne vienus metus: Kremlius sistemingai naudoja Antrojo pasaulinio karo (Rusijoje vadinamo „Didžiuoju Tėvynės karu“) atmintį kaip pagrindinį įrankį pateisinti šiandieninę karinę agresiją prieš Ukrainą.

47-erių metų Lietuvos pilietė, kuri vakar Varnoje peiliu užpuolė atsitiktinius praeivius, bus sulaikyta iki 72 valandų laikotarpiui, siekiant ją pristatyti į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Dėl neadekvačios būsenos moteris su antrankiais buvo išvežta į šio pajūrio miesto psichiatrijos ligoninę, rašoma „24chasa.bg“. Įtariamoji yra laikina šalies gyventoja, rašoma vietos žiniasklaidoje.

Ne kartą teistas, įskaitant už smurtą ir finansinius nusikaltimus, lietuvis Antanas Kandrotas-Celofanas išvyko į Baltarusiją. Jis jau spėjo duoti interviu šalies propagandistams ir prikalbėti tariamą „visą tiesą“, kuri turėtų patikti Aliaksandrui Lukašenkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl užsipuolė popiežių Leoną XIV dėl šio prieštaravimo JAV ir Izraelio karui su Iranu. Pasak D. Trumpo, pontifiko pozicija kelia pavojų katalikams. Į šiuos žodžius sureagavo Vatikanas, pabrėždamas, kad popiežius toliau atliks savo misiją skelbti taiką.

Švedijos vyriausybė antradienį pranešė, kad stums į priekį planą įkurti naują žvalgybos agentūrą, nukreiptą prieš užsienio grėsmes.

Du dronai, įtariama, savaitgalį pažeidę Suomijos oro erdvę, greičiausiai atskrido iš Ukrainos, tęsiantis Rusijos plataus masto karui, antradienį pranešė Šiaurės šalies pasienio apsaugos pareigūnai.

Konkurencijos taryba kviečia gyventojus pranešti apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus ir primena, kad už tai galima gauti piniginę išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad finansinė paskata ne tik padės atskleisti daugiau pažeidimų, bet ir veiks kaip prevencinė priemonė – verslas labiau įvertins riziką įsitraukti į draudžiamus susitarimus. „Karteliniai susitarimai sukelia didelę žalą gyventojams ir valstybei.

Seimas svarstys „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymą automobilio pirkimo kainai priskirti jo naudojimui būtinas remonto bei papildomų dalių išlaidas, patiriamas per pusmetį nuo automobilio įsigijimo. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 6 buvo prieš, susilaikė 27. Projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertins Vyriausybė.

Pirmadienį pasibaigus 2025 metų pajamų ir turto deklaravimui, pajamų dar nėra deklaravę 189 tūkst. gyventojų, BNS informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Turto deklaracijas, kurias turi pateikti valstybės tarnautojai, politikai, viešieji asmenys, pateikė 87 tūkst. gyventojų, o 16 tūkst. to dar nepadarė, BNS teigė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų panaudoti savo kovos su prievarta priemonę, pramintą „bazuka“, jei JAV vadovas Donaldas Trumpas įgyvendins savo grasinimus padidinti muitus europietiškiems automobiliams. Kritikuodamas JAV prezidentą dėl „destabilizuojančių grasinimų“ po jo pažado padidinti muitus nuo 15 iki 25 proc.

Prancūzijos universitetų valgyklos pirmadienį pradėjo siūlyti pietus už eurą visiems be išimčių studentams. Tokio sprendimo imtasi studentų sąjungoms pareikalavus išplėsti vieno euro tarifo už trijų patiekalų pietus taikymą visiems studentams, palyginti su įprastais 3,30 euro. Kaina, į kurią įeina užkandis, pagrindinis patiekalas ir desertas, anksčiau buvo prieinama tik mažas pajamas turintiems ar finansinę paramą gaunantiems studentams.

Tirdama viešai paskelbtus mirusio nuteisto seksualinio nusikaltėlio ir finansininko Jeffrey Epsteino bylos dokumentus, Latvijos policija nustatė vienos latvės aukos tapatybę. „Aukos tapatybė nustatyta – tai pilnametė Latvijos pilietė“, – antradienį TV3 kanalui sakė policijos viršininkas Armandas Rukas. Įtariama, kad ją su J. Epsteinu suvedė užsienio pilietis, kurio tapatybę tyrėjai taip pat jau nustatė.

Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) atlieka septynis patikrinimus dėl alkoholį vartojusių darbuotojų. 

Sulaukus neformalių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Turkijos ambasados „paskatinimų“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido minėjimui, Eltai teigė archyve dirbantis asmuo. 

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tvirtina, kad anksčiau teisto ir keliose bylose tebeteisiamo Antano Kandroto, pravarde Celofanas, išvyka į Baltarusiją rodo, jog būtina ieškoti priemonių, kaip efektyviau spręsti teisinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis problemas.

Po viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusio „Laisvės TV“ interviu su ministre pirmininke Inga Ruginiene, kurį vedė politologė Rima Urbonaitė, netilo diskusijos dėl jo eigos ir žurnalistikos standartų. Daugėjant alternatyvų tradicinei žiniasklaidai, keliami klausimai – kas šiandien yra žurnalistas? 

Rumunijos parlamentas antradienį nubalsavo dėl nepasitikėjimo liberalų premjeru Ilie Bolojanu, taip pagilindamas politinę sumaištį šioje su Ukraina besiribojančioje valstybėje.

Taivano prezidentas Lai Ching-te antradienį pareiškė, kad sala „turi teisę bendrauti su pasauliu“, grįžęs iš kelionės į Afriką, kurią, Taipėjaus teigimu, Pekinas bandė sužlugdyti.

Baltųjų rūmų Teisės biuras rengia privačius susitikimus, kuriuose prezidento administracijos politinio paskyrimo pareigūnus informuoja, kaip geriausiai pasirengti Kongreso priežiūrai. Taip administracija ruošiasi tikimybei, kad vidurio kadencijos rinkimuose lapkritį pergalę pelnys Demokratų partijos politikai.

Vyras, įtariamas automobiliu rėžęsis į žmonių minią Vokietijos rytiniame Leipcigo mieste ir pražudęs du asmenis, neseniai buvo gydomas dėl psichikos sveikatos problemų, antradienį pranešė žiniasklaida.

Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į šiemet veikti pradėjusį Kelių fondą buvo surinkta 39,7 mln. eurų, skelbia Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Kaip skelbia fondą administruojanti ir Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, visos lėšos skiriamos šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.

Elektros gamyba Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 10 proc., o vartojimas – 12 proc., skelbia „Litgrid“. Bendrovė praneša, kad sausį–kovą pagaminta 2,784 teravatvalandės (TWh) elektros (prieš metus – 2,542 TWh). „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad šių metų pradžioje mažėjo šiluminių elektrinių gamyba, daugiau gamino atsinaujinančių išteklių elektrinės.