Iki 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, sovietų aukos per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos visuomenėje ir politikoje buvo beveik visiškai ir klaidingai tapatinamos išimtinai su Rusija, o Ukraina ir Baltarusija – pagrindinės nacių karo ir Holokausto arenos – nustumtos į paraštes.
Laukiant išsiderėto karo belaisvių apsikeitimo, Ukraina skaičiuoja, kad Rusijos sulaikymo centruose šiuo metu gali būti laikoma maždaug 7 tūkstančiai karo belaisvių. Specialistai ruošiasi priimti dažniausiai išsekusius ir kankintus ukrainiečius. Kad karo belaisviams Rusija nebetaiko ankstesnių taisyklių ir juos kankina, patvirtina ir kalėjimuose dirbę rusai.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasisakė apie susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas pareiškė, kad „yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu“. Tai padaryti jis esą pasiryžęs „ne tik Maskvoje, bet ir trečiojoje šalyje“. Priduriama, kad susitikimui jis kelia sąlygą – susitiktų „tik tam, kad pasirašytų sutartį“. V. Zelenskis yra pasakęs, kad į Maskvą nevyktų, taip pat yra kvietęs V. Putiną išdrįsti atvykti į Kyjivą.
Artėjant vasaros atostogų pikui, susirūpinimas dėl perteklinio turizmo populiariausiose Europos kryptimis vėl atsinaujina, nes keliautojai pradeda ruoštis savo išvykoms. Tokios šalys kaip Portugalija ir Ispanija pastaraisiais metais dominavo antraštėse dėl perteklinio turizmo, ypač dėl garsiai nuskambėjusių protestų.
Pergalės dienos spektaklis, kurį Maskvoje surengė Vladimiras Putinas. Ukraina sugebėjo taip įbauginti Kremlių, kad pirmą kartą per beveik 20 metų parade nepasirodė karinė technika. Vietoje to Putinas miniai karių ir karo veteranų rodė propagandinius filmus su savo arsenalu. Beje, paradas vyko jau prasidėjus trijų dienų paliauboms tarp Ukrainos ir Rusijos, apie kurias vakar paskelbė Donaldas Trumpas. Lygiai 10 valandą ryto Maskvoje prasidėjo didžiausia propagandinė V. Putino šventė.
Šeštadienį Latvijos teisėsaugos pareigūnai pagavo kelis asmenis, prie sovietų armijos memorialų demonstravusius karinę agresiją šlovinančius simbolius, taip pat kelis stipriai apgirtusius asmenis, pranešė policija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas plečia Rusijos karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią, pareiškė Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas.
Balandžio gale šimtai kaukėtų Rusijos karių išvažiavo iš Malio šiaurėje esančio Kidalio miesto, palikdami didžiulius ginklų ir įrangos atsargų sandėlius bei sudaužytą sraigtasparnį – jau nekalbant apie rimtus klausimus dėl Rusijos gynybos ministerijai pavaldžios, „Afrikos korpusu“ vadinamos samdinių grupuotės ateities.
Libano sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį pranešė, kad per Izraelio smūgį pietiniame Saksakijos mieste žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų ir mergaitė.
„Taip ir atrodo mano gyvenimas. Realiai niekur neišeinu“, – LRT.lt sako sunkią negalią turintį sūnų auginanti Laima. Mama vaiku rūpinasi viena, o, negaudama reikalingų paslaugų, yra įkalinta namuose – jau metus Laima beveik neišeina iš namų. Elektrėnų meras teigia, kad problema jam žinoma, ir žada, kad mama gaus jai reikalingas paslaugas.
Šeštadienį, gegužės 9 d., ant Estijos Narvos miesto pilies sienos, gerai matomos iš Rusijos, buvo iškabintas plakatas su užrašu „Putinas – karo nusikaltėlis“, pranešė ERR.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų. Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.
Ekonomistai ramina, kad nors ir prognozuojama didesnė infliacija, Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai iš Baltijos šalių. Tačiau kiek tai gelbės – kiek augs maisto kainos, kils paskolų palūkanos ir kaip gyvensim šiais metais toliau? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.
Izraelis šeštadienį paleis iš kalėjimo du sulaikytus užsienio aktyvistus iš į Gazos Ruožą plaukusios flotilės ir prieš deportaciją perduos juos imigracijos tarnyboms, pranešė aktyvistams atstovaujanti žmogaus teisių grupė.
Vengrijos įstatymų leidėjai šeštadienį prisaikdino proeuropietiškų pažiūrų konservatorių Peterį Magyarą naujuoju šalies ministru pirmininku. Tai įvyko po praėjusį mėnesį surengtų rinkimų, kurie užbaigė 16 metų trukusį Viktoro Orbano valdymą. Pirmajame po rinkimų sušauktame parlamento posėdyje P. Magyaras oficialiai išrinktas 140-čia balsų „už“, 54 balsais „prieš“ ir vienam parlamentarui susilaikius.
Nepaisant įtampos su Jungtinėmis Valstijomis ir Vašingtono sprendimo atitraukti dalį karių iš Vokietijos, federalinis kancleris Friedrichas Merzas ir toliau optimistiškai vertina NATO vienybę. „NATO stiprybė priklauso ne tik nuo karių skaičiaus, bet ir nuo bendrų tikslų, ir ši vienybė išlieka, – sakė F. Merzas spaudos konferencijoje Stokholme.
Nepaisant įtampos su Jungtinėmis Valstijomis ir Vašingtono sprendimo atitraukti dalį karių iš Vokietijos, federalinis kancleris Friedrichas Merzas ir toliau optimistiškai vertina NATO vienybę.
Vengrijos parlamentas išrinko Peterį Magyarą naujuoju vyriausybės vadovu. Už jį savo balsą atidavė 140 parlamentarų iš 199, 54 buvo prieš, o vienas susilaikė. Keturi parlamentarai balsavime nedalyvavo.
Libano oficialioji žiniasklaida šeštadienį pranešė apie naują – jau trečiąjį – Izraelio smūgį už Beiruto ribų netrukus po to, kai informavo apie du žydų valstybės pajėgų smūgius greitkelyje, jungiančiame sostinę su šalies pietumis.
Visagino savivaldybės taryba vėl bandys pervadinti Tarybų gatvę.
Europos vienybės ir solidarumo dieną apie 40 žmonių Vilniuje paminėjo šeštadienį žygiuodami nuo Nepriklausomybės aikštės iki Rotušės.
Pasaulis pamažu netenka gyvo bendravimo ir plepalų, kurie suteikia kasdienybei spalvų. Remiantis nauju tyrimu, žmonės kasdieniame gyvenime kasmet ištaria 338 žodžiais mažiau. Tyrėjų nuomone, priežastis slypi tame, kad mes praleidžiame daug daugiau laiko prisirišę prie išmaniųjų telefonų, savitarnos kasų ir socialinių tinklų, rašo „IFL Science“. Du psichologai iš Arizonos universiteto ir Misurio universiteto Kanzas Sityje išsikėlė tikslą išsiaiškinti, kiek žodžių žmonės ištaria kasdien.
Trečiadienį posėdžiavę Seimo etikos sargai nusprendė pradėti dar vieną tyrimą dėl parlamentaro, „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio veiksmų. Siekiama nustatyti, ar socialinio tinklo „Facebook“ įraše dalindamasis galimai suklastota nuotrauka politikas nenusižengė galiojančioms elgesio bei etikos normoms.
JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Vokietijos, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, jog būtų naudinga žinoti ilgalaikius Vašingtono planus dėl karių buvimo žemyne.
Vilniuje šeštadienį pasirašyta Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) sutartis, kuria Lietuvos krašto apsaugai ilgalaikėmis paskolomis skirta beveik 6,4 mlrd. eurų.
Kasdienybėje jis analizuoja nekilnojamojo turto rinką, o užvėręs biuro duris traukia į miškus su Lietuvos šauliais ir tampa jų instruktoriumi. Iš pirmo žvilgsnio viską turintis žmogus renkasi dalintis paskutiniu vandens gurkšniu, padėti uniformos broliui ar sesei ir nepraranda pasiryžimo ginti Tėvynę. Apie atsakomybę, ištvermę ir tylų pasirinkimą ginti savo šalį – pokalbis su Šaulių sąjungos būrio vadu Mindaugu Kulboku.
JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Europos, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, jog būtų naudinga žinoti ilgalaikius Vašingtono planus dėl karių žemyne.
Rusija šeštadienį Raudonojoje aikštėje pradėjo kasmetinį Pergalės dienos paradą, kuris šiemet yra kuklesnis baiminantis dėl saugumo ir ryškėjant nuovargio ženklams dėl penktus metus vykstančio karo prieš Ukrainą. Po virtinės ukrainiečių dronų atakų parade pirmą kartą per beveik du dešimtmečius nenumatoma demonstruoti jokios karinės technikos. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskutinės minutės kreipimosi tiek Rusija, tiek Ukraina šia proga sutarė dėl trijų dienų paliaubų.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Pergalės dienos parade Maskvoje pareiškė, kad „pergalė visada buvo ir visada bus Rusijos pusėje“. Savo kalboje jis daug dėmesio skyrė Antrajam pasauliniam karui, sovietų tautos vaidmeniui kovoje prieš nacizmą bei karui Ukrainoje, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“. Kalbėdamas parade V. Putinas teigė, kad Rusija „šventai gerbia Pergalės karių priesakus ir palikimą“. Pasak jo, sovietų tauta lemiamai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo, išgelbė...
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Kremliaus kritikos dėl savo dekreto, kuriuo „leido“ surengti Rusijai karinį paradą Raudonojoje aikštėje. „Mums nereikia niekieno leidimo, – prieš prasidedant kasmetiniam gegužės 9 d. paradui, skirtam sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tvyrant slogiai nuotaikai, šeštadienį Maskvoje rengiamas tradicinis karinis paradas, skirtas Sovietų Sąjungos pergalei prieš hitlerinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti. Raudonojoje aikštėje pro prezidentą Vladimirą Putiną žygiuos kariai ir kadetai. Tačiau baiminantis Ukrainos dronų, įprasto karinės technikos demonstravimo atsisakyta. Į Maskvą atvyko tik nedaugelio šalių vadovai. Tarptautinės žiniasklaidos akreditacijos buvo atšauktos.
Per pastarąją parą, gegužės 8 d., Ukrainos gynybos pajėgos ir Rusijos kariuomenė užfiksavo iš viso 245 kovinius susidūrimus fronto linijoje, praneša „Ukrinform“.
Per dar vieną smūgį spėjamų narkotikų kontrabandininkų laivui Ramiojo vandenyno pietuose, JAV kariuomenės duomenimis, žuvo du vyrai.
Anksti šeštadienį Latvijos Rėzeknės, Ludzos, Alūksnės ir Balvų savivaldybių gyventojams į mobiliuosius telefonus buvo išsiųstas pranešimas apie galimą grėsmę šalies oro erdvėje, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NGP).