Po masinės dronų atakos prieš Maskvą Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas „Madyar“ Brovdi savo įraše „Telegram“ atskleidė Rusijos oro gynybos sistemos detales ir pareiškė, kad ji turi pažeidžiamų vietų. Pasak „Madyar“, po atakos Rusijos valdžia bando išlaikyti „informacinę tylą“, derindama cenzūrą su „normalumo“ demonstravimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad patvirtino naujas operacijas prieš šalį agresorę. Apie tai valstybės vadovas pranešė vakariniame kreipimesi, skelbia „Ukrinform“. „Patvirtinau mūsų specialiosioms tarnyboms ir Ukrainos gynybos pajėgoms naujas operacijas“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie dar vienų rusų išpuolių prieš Ukrainos miestus pasekmes.

Automobilių pirkėjau jau kurį laiką masiškai atsisako tradicinių hečbekų, sedanų, universalų, vienatūrių ir juos iškeičia į įvairaus dydžio krosoverius ar SUV.

Utenos rajone sekmadienį vakare aptiktas nukritęs ir sudužęs galbūt ukrainietiškas karinis dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Sprogmenys pirmadienio pavakarę neutralizuoti vietoje. Neutralizuotos sprogstamosios medžiagos išvežtos, gyventojai galėjo saugiai grįžti į namus. Apie nukritusį droną policijai pranešė jį radęs vietos gyventojas.

Utenos rajone sekmadienį vakare aptiktas nukritęs ir sudužęs karinis dronas su sprogmenimis. Juos pirmadienio pavakarę iškart neutralizavus, vietos gyventojams leista grįžti į namus. „Pagal įskridimo trajektorijas, pagal pasieniečių detekciją [aptikimą] galimai tai yra tas dronas, kuris buvo detektuotas [aptiktas]“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Į prezidentūrą krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas iškviestas pokalbiui, kodėl vėl gyventojai, o ne tarnybos pranešė apie Utenos rajone nukritusi bepilotį. Prezidentas sako, kad netenkina oro gynybos priemonių įsigijimo tempai. Ministras teigia, kad kai kurios oro gynybos priemonės jau Lietuvoje, per artimiausius mėnesius bus parengtos naudoti, tačiau įsigijimams trukdo ir biurokratinės kliūtys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grasina Iranui ir pabrėžia, kad laikas pritarti susitarimui greitai senka. Teheranas į naujus įspėjimus nereaguoja, tačiau tikina, kad su Vašingtonu toliau bendrauja ir esą pateikė atsakymą į naujausią D. Trumpo komandos pasiūlymą. Visgi Iranas tikina – Amerikos reikalavimai per dideli.

Belgijos nacionalinis krizių centras pradėjo kampaniją, kuria ragina gyventojus būti pasiruošusius krizėms ir galėti be pagalbos išsiversti bent 72 valandas. Rekomendacijos tos pačios kaip ir Lietuvoje: turėti pakankamai vandens ir maisto atsargų, vaistų, svarbiausius dokumentus. Belgijos vyriausybė sako – tikslas ne gąsdinti gyventojus, o šviesti. 

Ispanijos karalius Felipe VI kitą mėnesį vyks į Meksiką stebėti 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato rungtynių, pirmadienį pranešė rūmų šaltiniai.

Rusijos tęsiamas karas su Ukraina, interneto apribojimai ir blogėjanti ekonomikos padėtis sukėlė stipriausią per aštuonerius metus visuomenės nepasitenkinimo Kremliaus politika šuolį, o vyriausybės užsienio politika nepatenkintų rusų skaičius – didžiausias per 20 metų, pranešė „The Moscow Times“, remdamasis Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) atlikta apklausa. 

Vokietijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad pagal NATO rotaciją dislokuos Turkijoje „Patriot“ raketų oro gynybos bateriją. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Grenlandijos atžvilgiu nepasikeitė, pirmadienį po pirmojo susitikimo saloje su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu pareiškė šios Danijos autonominės teritorijos premjeras. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas susitikimą su pasiuntiniu Jeffu ​​Landry pavadino konstruktyviu, tačiau pabrėžė, kad nėra „jokių ženklų (...) jog kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.

Rusijos tęsiamas karas su Ukraina, interneto apribojimai ir blogėjanti ekonomikos padėtis sukėlė stipriausią per aštuonerius metus visuomenės nepasitenkinimo Kremliaus politika šuolį, o vyriausybės užsienio politika nepatenkintų rusų skaičius – didžiausias per 20 metų, pranešė „The Moscow Times“, remdamasis Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) atlikta apklausa.

Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje ir bendros šių dviejų diktatūrų branduolinės pratybos yra precedento neturintis iššūkis pasauliniam saugumui. Apie tai teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Darbą žemės ūkio sektoriuje dalis visuomenės vis dar sieja su ankstyvais rytais ir dideliu fiziniu krūviu. Tačiau šiandien dalis ūkių siūlo kur kas modernesnes darbo sąlygas ir atlyginimą, kuris ne vienam kelia nuostabą. Eksperto teigimu, net didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas į rankas, darbuotojų nevilioja.

Užsienio reikalų ministrui prabilus apie spaudimą iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako jo nejaučiantis. Parlamento vadovas tikino negaunantis „jokių indikacijų dėl trąšų“ bei neturėjęs kontaktų, „sakančių, jog šį klausimą reikėtų spręsti“. Apie atsirandantį spaudimą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prabilo praėjusią savaitę per uždarą Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį.

Teisėsauga apklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Adomą Bužinską, kurio namuose, automobilyje ir darbo vietoje prieš kelias savaites buvo atliktos kratos, praneša naujienų portalas „Delfi“. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina institucijas drąsiau informuoti visuomenę apie į šalies oro erdvę įskridusių dronų keliamą grėsmę.

Užsienio reikalų ministrui prabilus apie spaudimą iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako jo nejaučiantis.

Baltarusija neturi pajėgų ir priemonių pradėti kokių nors plataus masto veiksmų prieš Ukrainą, ir mažai tikėtina, kad ji tai darys, pareiškė karo apžvalgininkas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas, atsakydamas į klausimą apie galimą karinę grėsmę tiesiogiai iš Baltarusijos pusės. Televizijos kanalo „Kyjiv 24“ eteryje jis pažymėjo, kad į tokias perspektyvas žiūri skeptiškai. „Baltarusija neturi pajėgų ir priemonių pradėti kokius nors plataus masto veiksmus, pereiti sieną.

Mirtinai pavojingas šokis ore: Amerikoje aviacijos šou metu ore susidūrė ir sudužo du kariniai lėktuvai. Žiūrovai viską nufilmavo telefonais. Pilotai, laimei, spėjo katapultuotis prieš lėktuvams sprogstant. Aidaho valstijoje vykstančio aviacijos šou žiūrovai filmavo įspūdingą dviejų karinių lėktuvų skrydį. Tačiau staiga šou virto katastrofa – vienas naikintuvas trenkėsi į kitą ir prigludo prie jo tarsi magnetas. Kariniai orlaiviai kartu ėmė suktis mirtinai pavojingame šokyje.

Ukrainos žvalgyba gavo vidinių Rusijos dokumentų, rodančių rimtas problemas Rusijos ekonomikoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dokumentai atspindi pačių Rusijos valdžios institucijų vidinį vertinimą, kurį Maskva bando nuslėpti tiek nuo tarptautinės bendruomenės, tiek nuo savo gyventojų. V. Zelenskis teigė, kad vienas pagrindinių blogėjančios padėties požymių yra mažėjantis veikiančių naftos gręžinių skaičius.

Atrodo, kad Jungtinė Karalystė (JK) vėl atvers skaldančias „Brexit“ sukeltas žaizdas, nes vienas aukšto rango Leiboristų partijos politikas, kuris viliasi pakeisti ministrą pirmininką Keirą Starmerį, paragino užtikrinti, kad šalis vėl prisijungtų prie Europos Sąjungos (ES).

Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas pirmadienį pareiškė, kad jo pirmasis susitikimas su JAV pasiuntiniu šioje Danijos autonominėje teritorijoje Jeffu Landry buvo konstruktyvus.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pareikalavo, kad Izraelis imtųsi priemonių ir užkirstų kelią „genocido aktams“ Gazos Ruože, ir pasmerkė „etninio valymo“ šioje palestiniečių teritorijoje bei okupuotame Vakarų Krante požymius.

Siekiant užtikrinti objektyvias „Registrų centro“ paslaugų kainas, siūloma pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) tvirtinti jų įkainius. Tai numatančias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstietė” Aušrinė Norkienė.

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pradeda drausti verslą nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų – karinių dronų, teroristinių aktų, sabotažo.

Pirmadienį oficialiai uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla – teritoriją bus galima naudoti visuomeninėms reikmėms, pirmadienį pranešė Ignalinos atominė elektrinė, veikianti su prekės ženklu „Altra“. Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, likvidavusia tokią saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos reikalavimus.

„Inter IKEA Group“ – holdingo kompanija, valdanti Švedijos baldų parduotuvių tinklą IKEA – pirmadienį paskelbė, kad atleis 850 darbuotojų, teigdama, jog jos organizacija, kurioje iš viso dirba 27 700 darbuotojų, tapo pernelyg „sudėtinga“. Grupė, kuriai priklauso IKEA prekės ženklas ir kuri valdo prekių asortimentą bei tiekimą, teigė, kad etatų mažinimas reikalingas siekiant supaprastinti jos struktūrą.

Su Lietuvoje pirmą kartą viešinčiu Jordanijos vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Aymanu Safadi susitikęs Kęstutis Budrys kolegos vizitą vadina istoriniu momentu stiprinant šalių ryšius.

Ukraina pasirengusi atversti naują, abipusiai naudingų santykių su Vengrija lapą bei bendradarbiauti su naująja šalies vyriausybe visais dvišaliais klausimais, įskaitant tautines mažumas. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Keturių italų, nuskendusių per nelaimingą atsitikimą nardant Maldyvuose, kūnai jau rasti, tačiau dar neiškelti į paviršių, pirmadienį pranešė Italijos užsienio reikalų ministerija ir Maldyvų kariuomenė.

Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų, neutralizavimą nuspręsta atlikti įvyko vietoje, o pavojingi sprogmenys sunaikinti apie 14 valandą.

Dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą teisiamai prorusiškai aktyvistei Erikai Švenčionienei pirmadienį prieš teismo posėdį buvo iškviesta greitoji pagalba.